Žvejyba

Asvejos ežeras yra ilgiausias Lietuvoje. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 21,9 km. Kartu su visomis atšakomis ilgis siekia 29 km. Paviršiaus altitudė 138 m. Ežero plotas - 978,2 ha. Didžiausias plotis - 880 m. Didžiausias gylis - 50,2 m, trečias pagal gylį Lietuvoje. Vidutinis gylis 14,7 m. Jau senai girdėjau, kad ten yra stintų ir jos neblogai kimba, tik niekad nesusiruošiau pabandyti. Atėjo laikas, kai visgi buvo prisiruošiau, pagal rekomendacijas pasidariau meškerėlę su beinercine rite, kadangi ten gylis iki 30 metrų. Rytas buvo puikus, be vėjo, -3 laipsniai. Nuvažiavome į tą gilią atšaką prie Žalktynės. Žvejų jau buvo, bet ne daug, apie 10. Išsirinkau vietą kur gylis siekė 22m. Kadangi mekerė buvo su 4 kabliukais, t.y. dviem kabliukais, dviem avižėlėm, ant dviejų dėjau musės lervas, ant kitų uodo trūklio lervas, nors vėliau pamačiau, kad žuvims vienodai. Tik užmetus, kažkur 15m gylyje, pradėjo kibti. Tačiau užkirsti buvo sunku. Ilgiau užtrukdavo traukimas nei laukimas tarp kibimų. Tačiau dažnai stintos pabėgdavo. Kibo iki pietų, o tada nustojo. Įmerkiau ir paprastą ežerinę meškėrėlę tikėdamasis, kad geriau kibs, nes ji jautresnė. Pasiteisino. Ir po pietų daugiausia pagavau su paprasta ežerine, nors ir traukti buvo labai nepatogu. jei būtų didesnis šaltis, su ja nebūtų įmanoma žvejoti, nes painiotūsi ir šaltų rankos. Geriau pradėjo kibti į vakarą, tačiau geru laimikiu tądien negalėjau pasigirti. Kitiems žvejams sekėsi ne ką geriau.

Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose - ežerinė stinta, dar vadinama stintele. Tai stintinių šeimos (Osmeridae) šeimos žuvis, porūšis - europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus). Gyvena giliuose ežeruose, tokių ežerų Lietuvoje apie 50 (Asveja, Baluošas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Siesartis, Tauragnai). Tai tokie ežerai, kuriuose net ir šilčiausiais periodais vandens temperatūra prie dugno išlieka apie 12 - 16 laipsnių. Stintos užauga iki 20 centimetrų ilgio ir 70 g svorio. Daugiausiai "stintininkams" žinomuose Asvejos ir Baluošo ežeruose dažniausiai kimba mažesni, 12-15 cm ilgio apie 30 g egzemplioriai. Teigiama, kad didžiausios stintos pagaunamos Tauragnų ežere. Daugiausia maitinasi planktoniniais vėžiagyviais. Stintų žvejybai naudojamos kelios sistemos. Ilgoji sistema, ji nėra labai patogi, tačiau su ja galima patikrinti platesnius vandens sluoksnius. Tokioje sistemėlėje kabliukai arba avižėlės rišami kas 70 - 100 cm. Naujokams nerekomenduočiau dėti daugiau 5 kabliukų, tuo tarpu pats naudoju sistemėles iš 8-10 kabliukų. Tokią sistemėlę verta naudoti tuose ežeruose, kur gilūs plotai užima didelius ežero plotus, stintų nėra daug arba neturite echoloto. Ten, kur duobės nedidelės, naudojama trumpa sistemėlė iš 5-6 kabliukų, kurių bendras ilgis neviršija 2 metrų. Greitam nuleidimui sistemos apačioje užrišamas 15-20 g švinas.

Stintos jūroje pateko į depresijos būklę, jų laimikiai susmulkėjo. Naudojant tinklus su padidintomis akimis išgaudytos stambios patelės. Tai yra nemokšiškumo gamtosaugoje pasekmės. Lietuvoje sutinkama praeivė jūrinė stinta dar vadinama didstinte, turi dvi grupes - mažąją stintelę Kuršių mariose ir ežerinę stintą Rytų Lietuvos ežeruose. Jų variacijos skiriasi pagal gyvenimo trukmę, lytinio subrendimo laiką ir biologines savybes. Praeivės stintos užauga iki 28 cm ilgio, 180 gramų svorio, neršia 3-4 kartus. Stintelės (rusiškai - Snietok) labiausiai telkiasi gilesnėje Rusijos Kuršių marių dalyje. 6-9 cm ilgio stintelės po pirmojo neršto žūva. Jų masė dengia vandens paviršių ir skleidžia smarvę. Kiek didesnės ežerinės stintos neršia ir pakartotinai. Ežerinių stintų verslinė žvejyba Lietuvoje galima tik Dusios, Baltųjų Lakajų, Juodųjų Lakajų, Luokesų, Virintų, Siesarties, Baluošo, Zaraso ežeruose ir Antalieptės mariose. Pastaraisiais metais vyko ryškūs tiek didstinčių, tiek stintelių ir ežerinių stintų nykimo požymiai. Sureguliavus žvejybos Baltijos priekrantėje kvotavimo sistemą ir pritaikius apsaugos priemones Kuršių mariose ir nerštavietėse, jūrinių stintų išteklius dar galima išsaugoti. Vienu aktualiausių stintų apsaugos priemonių yra tai, jog būtina sutvarkyti šių žuvų mėgėjiškos žvejybos apskaitą įvedant žvejybos knygeles. Pagal mano penkerių metų stebėjimus, žvejai mėgėjai atskirais metais stintų sugauna daugiau nei verslininkai.

Ar galima gaudyti neršiančias žuvis? Lietuvoje galima. Kuršių mariose jau gerą mėnesį tinklais semiamos neršti plaukiančios stintos. Tačiau netolimoje ateityje jų apskritai gali nebelikti. Rusnėje visą praėjusią savaitę žvejai dirbo be poilsio. Savaitgalį pagaliau pradėjo eiti stinta. Šio momento pamario žvejai laukia kaip didžiausio metų įvykio. Kai kurios žvejybos įmonės tik dėl stintų ir išgyvena. Todėl stengiamasi nepramiegoti to momento, nes nežinia, kiek laiko truks šis vajus. Žvejai spėja, jog šią savaitę stintos jau pradės neršti ir žvejyba baigsis. Kai pradeda eiti stintos, žvejojama net naktimis. Verslinės žuvininkystės atstovai tuo metu apsigyvena prie marių. Žvejai pakrantėje turi įsirengę laikinus namukus, kuriuose gali pailsėti ir pasidėti savo įrankius. Neretai tai būna senas autobusas ar vagonėlis, kuriame įrengtas ir šildymas. Verslininkai žuvis gaudo tinklais, kuriuos tempia net aštuoni vyrai arba traktorius. Vienu kartu ištraukiama apie 140 kilogramų žuvų. Pasak žvejų, vakare pagaunama dar daugiau. Čia pat, pakrantėje, stintos ir pardavinėjamos. Agurkais kvepiančių jų pirkti atvažiuoja ne tik iš Klaipėdos ir aplinkinių rajonų, bet ir iš Kauno. Kitose šalyse stintos laikomos kone parazitinėmis ir jų niekas nevalgo. Anksčiau šiomis žuvimis netgi tręšdavo laukus. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ir ypač Estijoje stintos paklausios. Verslininkams jas beveik be apribojimų leidžiama gaudyti Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje.