Tvenkiniai

Būna dienų, kai nėra laiko ar galimybių nuvažiuoti prie „rimto“ vandens telkinio, o pažvejoti norisi. Tuomet žvejai traukia prie nedidelių tvenkinių ir karjerų – švarių, drumstų, žuvingų ir nelabai. Šiandien neliesime didelių pramoninių tvenkinių, bet apžvelgsime žūklę mažesniuose, tokiuose kaip Trinyčių ar Kurmaičių tvenkiniai. Šios kategorijos vandenys dažniausiai atsirado dirbtiniu būdu, užtvenkus upelį (Eketė, Akmena). Juose yra silpna tėkmė, krantai švarūs, apaugę krūmais, medžiais, pasižymi didoku gyliu ties senuoju upės farvateriu ir būtinai – damba. Tokiuose tvenkiniuose aptiksite visą žuvų „komplektą“ – lydekų, ešerių, kuojų, stambių karosų, kartais lynų, karšių, karpių. Karpiai dažniausiai patenka į juos atsitiktinai, iš pramoninių tvenkinių. Vykstant į žvejybą prie tvenkinio, galimi trys meškeriojimo variantai: apsiginkluoti spiningu ir vaikytis plėšrūnų (variantas – gyva žuvele); lengva plūdine meškere žvejoti kuojas bei ešerius, tikintis karoso ar lyno; nusiteikti karpių, kurie paprastai būna dideli ir atsargūs, žūklei. Dažniausias spiningautojo trofėjus – vidutinio dydžio ešeriai ir lydekos iki kilogramo. Reikalingas lengvas spiningas: 2,1-2,4 metro kotas, apskaičiuotas 5-20 g masalui užmesti, ir lengva ritė su 0,2-0,24 mm valu. Jei tikimasi lydekos, būtinas plonas metalinis pavadėlis. Žvejojant tokia meškere, teks dažnai kaitalioti blizgutes, tad reikia patikimo ir lengvo segtuko.

Nors penktadienį oro temperatūra buvo vos žemiau nulio, ant Trinyčių tvenkinio galėjai sutikti keliolika užkietėjusių meškeriotojų. Šie jokios baimės nejautė, nes ledo storis buvo apie 25-35 cm. Pasak jų, nebijotų net tada, jei ledas būtų perpus plonesnis. 62 metų Zigmas Trinyčių tvenkinyje žvejoja jau trisdešimt metų, tačiau nė karto nėra atsitikusi nelaimė: “Rudenį nepabūgstu lipti net ant 6 cm ledo”. Trinyčių tvenkinys nepasižymi žuvų įvairove ar gausumu, tačiau kiekvieną žiemą čia susirenka nemažas būrys poledinės žvejybos mėgėjų. Žvejai nepabūgsta lipti ant ledo net tada, kai termometras rodo šilumą. Anot šio pomėgio aistruolių, ant Trinyčių ledo savaitę dar tikrai galės pažvejoti. Poledinės žūklės mėgėjai prisipažino, jog šaltis jiems visai nebaisus – ant ledo gali “tupėti” nuo ryto iki pat vakaro. Šiuo metu daugiausiai kimba raudės, taip pat galima pagauti ešerių, karosų, rečiau – lydekų. Dienos laimikis kartais būna net iki šimto raudžių, tačiau šiais metais kimba kiek prasčiau. Čia žuvys nėra labai didelės, todėl dažniausiai gaudomos masalui. Paskui su pagautu masalu žvejojama kitose vietose. Jei ir nieko nepagauna, žvejai per daug nesisieloja. “Mes čia susirenkame ne tik pažvejoti. Tai geras laisvalaikio praleidimas. Ką mes, pensininkai, daugiau galime veikti? Vis geriau, negu sėdėti tarp keturių sienų”, – šypsojosi Zigmas. Kalbinti žvejotojai prisipažino, jog jiems malonu ne tik gaudyti žuvis, bet ir pabendrauti su žmonėmis, o kartais ir alučiu pasivaišinti.