Skandalai

„Ir vis dėlto Kartaginą reikia sugriauti”, – nuolat kartodavo Romos senatoriams Markas Katonas Senasis. Šiais žodžiais jis baigdavo visas savo kalbas senate, nesvarbu, kokia tema jos būdavo sakomos.
Senovės graikai savo ruožtu kaip išskirtinę Kartaginos statytojų – finikiečių kultūrinę ypatybę minėjo verteiviškumą. Antai ir Platono „Valstybėje” rašoma, kad finikiečiams ypač būdingas pelno troškimas. Regis, tas pats troškimas nūnai užvaldė ir Lietuvos politiką, akivaizdžiai tapusią pardavimų – pirkimų, slaptų derybų ir sandorių arena. Maža to, mūsų politinį gyvenimą persunkęs verteiviškumas dabar visuotinai labinamas kaip išsvajoto realizmo ir pageidaujamo pragmatizmo ženklas. Lietuvos politikoje įsikerojo vertybių skalė, kurią civilizuota visuomenė laikytų sandariai uždarytą turguje. Kalbamas reiškinys nevaržomai plito per tris pastarąsias Seimo kadencijas. Demokratinės darbo partijos valdymo metai pratino laikyti cinizmą politikos norma. Nacionalinės „prichvatizacijos” ypatumai virto kelerius metus trukusiu serialu apie valdžios gyvenimo užkulisius.

Nutiko keistas dalykas. Ūkio ministerijoje suburtoji darbo grupė parengė stambiųjų mažmeninės prekybos tinklų veiklos reglamentavimo įstatymo projektą. Dar niekur neskelbtas, vien darbo grupės parengtas ir stebėtinu greičiu apskriejęs didžiuosius mažmenininkus "projekto projektas" susilaukė tūžmingo pliūpsnio komentarų. Todėl galima spėti, kad jam vargu ar bus lemta tapti įstatymu. Netrukus į pagalbą didiesiems mažmenininkams atskubės laisvosios rinkos apologetai, ims suktis slaptųjų politinių ir finansinių įtakų smagratis. Taigi galimi du baigties scenarijai: arba įstatymo projektas bus "išvalytas" nuo didiesiems prekeiviams nepalankių reguliavimo normų, arba jis atguls "amžinam poilsiui" kieno nors stalčiuje. Tuo labiau kad tokio precedento jau būta. Dar 2001 metų pabaigoje Seimo valdybos sprendimu premjeras sudarė darbo grupę didžiųjų prekybos tinklų veiklai nagrinėti. Šios grupės darbo rezultatas - 5 puslapių ataskaita su paketu dalykiškų pasiūlymų. Po to truko dvejų metų tyla.

Prezidentas Rolandas Paksas kategoriškai atsisako dalyvauti viešoje Seimo Laikinosios komisijos veikloje, vietoje to siūlydamasis į komisijos klausimus atsakyti raštu. Be to, Prezidentas visa tai, ką rado teisėsaugininkai per įvairias kratas ir kitas operacijas jo dosniausio finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo bute ar iš kitų šaltinių, pavadino fantastine literatūra, pasakomis.
Ir atsiribojo nuo visų tokių fantastinių milijonų ir įsipareigojimų. Galbūt Prezidentas yra teisus, kviesdamas netikėti žiniasklaidoje viešinamais dokumentais. Juk visokių visokiausių planų strekozų ir susitarimų, kuriuose nėra parašų, paties Prezidento šalininkai teigia savo elektroninio pašto dėžutėse turintys daugybę. Ir dar teigia galintys sukurti. Gaila, bet tai, kad Prezidentas viską pavadino fantastika, toli gražu nieko nepaaiškina. Kaip ir jo atsisakymas dalyvauti viešoje apklausoje. Juk atsakyti raštu galės nebūtinai Rolandas Paksas, o kuris nors iš patarėjų. Kai kurie iš jų plunksną valdo daug geriau nei R.Paksas savo kalbas.

Skandalo krečiamas prezidentas Rolandas Paksas pareiškė neketinantis trauktis ir sumenkino nederamus Prezidentūros ryšius atskleidusios parlamentinės komisijos išvadas. "Visada gyniau ir ginsiu Lietuvos valstybės ir jos žmonių interesus. Niekas manęs neprivers iš šio kelio pasitraukti", - pareiškė R.Paksas įrašytame kreipimesi į visuomenę, kurį antradienio vakarą turi transliuoti šalies televizijos kanalai. R.Paksas kategoriškai atmetė pirmadienį paskelbtą Seimo tyrimo komisijos išvadą, jog prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas dėl savo ryšių, ir tai kelia grėsmes nacionaliniam saugumui. "Šis dokumentas iš tikrųjų neatskleidė nieko naujo, nes visą lapkritį jums nuosekliai, emocingai ir be faktų buvo brukama mintis, neva prezidentą yra supančiojusios nusikalstamos struktūros", - teigė R.Paksas.

