Skandalai

Per apkaltą nuo pareigų nušalinto prezidento šalininkai neturi perspektyvų Europos žmogaus teisių teisme laimėti bylą dėl neva pažeistų rinkėjų teisių vėl rinkti Rolandą Paksą valstybės vadovu. Tai BNS teigė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką išmanantys teisės specialistai, nurodę, jog praeityje panašus skundas jau buvo atmestas. "Konvencija, iš esmės, negali būti vertinama kaip išsigelbėjimo ratas. Nemanau, jog Strasbūro teismas net pradės tyrimą dėl to. Čia nėra jokio esminio pažeidimo, kuris būtų vertas nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme", - BNS sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis. Tokio skundo perspektyvų teigė nematanti ir BNS kalbinta Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė Toma Birmontienė. 1998 metais Europos žmogaus teisių komisija nepriėmė nagrinėti Liucijos Baškauskaitės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti ją kandidate į prezidentus.

Nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis ir pridūrė, kad R.Pakso šalininkai kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre dėl to, jog R.Paksui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose. Pasak R.Pavilionio, Konstitucinio Teismo sprendimas pažeidžia R.Paksą parėmusių rinkėjų teises. Seime vykusiame didelio susidomėjimo nesulaukusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" rengiasi įkurti koaliciją. Šios jėgos vadovu taps buvęs valstybės vadovas R. Paksas. "Tai yra įrodymas, kad R. Paksas, naujos koalicijos lyderis, tęsia savo darbą", - teigė R. Pavilionis. Anot jo, R. Pakso koalicija veiks dar aktyviau, nei minėtos jėgos veikė iki šiol. "Darysime viską, kad žmones įtikintume itin kruopščiai apsvarstyti, kam būsimuosiuose (Prezidento ir Europarlamento) rinkimuose atiduoti savo balsus", - pabrėžė Seimo narys.

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės Vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi antradienį KT priėmė nutarimą, jog Konstituciją pažeidęs bei priesaiką sulaužęs ir dėl to iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu, Vyriausiojo administracinio teismo prašymas nebus nagrinėjamas. Pagal KT įstatymą, teismas gali atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas nutarimas. Kaip teigiama KT nutarime, asmuo, už Konstitucijos šiurkštų pažeidimą apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų, niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjais, skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo praradęs galimybes užimti valstybėje bet kokias su priesaika susijusias pareigas atstatydintasis prezidentas Rolandas Paksas nesitraukia iš politinės kovos lauko, bet neišduoda, kaip išlaikys šeimą. "Ne postas yra svarbiausias dalykas, net ne kėdė. Svarbiausias dalykas yra, kad Lietuva būtų turtingesnė, saugesnė ir patogesnė mums visiems gyvenantiems", - sakė R.Paksas. R.Paksas vadovaus rinkimų koalicijai, kurią sudarys Liberalų demokratų partija ir pilietinis judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą". Trečiadienį apie tai pranešta Liberalų demokratų partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. Žurnalistų paklaustas, iš ko gyvens ir išlaikys šeimą atstatydintasis prezidentas, R.Paksas šmaikštavo: "kviesiu jus į pagalbą".

Prezidentas Rolandas Paksas teigia, kad jo sprendimas, ar keltis gyventi į rezidenciją Turniškėse, ar ne, priklausys nuo apkaltos Seime baigties. Tačiau Prezidentas nepaaiškina, kodėl nelaukiant apkaltos rezultatų yra skubinamas rezidencijos Turniškėse remontas. "Jei apkaltos rezultatas bus vienoks - aš kelsiuosi, jei kitoks - be abejo, ne", - žurnalistams penktadienį sakė R.Paksas, dalyvavęs Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame Lietuvos įstojimui į NATO pažymėti. R.Paksas teigė, jog rezidencijos Turniškėse remonto darbai "vyksta pagal programą". "Nei aš spartinu, nei lėtinu šiuos darbus, paprasčiausiai tai vyksta", - sakė R.Paksas. Žurnalistų klausiamas, kodėl nelaukiant apkaltos rezultato buvo leidžiami didžiuliai mokesčių mokėtojų pinigai remontui, ir pasiteiravus, ar Prezidentas neketina šių pinigų vėliau grąžinti, R.Paksas į šiuos klausimus neatsakė.

Prie Seimo, kur pirmadienį vyksta apkaltos prezidentui procesas, ketina susiburti apie 100 Rolando Pakso šalininkų, tačiau policija žada, kad užtikrins viešąją tvarką. Renginio organizatoriai apie susibūrimą iš anksto pranešė Vilniaus miesto savivaldybei bei Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, organizuoti žmonių susibūrimus, kur dalyvauja iki 100 žmonių, be leidimo leidžiama Nepriklausomybės, Savivaldybės ir Daukanto aikštėse. Apie 15 val. 30 min. prie Seimo tebuvo 20-ties žmonių grupelė. "Sostinės policijos pareigūnai dirbs, kad būtų galima kontroliuoti padėtį, palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti žmonių saugumą", - rašoma Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pranešime spaudai. Antradienį numatoma sustiprinti policijos pajėgas. Viešąją tvarką mieste palaikys daugiau nei 200 policijos pareigūnų - dvigubai daugiau nei pirmadienį.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus per apkaltą iš prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas netrukus turės minti Generalinės prokuratūros slenksčius. Su politiniu skandalu susijusius tris ikiteisminius tyrimus atliekantys prokurorai artimiausiu metu ketina kviesti R.Paksą į apklausas. Tai gali įvykti jau šią savaitę ar kitą savaitę, nes į Vilniaus Santariškių klinikas dėl padidėjusio kraujospūdžio patekusį buvusį šalies vadovą ruošiamasi išrašyti namo. "Taip, savaime suprantama, jis bus apklaustas", - BNS sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Neliečiamybės netekęs R.Paksas dabar pareigūnams negalės atsisakyti atvykti liudyti. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis R.Paksas nevykdys pareigūnų nurodymų - neatvyks kviečiamas į apklausą - jį atvesdins policija arba jam teks sumokėti piniginę baudą. Tokias sankcijas numato įstatymai. Pagal įstatymus, prezidentą apklausti buvo galima tik tada, kai jis pats sutinka. Būdamas šalies vadovu, R.Paksas kartą liudijo prokurorui ir ikiteisminio tyrimui teisėjui. Prezidentūroje pernai sausio 17 dieną jis kaip liudytojas davė parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jo rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės "Avia Baltika" vadovas Jurijus Borisovas įtariamas grasinimu jam, jei nebus paskirtas patarėju. R.Paksas per apklausą teigė, kad J.Borisovas jam negrasino. Tuo tarpu šiemet kovo 25 dieną savo viešoje kalboje R.Paksas teigė, kad pastarosiomis dienomis J.Borisovas nedviprasmiškai leido jam suprasti, kad prieš jį, jeigu nepriims pastarojo į visuomeninio patarėjo pareigas, gali būti panaudota neva kompromituojanti medžiaga.

