Įdomus lynas
| | |

Įdomus lynas

Prisiklausęs kalbų apie nepaprasto dydžio lynus, nutariau ir aš pamėginti jų pagauti, todėl su bičiulių, kuris sutiko pabūti gidu ir parodyti tas žuvingas vieteles, patraukėme į Kuršėnų karjerus lynų. Atvažiavome gana anksti ir pradėjome ieškoti tinkamos vietelės, neiškarto radome, tačiau po ne ilgų paieškų pavyko rasti padorią ir atrodo lynams patinkančia vietelę. Kaip visada ruošiam pašarus, drėkinam, maišom… Aš nutariau žvejoti 8 metrų sportine meškere, o bičiuliai žvejojo paprastomis meškerėmis su ritėmis. Bandom įvairius masalus, tačiau žūklės pradžia neatrodo sėkminga, užkimba keletas kuojų, ešeriukas ir viskas. Kolegos taip pat neturi kuo pasigirti. Tuomet nusprendžiu keisti kabliuką į mažesni, ir šiek tiek ploninti pavadėlį, nes tokia taktika kada žuvis sunkiai kimba, man pasiteisindavo. Ir iš tiesu, pakeitus pavadėli į 0,10 mm su mažesniu kabliuku, žuvis pradėjo kibti šiek tiek aktyviau, tačiau tai buvo tik kuojos, taip laukiamų lynų nė kvapo… Taip žvejojau gan ilgokai, viena kita kuoja, ir viskas. Žvejoju taip atsipalaidavęs, stebiu plūdę, jau nebesitikiu didesnės žuvies, murkt, murkt, kertu, o ten vidutinio dydžio kuoja, vėl maunu ant kabliuko kukurūzą ir vėl lauku kibimo. Taip po eilinės ištrauktos kuojos, vėl uždėjau marinuotą kukurūzą ir užmečiau, plūdė keletą kartų niurktelėjo ir lėtai nuskendo, eilinė kuoja, pamaniau, kirtimas…., o, meškerė perlinko, smūgis kaip į kelmą, tačiau jaučiasi kitam gale galinga žuvis.

Ko nėra vadovėliuose (Lynas)
| | |

Ko nėra vadovėliuose (Lynas)

Pirmąjį lyną sužvejojau prieš penkioliką metų. Per tą laiką buvo visko. Tačiau ši žuvis mane ypač sudomino ir jau penkerius metus gaudau tik lynus. Lynai patraukė dėl gana paprastų priežasčių. Man lynas – neįprasta, nestandartinė žuvis. Jau vien tik jo išvaizda ko verta. Nėra nė vienos kitos tokio grožio žuvies. Be to, lynai labai stiprūs, todėl žvejyba būna emocinga ir gyva. Ne kartą girdėjau draugų, kuriems pirmą kartą gyvenime užkibo pusės kilogramo lynas, džiūgavimus, jog jiems užkibęs keturių kilogramų karpis. O kai ištraukia – nustemba. Esu gana konservatyvus ir žūklės vietų dažnai nekaitalioju. Dažniausiai lynus žvejoju šalia Kėdainių tyvuliuojančioje Bublių užtvankoje, prie Aristavos miestelio, čia šios žuvys kimba neblogai. Retai kada grįžtu iš žūklės nepagavęs lyno (apie septyniasdešimt procentų žūklių yra sėkmingos). Per lynų žūklės sezoną, trunkantį nepilnus tris mėnesius, daugiausiai esu sužvejojęs septyniasdešimt lynų (žūklaudamas tik savaitgaliais). Žvejodamas šioje užtvankoje ar kitur, visada mintyse turiu tam tikras lynų vietų ieškojimo taisykles. Žinoma, jos negalioja absoliučiai visur, tačiau vis dėlto naudingos. Paprastai stengiuosi išsirinkti žūklės vietą vakariniame krante. Tokioje vietoje gaudant lyną, saulė spigina tiesiai į akis. Užtvankoje meškerioja labai daug karpininkų. Kai tik pradėjau ten gaudyti lynus, jie iš manęs juokdavosi. Karpininkai meta plūdes toli – 10-15 metrų nuo kranto, o aš pusmetrį ar metrą nuo žolių. Tačiau juokėsi neilgai.