Buvęs televizinės loterijos vedėjas Keistuolių teatro aktorius ir kol kas einantis Prezidento “veido” ar “liežuvio” pareigas Sigutis Jačėnas išraiškingai perskaitė, pasak jo, valstybės vadovo atsiribojimą nuo Sindbado, Džeimso Bondo ir Žiulio Verno milijonų. Nežinia, kokius anapusinius santykius Prezidentas palaiko su Žiuliu Vernu, bet šiapusiniuose ekranuose milijonai dabar mirga sukasi ne blogiau nei “Aukso puode”.
Ir net ne po vieną, o dešimtimis. Žiniasklaida skelbia, kad “auksinis” libdemų narys Jurijus Borisovas Prezidentui už suteiktas rinkiminės kampanijos metu paskolas ir paslaugas turi pretenzijų daugiau nei už 50 milijonų litų. Prieš pora dienų televizijos žiniose perskaityta kažkokia neva Rusijos specialiųjų tarnybų pažyma, kurioje rašoma, kad R.Paksas per J.Borisovą iš “Lukoil” ir vienos iš didžiausių Rusijos valstybinės elektros energijos kompanijos Inter RAO gavo 6 mln. dolerių. Beje, toje pažymoje taip pat tvirtinama, kad “Lukoil” R.Paksui už jo paslaugas didinti bendrovės įtaką Lietuvos naftos ūkiui atsidėkoja pelningais užsakymais, pasak pažymos, R.Pakso valdomai Chanty-Mansijsk ir Kauno “Severostroj” bendrovei, kuri esanti viena stambiausių “Lukoil” rangovių.

Sako, kad lietuviai nepanašūs į žydus. Netiesa, panašumų yra. Galbūt jie nesutampa laike, bet esmės tai nekeičia. Prieš porą tūkstančių metų žydų tauta laukė Mesijo. Šiandien jo laukia lietuviai. Ir bėdą turi tą pačią – labai jau daug netikrų pranašų. Dar nesibaigus vieno „gelbėtojo” karjerai, atsiranda kitas. Nežinia, ar V.Uspaskicho Darbo partija turėtų tokius reitingus, jei ne Prezidentūros skandalas. Greičiausiai ne. Kaip bebūtų, šalia R.Pakso šiandien turime naują „gelbėtoją”, kurį remia įtikėjusieji jo galiomis. Jis (tai jau įprasta) neapsiribojo pavergęs lietuvių širdis, o siekia sukurti dangaus karalystę žemėje. Naujatikiai ir prozelitai, susibūrę į Darbo partiją, reiškia rimtas pretenzijas savo „gelbėtojo” V.Uspaskicho vardu valdyti šalį. Todėl vis daugiau imamos svarstyti jų perspektyvos Lietuvos politiniame gyvenime. R.Pakso ir A.Brazausko (iš dalies ir V.Adamkaus) patirtis aiškiai rodo, kad siekiant valdyti šalį Prezidento postas nėra labai reikšmingas. Dėl jo neapsimoka aukoti akivaizdų partijos lyderį, be kurio susilpnėtų pati politinė partija. V.Uspaskicho ir jo Darbo partijos padėtis būtent tokia. Akivaizdu, kad jam naudingiausia siekti daugumos Seime ir Vyriausybės vadovo posto (ypač dėl to, kad jo interesai siejasi su ekonomika, o ne užsienio politika). Beje, tikėtina, kad panašūs išskaičiavimai paskatino ir pastaruoju metu kilusius svarstymus dėl A.Paulausko atsisakymo kandidatuoti Prezidento rikimuose (jei R.Paksas atsistatydintų ar būtų pašalintas iš pareigų).

Po M.Laurinkaus pranešimo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas paprašė pateikti įrodymų apie tarptautinės mafijos skverbimąsi į Lietuvą ir jos įtaką mūsų valdžiai. Trečiadienį M.Laurinkus įteikė Seimo pirmininkui per 100 psl. medžiagą kartu su telefoninių pokalbių įrašais, kuriuos VSD surinko teisėtai, nes turėjo teismo sankciją klausytis bendrovės „AVIA Baltika“ vadovo, pagrindinio R.Pakso prezidentinės kampanijos finansuotojo Jurijaus Borisovo pokalbių. Dar vasarą spaudai M.Laurinkus yra pasakęs: „AVIA Baltika“ mes sekėme, sekame ir seksime“, nes ši įmonė buvo užkliuvusi net JAV žvalgybai kaip tiekianti Rusijos karinės aviacijos įrangą terorizmą remiančioms šalims.
A.Paulauskas sukvietė Seimo frakcijų atstovus bei aukščiausius teisėtvarkos pareigūnus perskaityti ir perklausyti VSD pateiktos medžiagos. Tai buvo valstybę drebinantys faktai. Tuoj pat buvo nutarta sustabdyti M.Laurinkaus atleidimo iš pareigų procedūrą ir sušaukti neeilinį Seimo posėdį, kuriame būtų sudaryta komisija VSD pateiktiems faktams ištirti.

