Paksgeitas

Seime nuo 14.05 val. 40 minučių vyko balsavimas dėl Prezidento Rolando Pakso nušalinimo. Posėdį atnaujinti ir balsavimo rezultatus paskelbti ketinama 15.30 val. Žurnalistų skaičiavimais, ką tik pasibaigusiame slaptame balsavime apkaltos procese Seime dalyvavo 116 parlamentarų.
Seimo Liberaldemokratų frakcija balsavime nedalyvavo. Ši frakcija pareiškė negalėjusi sutikti su, jos nuomone, nedemokratiškai ir skubotai vykdytu apkaltos procesu, kurio metu teisinės valstybės principai, demokratinės vertybės politinių oponentų buvo sąmoningai pamintos ir pamirštos. "Lietuva į Senojo žemyno istoriją įėjo ne tik kaip pirmoji valstybė Europoje, kurioje vyko apkaltos procesas Respublikos Prezidentui. Mūsų valstybė gali tapti ir pirmąja teisės istorijoje, kurioje šalies vadovas nušalintas neteisėtai ir nepagrįstai", - pareiškė Seimo liberaldemokratai. Pasak jų, antradienį bus užbaigtas tamsus Lietuvos valstybės istorijos puslapis, kurio apačioje savo pavardes įrašys tie Seimo nariai, kurie prisidės prie tautos demokratiniuose rinkimuose išrinkto Prezidento nušalinimo.

Prezidentas Rolandas Paksas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Tai trečiadienį konstatavo Konstitucinis Teismas. Teismo išvadoje teigiama, kad prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją trim iš septynių nagrinėtų veiksmų.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją šiais veiksmais: 1. suteikęs Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisovui už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą; 2. sąmoningai leidęs J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę; 3. davęs nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat darydamas įtaką UAB "Žemaitijos keliai" vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims.

Seimas dėl Prezidento Rolando Pakso pašalinimo iš pareigų gali balsuoti dar pirmadienį. Tokią galimybę Eltai patvirtino ir Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. "Tai yra tik prielaida. Tačiau, manau, kad pagal visas apkaltos procedūras tokia prielaida, kad balsavimas gali vykti dar šiandieną, yra reali", - Eltai pirmadienį sakė A. Paulauskas.
Apie tokią galimybę, kad dėl R. Pakso pašalinimo iš Prezidento posto gali būti balsuojama dar pirmadienį arba antradienį iki pietų, Lietuvos radijui kalbėjo ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Tiesa, Č. Juršėnas pridūrė, jog balsavimo laikas priklausys nuo to, kada Prezidentas R. Paksas atvyks į Seimą tarti baigiamąjį žodį. Pirmadienį po pietų Seime bus pratęstas apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui procesas. Šalies vadovui kaltintojai iškels tris kaltinimus dėl šiurkščių Konstitucijos pažeidimų ir priesaikos sulaužymo. Šie kaltinimai visiškai atitinka Konstitucinio Teismo išvadą.

Vakar Seimas atstatydino prezidentą Rolandą Paksą. Parlamentarai, balsuodami dėl trijų valstybės vadovui suformuluotų kaltinimų, apsisprendė jį nušalinti vos kelių balsų persvara. Iš viso balsavime dalyvavo 115 iš Seime esančių 137 narių. Prezidentas būtų buvęs atstatydintas ir tuo atveju, jei bent vienas iš trijų kaltinimų būtų buvęs patvirtintas ir jei bent už vieną būtų balsavę ne mažiau nei 85 parlamentarai.

Konstitucinio Teismo išvados, kuriose konstatuota, kad Prezidentas Rolandas Paksas kelis kartus šiurkščiai pažeidė Pagrindinį šalies įstatymą, nebuvo netikėtos jo aplinkos žmonėms. Prezidento patarėjų teigimu, išvados nepakeitė Prezidento ryžto pereiti visą apkaltos procesą iki galo ir su tauta dalyvauti šventėje įstojimo į NATO proga balandžio 2 d. Trečiadienį pavakare, kai Konstitucinis Teismas skelbė savo išvadas, Prezidentas R. Paksas posėdžiavo su keliais savo patarėjais ir rėmėjais. Anot Prezidento patarėjo Gintaro Šurkaus, šiame pasitarime net nebuvo skirta didelio dėmesio Konstitucinio Teismo išvadoms. Tuo tarpu, Prezidento rėmėjo, Seimo nario profesoriaus Rolando Pavilionio teigimu, jo nė kiek nenustebino Konstitucinio Teismo išvada. "Konstitucinis Teismas apiformino juridiškai tai, ką politiškai buvo nusprendęs Seimas. Tai yra garvežys buvo sumaišytas su vagonais, nieko čia naujo", - sakė R. Pavilionis. Prezidento patarėjos Vitalės Vinickienės nuomone, Konstitucinis Teismas pranoko pats save todėl, kad įvertino šiurkštumą. "Konstitucinis Teismas turi įvertinti tik teisės aktų ar veiksmų atitiktį Konstitucijai", - pabrėžė V. Vinickienė.