Prezidentas Rolandas Paksas oficialiai patvirtino sutinkąs dalyvauti pirmadienį rengiamame Seimo posėdyje, kuriame bus pratęstas jo apkaltos procesas. "Oficialiai sutinku", - žurnalistams penktadienį Seime sakė prezidentas, paklaustas, ar dalyvaus apkaltos procese. R.Pakso teigimu, jis jau yra gavęs iš Seimo išsiųstą kvietimą atvykti į apkaltos procesą. Prezidentas anksčiau atsisakė duoti parodymus Seimo specialiajai tyrimo komisijai, kuri nagrinėjo jam pateiktus apkaltos iniciatorių kaltinimus. Seimas oficialiai pakvietė prezidentą atvykti į pirmadienį po pietų numatytą apkaltos proceso posėdį. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas prognozuoja, jog jau antradienį gali būti surengtas balsavimas dėl prezidento, kuris yra kaltinamas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu, nušalinimo.

Prezidentūros koridoriuose pirmadienio pavakarę pasirodė lankstinukai "Kieno sprendimas galutinis", kuriuose protestuojama prieš apkaltą prezidentui Rolandui Paksui. "Kai kurių Seimo pareigūnų vieši pareiškimai - tai reali grėsmė apkaltą Seime paversti formaliu Konstitucinio Teismo išvadų įforminimu. Pastangos plačiu mastu į apkaltos procesą įtraukti Konstitucinį Teismą, itin sureikšminti jo rekomendacinio pobūdžio išvadą ir taip Konstitucinio Teismo autoritetu daryti psichologinį spaudimą Seimo nariams bei visuomenei, prieštarauja Konstitucijos 86-to straipsnio 2 daliai, kuri imperatyviai nustato: "Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka". Tai reiškia, kad klausimas Seime turėtų būti sprendžiamas iš esmės, kaip to reikalauja objektyvios tiesos nustatymo teisinis procesas", - rašoma proklamacijos tituliniame lape.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus. Kaip "Omni laikui" teigė balsų skaičiavimo komisijos narys Artūras Vazbys, "į akis krito tai, kad balsavimo biuletenių sugadinimo formos skyrėsi". "Už" ir "prieš" buvo užbraukiami skirtingai - punktyrais, bangelėmis, kryžiukais ir pan. Anot A.Vazbio, "kyla minčių, kad tai galbūt būdas atpažinti Seimo narius, kurie sugadino biuletenius". Jei taip būtų, tai, anot A.Vazbio, rodytų, kad kai kurie Seimo nariai balsavo ne savo laisva valia, bet vykdydami kažkokius įsipareigojimus. A.Vazbys teigė, kad jis tikisi, jog šis klausimas bus nagrinėjamas Seime ir bus bandoma išsiaiškinti tiesą. Kitas balsų skaičiavimo komisijos narys Stanislovas Buškevičius "Omni laikui" teigė, kad neatkreipęs dėmesio į tai, kad biuleteniai buvo sugadinti naudojant skirtingus simbolius.

Šturmu įveikęs Seimo pareikštų kaltinimų Prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjimą ir vos ne akimirksniu parašęs šalies vadovui lemtingas išvadas, Konstitucinis Teismas, atrodo, neturi kada atsikvėpti. Jo dėmesio laukia dar ne vienas prašymas, susijęs su pastarųjų mėnesių politiniais įvykiais. Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris “Kauno dienai” tvirtina, kad nagrinėdamas kaltinimus Prezidentui, Teismas išvengė politikų spaudimo, o į Prezidento šalininkų pareiškimus, kad Teismas tapo šalies vadovo oponentų politinės kovos įrankiu - tiesiog nekreipė dėmesio. Konstitucinis Teismas išvadą dėl Prezidento veiksmų atitikties Konstitucijai parengė ir paskelbė per rekordiškai trumpą laiką - penkias paras. Kodėl buvo nuspręsta dirbti tokiu tempu? Kiek valandų išvados rengimo metu trukdavo Teismo darbo diena? - Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad ši byla buvo ypatinga, išvados tikrai negalima buvo atidėlioti ilgesniam laikui. Galų gale Teismas Seimo prašymų ir paklausimų nagrinėjimą visuomet paankstina. Tokia tradicija, toks ir Konstitucinio Teismo reglamento reikalavimas - bylos dėl apkaltos nagrinėjamos skubos tvarka.