Prezidentas Rolandas Paksas atmeta bet kokias sąsajas su anoniminiais dokumentais, nepasirašytomis sutartimis, planais, pažymomis ir kitokiais dokumentais. Trečiadienį Prezidento spaudos išplatintame pranešime visa tai lyginama su pasakomis, fantastine literatūra.
"Norėčiau ta proga atsiriboti ir nuo visų kitų būsimų Žiulio Verno, Sindbado ar Džeimso Bondo milijonų, kuriuos dar bandys priskirti", - sakė šalies vadovas. Prezidentas R. Paksas ir politikus, ir žiniasklaidą ragina itin atsakingai elgtis su informacija. Vienas iš šalies dienraščių paskelbė gavęs sutarties, sudarytos tarp R. Pakso ir dosniausio jo rinkimų kampanijos rėmėjo Jurijaus Borisovo, kopiją.

Prezidentūros apsaugą trečiadienį sudomino netoliese paliktas nedidelis lengvasis automobilis, kurio salone matėsi dvi didelės benzino talpos. Baltos spalvos automobilis sostinės Liejyklos gatvėje palei Prezidentūros teritoriją juosiančią tvorą buvo pastatytas trečiadienį apie 9 val. ryto.
Prezidentūros rūmų apsaugos pareigūnai sakė, kad automobilis pastebėtas apžiūrint teritoriją. Pasidomėjus nustatyta, kad jo nėra ieškomų automobilių duomenų bazėje. Apsaugos pareigūnų dėmesį automobilis patraukė tuo, kad jo salone buvo viena 20 litrų, kita - apie 50 litrų talpos tara benzinui laikyti. Vėliau nustatyta, kad talpos buvo pripildytos dyzelino.

Dosniausias prezidento Rolando Pakso rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės "Avia Baltika" vadovas Jurijus Borisovas iš šalies vadovo galėjo reikalauti 18 milijonų JAV dolerių (apie 54 milijonus litų) už neva neįvykdytus įsipareigojimus, aptartus dar prieš prezidento rinkimus, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".
Tokie duomenys aiškėja iš, kaip teigiama, 2002 metų birželio mėnesį tarp J.Borisovo ir R.Pakso sudarytos sutarties, rastos per kratas pas dosniausią prezidento rėmėją. Dienraščio teigimu, vadinamoji sutartis gali tapti pagrindu ir rimtesniems kaltinimams dabartiniam šalies vadovui. Dokumento, kuriuo remiasi dienraštis, autentiškumas nepatvirtintas.

Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų prezidentui, įtarimai dėl to yra pateikti jo dosniausiam rinkimų kampanijos rėmėjui J.Borisovui. Jo vadovaujama bendrovė "Avia Baltika" oficialiai R.Pakso kampanijai paaukojo 1,2 mln. litų. Per kratas įtariamojo namuose ir jo vadovaujamos bendrovės būstinėje buvo rasta daug įvairių dokumentų, juos dabar pareigūnai analizuoja. "Nei oficialiais kanalais, nei pasitarimų lygmenyje panašaus pobūdžio informacijos mes nesam gavę, aš tikrai tokios informacijos neturiu", - tvirtino generalinio prokuroro pavaduotojas.

Šią savaitę Prezidentūros darbuotojai skuba pateikti Prezidentui Rolandui Paksui galimus kandidatus į laisvas patarėjų vietas.
Patarėjų paieškos Prezidentūroje neapsieina be nesusipratimų. Naujienų agentūros ELTA duomenimis, vakar Prezidentūroje skandalą sukėlė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė Rūta Gajauskaitė. Ji susikivirčijo su žiniasklaidos atstovais. Incidentą turėjo spręsti Prezidento spaudos tarnybos bei apsaugos darbuotojai. Vėliau Gajauskaitė dalyvavo Prezidentūroje vykusiame pasitarime, į kurį atėjo ir buvęs visuomeninis Pakso patarėjas bei kandidatas į prezidentus Juozas Edvardas Petraitis. Teigiama, kad jis konsultuoja Prezidentą konstitucinės teisės klausimais. Pasitarimas tęsėsi ir pasibaigus oficialiai darbo dienai. LŽ duomenimis, jame buvo svarstomos galimų kandidatų į šalies vadovo patarėjus pavardės.