Prezidentas Rolandas Paksas pirmadienį atsiuntė laišką Seimui, kuriame patvirtino savo įsipareigojimą atvykti į Seimą lemiamą apkaltos dieną. "Gerbdamas jus ir suvokdamas apkaltos reikšmę mūsų valstybei, demokratijos ir teisingumo mūsų šalyje likimui, aš patvirtinu įsipareigojimą atvykti į Seimą balsavimo dėl apkaltos išvadų dieną. Patvirtinu ketinimą kreiptis į jus, išdėstyti ir paaiškinti savo požiūrį į apkaltos klausimus, neatsiejamus nuo esminių mūsų valstybės ir jos demokratijos raidos problemų. Tikiu, jog toks paaiškinimas padės jums priimti teisingą sprendimą, tautos lūkesčius atitinkantį sprendimą", - rašo R. Paksas laiške Seimo vadovams ir jo nariams, čia pat reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir sveikindamas su artėjančiomis šv. Velykomis.

Artėjanti skandalo atomazga neteikia nei džiaugsmo, nei palengvėjimo. Žinoma, prezidento pasitraukimas pagerins šalies padėtį tarptautinėje arenoje, nes baigiasi tiesioginis valstybės kompromitavimas. Tačiau aišku, kad krašto viduje šis įvykis neišsprendžia jokių problemų ir yra ilgos bei sunkios maišaties pradžia. Skandalas, ypač jo atomazga, yra didelis psichologinis smūgis daugeliui Lietuvos piliečių. Vieni, nusivylusieji, kris į dar didesnę apatiją, o gal net įtūžį, kiti mėgins mąstyti, kas įvyko, ir daryti išvadas ateičiai. Manyčiau, nusivylusių ir įtūžusių žmonių bus gerokai daugiau negu tų, kurie iš esmės pakeis savo požiūrį į šalies vidaus gyvenimą, politiką, perspektyvas. Šiuo atveju lems tai, kas bus daroma pasibaigus apkaltai.
Viena įvykių grandinė - artėjantys priešlaikiniai prezidento ir eiliniai Seimo rinkimai. Tarp jų rinkimai į Europos Parlamentą paprasčiausiai nublanks ir neatrodys labai reikšmingi. Kur kas svarbesni dalykai bus tie, kurie vyks žmonių galvose.

Jeigu po Seime surengtos apkaltos prezidentas Rolandas Paksas bus nušalintas nuo pareigų, jam gali būti pareikšti įtarimai bent dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Tai LNK televizijos laidoje "Pikas" trečiadienį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys.
"Manau, kad tikrai gali būti svarstomas klausimas dėl įtarimų pareiškimų ir pačiam prezidentui, kai jis juo jau nebebus", - sakė R.Šukys. Parlamentaro nuomone, prokurorai gali pareikšti nuo prezidento posto nušalintam R.Paksui įtarimus dėl bent dviejų veiksmų - dėl to, jog sąmoningai leido savo dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui suprasti, jog pastarojo atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, taip pat dėl kišimosi į privačių ūkio subjektų reikalus ir poveikio darymo, kad bendrovės "Žemaitijos keliai" akcijų galėtų įsigyti prezidentui artimi asmenys.

Prezidento šalininkai nespėjo paprašyti Vilniaus savivaldybės leidimo surengti prie Seimo mitingą, kuriame teisėtai galėtų dalyvauti daugiau kaip šimtas žmonių. "Leidimas didesniam skaičiui buvo prašomas, bet negautas, nes buvo kreiptasi per vėlai", - BNS sakė proprezidentinės Liberalų demokratų partijos lyderis Valentinas Mazuronis. Tuo tarpu pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs parlamentinės Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas pareiškė, jog prezidento šalininkai gavo leidimus mitinguoti prie Seimo nuo pirmadienio iki penktadienio. Šią informaciją BNS paneigė Vilniaus savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga. "Tai visiškai neatitinka tiesos", - sakė jis.

