Stintų išteklių užteks ir vaikaičiams
| | |

Stintų išteklių užteks ir vaikaičiams

Pastaruoju metu pasigirdo nuogąstavimų, kad Baltijos jūros priekrantėje bei Kuršių mariose labai sumažėjo stintų ir kad dėl intensyvios žvejybos jos čia galinčios visai išnykti. Esą tai rodo dabar itin maži žvejų laimikiai. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, nėra jokio pagrindo nerimauti, kad mūsų vaikaičiai jau gali pamiršti šių žuvų skonį. Stintos, kaip patvirtina kasmet vykdomos jų stebėsenos duomenys, yra gausiausios praeivės žuvys Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Jų gausa labiausiai priklauso nuo gamtinių ir hidrologinių sąlygų, o ne nuo žvejybos intensyvumo. Pavyzdžiui, pernai Kuršių mariose buvo užfiksuotas pats didžiausias šių žuvų jauniklių gausumas per pastaruosius metus. Stintos yra trumpaamžės, todėl net ir labai intensyvi žvejyba jų ištekliams nėra tokia pavojinga kaip kitoms, lėčiau subręstančioms žuvims. Mokslininkų nuomone, leistina, nepadarant žalos, sužvejoti iki 50 proc. stintų išteklių. Kadangi šių žuvų sugavimas irgi labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, žvejų laimikiai gali ir neatspindėti tikrojo stintų išteklių dydžio. Verslinė stintų žvejyba Baltijos jūroje prasidėjo 1990 metais. Pastarąjį dešimtmetį ji vis intensyvėjo, o laimikiai gausėjo. Vien tik Kuršių mariose ir Nemuno deltoje verslininkai 2005 m. sužvejojo 206 t, o pernai – net 319 t stintų. Žvejai mėgėjai pastaraisiais metais taip pat džiaugėsi gerokai gausesniais laimikiais.

Įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės

Lietuvoje įsigaliojo naujos Mėgėjiškos žūklės taisyklės (paskelbtos liepos 14 d. „Valstybės žiniose“). Jos numato, kad mėgėjiška žūklė leidžiama visus metus beveik visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, taip pat žuvų susikaupimo vietas prie užtvankų, nustatytus Jūros bei Nemuno upių ir Kuršių marių ruožus, Krokų ir Kniaupo įlankas Kuršių mariose. Šios Taisyklės netaikomos privatiems tvenkiniams ir kūdroms, o kitiems privatiems vandens telkiniams taikomos tiek, kiek tai numato Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos aprašas. Naujosios Taisyklės, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, palyginti su iki šiol galiojusiomis, yra gerokai trumpesnės, paprastesnės ir liberalesnės. Jose neberasime upių, kuriose vienu ar kitu laikotarpiu draudžiama žvejoti tam tikrais žūklės įrankiais ar masalais, ilgų sąrašų. Daugeliu atvejų žvejui palikta teisė pačiam pasirinkti tokius įrankius ir masalus, kuriais tikimybė sugauti žuvis, kurias tuo metu draudžiama žvejoti, būtų mažiausia.

Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės
| |

Naujos mėgėjiškos žūklės taisyklės

Šiose Taisyklėse naudojamos sąvokos: mėgėjiškos žūklės įrankiai – visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai (neviršijant Taisyklėse nustatyto jų skaičiaus limito), taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai; mėgėjiškos žūklės būdas – žūklė, kai žuvys suviliojamos natūralios kilmės arba dirbtiniais masalais, taip pat vėžių gaudymas bučiukais ir samteliais, žuvų gaudymas masalui, taip pat povandeninė žūklė, kai žuvys šaudomos povandeniniais šautuvais; žūklė nestandartiniais įrankiais ir būdais – stintų ar nėgių žūklė tinkliniais samčiais, taip pat nėgių žūklė bučiukais, turint nustatyta tvarka išduotą licenciją; tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai – tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai; draudžiami žvejybos įrankiai – elektros žūklės prietaisai, ūdos, žeberklai, varžos bei tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai; draudžiami žvejybos būdai – žūklė, naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, taip pat žūklė duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.

Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką
|

Pakeliaukime po Labanoro regioninį parką

Labanoro regioninis parkas – didžiausias Lietuvoje. Jo bendras plotas – per 50 tūkst. hektarų. Kaip niekur kitur čia gausu pasakiškai nuostabių vietų. Tai ežerų ir vaizdingų pušynų parkas. Šiame straipsnyje Januliškio kaimo vaikai aprašo vienos dienos kelionę, kurios metu, šio parko direktoriaus Kęstučio Jakšto dėka, jie gavo progą ne tik pamatyti unikaliausias parko vietas, bet ir jas aprašyti, išdėstyti savo mintis ir įspūdžius. Aš (Andrejus Gaidamavičius) aprašysiu kelionės pradžią ir pabaigą, Kristina papasakos Lakajos istoriją ir dabartį, po Molėtų kraštotyrinį ir etnografinį muziejų ekskursiją Jums praves Gintarė, Graužės grožį aprašys Martynas, o Rūta pasidalins savo įspūdžiais iš Kulionių.

„Lašiša 2002“
|

„Lašiša 2002“

Nuo spalio pradžios vyksta akcija „Lašiša 2002“. Ji skirta traukiančioms neršti lašišinėms žuvims bei jų nerštavietėms apsaugoti, brakonieriams išaiškinti. Nuo 1981 m. lašišos įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip retos žuvys jos nežvejojamos vidaus vandenyse, o versliniu būdu gaudomos tik Baltijos jūroje – ir tai su tam tikrais apribojimais. Kasmet, prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui, itin suaktyvėja brakonieriai. Šiemet jie pirmą kartą taip stipriai pajuto valstybės atkirtį. Per spalį Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrino 94 verslinės žvejybos įmones, žvejojančias Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje, surengė daugiau kaip 300 reidų „karščiausiose“ brakonieriavimo vietose.

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos
|

Aptarti žvejybos santykiai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos

Žemės ūkio ministerijoje susitiko Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žvejų asociacijų ir Europos Komisijos Generalinio direktorato “Žuvininkystė”, Danijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Ispanijos ekspertų delegacijos aptarti Lietuvos ir Europos Sąjungos 2001 – 2002 metų bendradarbiavimo rezultatų žuvininkystės srityje bei 2003 m. pasikeitimo žvejybos kvotomis Baltijos jūroje galimybių. Kaip informavo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Vaitiekūnas, šio dvi dienas trukusio susitikimo metu buvo pasikeista informacija apie žvejybinę situaciją Baltijos jūroje 2001-2002 metais, aptarta žuvų išteklių būklė Lietuvos ir Europos Sąjungos vandenyse, pasikeista nuomonėmis apie pagrindinių verslinių žuvų išsaugojimo Baltijos jūroje ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatus bei informacija apie Lietuvos ir Europos Sąjungos žvejybos laivyno, žuvų pramonės veiklą.

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga
|

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga

Sunku trumpai apžvelgti visus “Žuvininkų rūmų” nuveiktus darbus. Tai – ir Lietuvos valdžios institucijų raginimas sekti užsienio šalių pavyzdžiu, ir realiai keisti valstybės politiką bei požiūrį į žuvininkystę, nuolatinis rūpestis savo nariais, leidžiantis per metus jiems sutaupyti apie 7 mln. litų. “Žuvininkų rūmai” moka priversti domėtis savo veikla. Jų pateiktą programą-projektą “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesus” palankiai įvertino Atviros Lietuvos fondas ir sudarė sutartį. Šį projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP), kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas.

Žvejyba religijoje
|

Žvejyba religijoje

Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti tinklus. Ir šį sykį jie kone plyšo nuo žuvų gausybės (Jn 21, 5–6). Ši sėkminga žvejyba buvo būsimos misijos simbolis ir pranašystė – apaštalai taps žmonių žvejais, o jų laimikis bus gausus.

Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje
|

Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje

Akvakultūra – naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų bei augalų gaunama juos žvejojant arba auginant. Bendrame visų žmonių mitybos produktų balanse jie dabar sudaro palyginti nedidelę dalį – apie 2 proc. Tačiau šių produktų kokybinė vertė didesnė. Iš žuvų ir kitų vandens gyvūnų žmonija gauna ne mažiau kaip15-20 proc. visų gyvūninės kilmės baltymų. Žuvų baltymai – pilnaverčiai, jie turi visų nepakeičiamų aminorūgščių. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų riebalai turi daugiau nesočiųjų riebalinių rūgščių negu šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalai. Tai labai svarbios žmogaus mitybai savybės.

Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas
| |

Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas

Neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų arba nykstančių vandens gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas, taip pat neteisėta žvejyba ar vandens gyvūnų gaudymas, padaręs stambią žalą, – baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.