Kuoja

Sugauti kuoją gali kiekvienas. Tačiau prigaudyti pilną tinklelį kuojų – tai jau menas. Kad menas taptų tikrove, žvejybos įranga turi būti tinkamai sureguliuota – tai pirmasis ir svarbiausias dalykas. Eidami žvejoti kuojų nesuklysite pasirinkę lengviausią įmanomą ekipuotę. Lengva turi būti ne tik meškerė – ypatingą dėmesį derėtų skirti valui ir kabliukams. Jeigu ketinate tapti tikru kuojų žūklės ekspertu, įpraskite nenaudoti storesnio nei 0,08 mm valo, kabliukus irgi rinkitės pačius ploniausius. Geriausiai kuojos reaguoja į dažną šėrimą nedidelėmis porcijomis. Jeigu šeriate lėtai skęstančiu pašaru – pavyzdžiui, musių lervomis, – berkite į vandenį ne daugiau kaip 6–10 lervų, tačiau kiekvieną minutę. Pasistenkite, kad žvejybos zonoje kas nors nuolat judėtų – tai pritraukia kuojas. Kadangi naudojamas plonas valas ir miniatiūriniai kabliukai, gumelė ant ritės neturėtų būti didesnė kaip 5 numerio. Taip jaukas neišsprūs žuviai iš burnos, traukiama iš vandens ji rečiau nutrūks nuo kabliuko. Paskutiniai valo centimetrai itin svarbūs – ypač dienomis, kai kuojos prastai kimba. Pasistenkite užkabinti dugninį svarelį 10–15 cm nuo kabliuko. Taip jaukas skęs daug natūraliau, vadinasi, ir kuojos juo domėsis labiau. Jeigu esate vienas tų vis dar retų Lietuvoje sudurtinių meškerių gerbėjų ir turite keletą keičiamų meškerykočių, žvejybai derėtų paruošti kokius tris iš karto. Ant vieno pritaisyti lengviausią galimą įrangą.