Į Nepriklausomybės aikštę iš Lietuvos miestų ir miestelių suvažiavę Rolando Pakso rėmėjai, dar rytą grasinę šturmu užimti Seimo rūmus, vakarop nurimo ir išsiskirstė. Vakar prie Seimo rūmų į prezidentą Rolandą Paksą palaikantį mitingą rinkosi žmonės iš visos Lietuvos. Nors buvo laukta daugiatūkstantinės minios, aikštėje susirinko apie 500-700 Pakso rėmėjų. Jie netvirtais balsais skandavo: "Mes už Paksą", "Seimui gėda". Pirmieji Nepriklausomybės aikštėje pasirodė vilniečiai, po jų "apsiginklavę" plakatais atvyko rėmėjai iš Radviliškio. Artėjant vidurdieniui atvyko komanda iš Kauno. Mitinguotojų dar pagausėjo, kai į parlamentą atvyko Paksas. Policijos duomenimis, daugiau nei pusė tūkstančio jo rėmėjų plūstelėjo centrinio Seimo rūmų įėjimo link, tačiau buvo sustabdyta policijos užtvaros.
"Mes už Paksą", - toliau skandavo susirinkusieji ir plėšė lietuvių liaudies dainas. Miniai pritarė ir Pakso palaikyti atvykę liberaldemokratų pirmininkas Valentinas Mazuronis, buvęs prezidento patarėjas Remigijus Ačas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Juozas Imbrasas, profesinių sąjungų "Solidarumas" pirmininkė Aldona Balsienė, disidentas Antanas Terleckas. Po aikštę taip pat sukiojosi, kalbas iš specialiai parengtos tribūnos sakė Gintaras Šurkus, Aušrinė Marija Pavilionienė, kiti Paksą palaikantys visuomenės veikėjai.

Po nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo lemiamo balsavimo dėl apkaltos belaukiančiam Lietuvos Prezidentui Rolandui Paksui nebekandidatuoti pakartotiniuose Prezidento rinkimuose pataria Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Du mėnesiai, per kuriuos po Prezidento nušalinimo turėtų įvykti nauji rinkimai, yra, liberalcentristo nuomone, per trumpas laikas, kad R. Paksas "kažkaip pasikeistų, kad pasikeistų jo aplinka, kad jis atsisakytų įtartinų ryšių ir iš tikrųjų jaustųsi nepriklausomas ir savarankiškas". Todėl, E. Masiulio nuomone, nėra prasmės R. Paksui dar kartą kandidatuoti, nes jo kandidatavimas kels dideles įtampas visuomenėje. "Nelabai įsivaizduoju, kad taip susikompromitavęs politikas po kelių mėnesių naujoje kokybėje galėtų eiti Prezidento pareigas. Jeigu R. Paksas taip nori įrodyti savo charakterio tvirtumą, siūlau jam prasitęsti piloto licenziją ir įrodinėti savo kietumą ir tvirtumą aviacijos sporte", - patarė ketvirtadienį spaudos konferencijoje E. Masiulis.

Savo prašymais apkaltos proceso posėdį užvertę prezidento advokatai vėliau vykusiuose ginčuose suabejojo ne tik prezidento kalte, bet ir apkaltos proceso eiga. "Aš įžvelgiu, ir, man atrodo, nereikia būti labai protingam suvokti, kad čia yra valdomas, o ne žmogaus teisėmis ir laisvėmis grįstas, procesas. Šis nagrinėjimas ir ši apkalta prieštarauja principinėms nuostatoms, kurių pagrindu vykdomas teisingumas", - pareiškė prezidento interesus ginantis advokatas Kęstutis Stungys. Advokatas pareiškė, jog "jokie teismai ir jų priimti sprendimai, Seimas neturi jokios prejudicinės galios apkaltos procese", o Konstitucinio Teismo išvados tėra rekomendacinio pobūdžio. Advoktas taip pat teigė, jog prezidentas padarė klaidų, kurias "gali padaryti bet kas" ir čia nebuvo "jokios piktos valios". Advokatas Vytautas Sviderskis teigė, jog kaltinimai pažeidžia prezidento teisę į gynybą, nes juose nenurodomas pažeidimo įvykdymo laikas, vieta ir motyvai. Minėtus dalykus nustatė tiek Seimo specialioji tyrimo komisija, tiek Konstitucinis Teismas.