Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, temperatūra apie -10. Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, oro temperatūra apie -10. Žvejybą pradėjome apie 7.30 val., tačiau daugelis žvejoti pradėjo gerokai anksčiau, kiti žvejojo per naktį. Naktį gerai kimba ne tik stintos, bet ir vėgelės. Pačioje žvejybos pradžioje vieną...
Penktadienis – paskutinė diena, kai Pamario krašto žvejai dar gali žvejoti stintas Nemuno žemupyje. Tačiau žvejai sako vargu ar mesiantys tinklus, nes sunkiai pamena metus, kad stintų laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Kada uždrausti specializuotą stintų žvejybą Nemuno žemupyje, kasmet rekomenduoja mokslininkai prieš pat šių žuvelių nerštą. Šiemet tokia žvejyba uždraudžiama nuo šeštadienio. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkas Algimantas Dirsė sako sunkiai pamenantis metus, kada agurkais kvepiančių žuvelių laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Stintmetis truko vos kelias savaites....
Asvejos ežeras yra ilgiausias Lietuvoje. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 21,9 km. Kartu su visomis atšakomis ilgis siekia 29 km. Paviršiaus altitudė 138 m. Ežero plotas - 978,2 ha. Didžiausias plotis - 880 m. Didžiausias gylis - 50,2 m, trečias pagal gylį Lietuvoje. Vidutinis gylis 14,7 m. Jau senai girdėjau, kad ten yra stintų ir jos neblogai kimba, tik niekad nesusiruošiau pabandyti. Atėjo laikas, kai visgi buvo prisiruošiau, pagal rekomendacijas pasidariau meškerėlę su beinercine rite, kadangi ten gylis iki 30 metrų. Rytas...
Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta, dar vadinama stintele. Tai stintinių šeimos (Osmeridae) šeimos žuvis, porūšis - europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus). Gyvena giliuose ežeruose, tokių ežerų Lietuvoje apie 50 (Asveja, Baluošas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Siesartis, Tauragnai). Tai tokie ežerai, kuriuose net ir šilčiausiais periodais vandens temperatūra prie dugno išlieka apie 12 - 16 laipsnių. Stintos užauga iki 20 centimetrų ilgio ir 70 g svorio. Daugiausiai "stintininkams" žinomuose Asvejos ir Baluošo ežeruose dažniausiai kimba mažesni, 12-15 cm ilgio...
Stintos jūroje pateko į depresijos būklę, jų laimikiai susmulkėjo. Naudojant tinklus su padidintomis akimis išgaudytos stambios patelės. Tai yra nemokšiškumo gamtosaugoje pasekmės. Lietuvoje sutinkama praeivė jūrinė stinta dar vadinama didstinte, turi dvi grupes - mažąją stintelę Kuršių mariose ir ežerinę stintą Rytų Lietuvos ežeruose. Jų variacijos skiriasi pagal gyvenimo trukmę, lytinio subrendimo laiką ir biologines savybes. Praeivės stintos užauga iki 28 cm ilgio, 180 gramų svorio, neršia 3-4 kartus. Stintelės (rusiškai - Snietok) labiausiai telkiasi gilesnėje Rusijos Kuršių marių dalyje. 6-9 cm ilgio...
Ar galima gaudyti neršiančias žuvis? Lietuvoje galima. Kuršių mariose jau gerą mėnesį tinklais semiamos neršti plaukiančios stintos. Tačiau netolimoje ateityje jų apskritai gali nebelikti. Rusnėje visą praėjusią savaitę žvejai dirbo be poilsio. Savaitgalį pagaliau pradėjo eiti stinta. Šio momento pamario žvejai laukia kaip didžiausio metų įvykio. Kai kurios žvejybos įmonės tik dėl stintų ir išgyvena. Todėl stengiamasi nepramiegoti to momento, nes nežinia, kiek laiko truks šis vajus. Žvejai spėja, jog šią savaitę stintos jau pradės neršti ir žvejyba baigsis. Kai pradeda eiti stintos,...
Vakar išsiruošiau į pirmąją šiemet starkių žvejybą Nemune. Paklausite kodėl tokiu metų laiku ir tik pirmoji žvejyba? Ar ne per vėlu juos gaudyti? Žinau, kad Kauno Mariose pagrindiniai starkių gaudymo mėnesiai yra gegužės pabaiga - birželis. Tačiau mano maršrutas padiktuotas prėjusių metų patirtimi ir atradimais. Pernai liepos mėnesį su kolega radom neblogų vietų aukščiau Kauno Marių, kur gerai kibo ... starkiai. Ne tai, kad kibo, bet kibo labai gerai. Per kokia 8 - 10 žvejybų iš eilės nė karto negryžome tušti. Pagaudavome bent...
Kiršlį sunku supainioti su kokia kita žuvimi. Tai graži žuvis su didžiuliu į burę panašiu peleku ir sidabriškai mėlynu kūnu, kurį puošia šviesios violetinės juostelės. Kiršliai turi ir individualias kiekvienai žuviai juodas dėmes šonuose. Kaip ir visos lašišinės žuvys, ant nugaros kiršlys turi riebalinį peleką. Jo galvytė maža, daili ir smaili, burnoje - smulkūs dantukai, kuriais jis sugriebia grobį. Kiršlio kvapas primena laukinių čiobrelių kvapą. Iš čia ir kilo lotyniškas šios rūšies pavadinimas - Thymallus. Kiršlių mėsa skani ir aromatinga. Paprastai jie nebūna...
Kiršlys (lot. Thymallus thymallus, angl. Grayling, vok. Europäische Äsche) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas iš šonų suplotas. Nugara žalsvai pilka, šonai sidabriški, su juodais taškeliais ir retais gelsvais ar rusvais ruoželiais. Žvynai vidutinio dydžio. Poriniai pelekai rausvi ar gelsvi, neporiniai – violetinio atspalvio. Yra riebalinis pelekas. Galva maža su smailiu snukiu. Ant žandų nedaug mažų dantų. Paplitęs šaltavandenėse Lietuvos upėse. Reta žvejų mėgėjų gaudoma žuvis. Dažniausiai sugaunama 25-35 cm, 150-300 g....
Geriausiai kiršliai kimba pučiant šiltam vėjui, kuris raibuliuoja vandens paviršių, ir kai apsiniaukę arba lyja trumpalaikis šiltas lietus. Jei upė prisipildė ilgalaikių liūčių sunešto drumzlino vandens, kibimas baigiasi, kol vanduo nusistovės. Taip pat kiršliai bijo triukšmo, tad jei bus triukšmaujama ant kranto arba upe plaukiojama motorinėmis valtimis, kiršliai ne tik nebekibs, bet netgi gali išplaukti pasiieškoti ramesnių vietų. Jei norite gaudyti kiršlius sietuvoje nuo kranto, galima naudoti dreifuojančią lervą ir paprastą meškerę. Kaip minėjome, paprastai kiršliai maitinasi prie dugno, tačiau susidomėję medžiokle ir...