Lynų žūklė
| | |

Lynų žūklė

Mano pamiltą lynų vietą galutinai nualino tinklininkai. Visą pavasarį ir visą vasarą net ir per nerštą pačiame epicentre lupo ir lupo po 10 vnt. ar daugiau. Birželį – motininius, trykštančius ikrais. Skambinau gamtosaugai. Bet kur ten visus suganysi, kai sužino, kad tik iš vakaro išmeti 30 Lt vertą daiktą ir jau išryt turi lynų už 50 Lt. Tad teko ieškotis naujos, nenualintos vietos. Ne taip toli radau lyg ir panašią, bet daugiau kaip 10 metrų nuo kranto lelijomis užžėlusią. Savaitė prieš tai meškere prazondavau dugną. Ištraukiau teisingų lyninių žolių. Apsičiupinėjau gylius, skardžius ir šlaitus. Ketvirtadienį pro naktį, prikėlęs visą ežerą savo „milijoniniais perkūnais“, mat tik atvykęs mašiną ant dugno pasodinau, prasiskyniau pjautuvu siaurutę properšėlę lelijose. Mesti visai netoli tereikia. Bet dar gerai nenusitaikiau krypties. Tad pirmą rytą tik vieną kibimą ir tepamačiau. Vakare – dar keletą. „Atbulais dantimis“ ir nei vieno nepakirtau. Pastebėjau, jog kimba tik ant dešiniosios. Pradėjau mesti dešiniau. Vakare dar pastačiau penkis kabliukus su naktiniu unguriams. Šitie kabliukai davė man atrakcijos visą žūklę. Kitą ryt tik prabudęs pamačiau pritemptą sargelį. Visad miegu prie kotų. Turiu spec. lovą ir miegmaišį, su kuriuo net ir liūtis nebaisi. Ištraukiau apie 300 g. Vėl ant dešiniosios. Pradėjau mesti dar dešiniau. Pradėjo kibti ant abiejų. Ir kaip sustartavau apie 4:00 nakties, taip ir variau net šlapias iki pusės aštuonių. Viso ištraukiau 12 vnt. nuo 250 iki 600 g.

Lynas
| | |

Lynas

Konas storas, trumpas, labai gleivėtas. Nugara tamsiai žalia, šonai žalsvai auksinės spalvos, papilvė pilkšva arba gelsva. Uodegos stiebelis trumpas. Akys mažos, raudonos. Žiotys mažos, galinės, jų kampuos yra po trumpą ūselį. Žvynai pailgi, ploni, giliai įaugę į odą. Pelekai apvaliais pakraščiais, tamsūs. Lynai užauga iki 60 cm ir 5-6 kg., dažniausiai sugaunami 30-40 cm ilgio ir 0,5-1,5 kg. svorio. Auga lėtai. Neršia birželio – liepos mėn., kai vanduo sušyla iki + 19-20°C. Minta zoobentosu, vabzdžių lervomis, moliuskais, augalais, detritu. Nereiklūs deguonies kiekiui, gyvena priedugnyje, sėslūs, toli nemigruoja, dažniausiai laikosi pamėgtose vietose.

Birželis – lynų kibimo metas
| | |

Birželis – lynų kibimo metas

Nedaug kas gali pasigirti gaudęs lynus. Ne, ne pagavęs, kas kartais nutinka gaudant karpius ar karosus, bet gaudęs BŪTENT lynus. Viena, Klaipėdos krašte mažai vandens telkinių, kur lynai sudarytų daugumą, antra, yra pakankamai daug kitų žuvų, kurios kimba dažniau ir jų pagaunama daugiau. Klaipėdiečiams galėtume patarti išbandyti Eketės tvenkinį. Sako, anksčiau jame pasitaikydavo visai gerų egzempliorių. Lyno pavadinimas tikriausiai kilęs iš slaviškos šaknies „liniatj“ (blukti) dėl savybės ore keisti spalvą: ištrauktas lynas nedelsiant pasidengia didelėmis juodomis dėmėmis. Taip nutinka, nes lyno oda padengta storu permatomu gličiu sluoksniu, kuris ore kietėja, tamsėja, o po to atkrenta dideliais lopais, palikdamas tose vietose geltonas dėmes. Lyno spalva priklauso nuo vandens, kuriame jis gyvena. Iš tikrųjų jo nugara tamsiai žalia, šonai žalsvi su aukso atspalviu, pilvas pilkšvas. Upėse ir švariuose ežeruose gyvenantys lynai visada geltonesni, nei užaugę tarp augalų ir dumblo. Ten pagaunama visiškai juodų lynų. Tikrų auksinių lynų Lietuvoje nepasitaiko ir ši graži lynų rūšis sutinkama tik Bohemijoje bei Silezijoje. Lynas nuo kitų karpinių žuvų skiriasi storu nepaslankiu kūnu, labai stora uodega, labai smulkiais žvynais ir mažytėmis raudonomis akimis. Jo burna maža, mėsinga, atrodo kaip patinusi, o kampuose styro po nedidelį ūselį. Lynai auga gana lėtai, bet gyvena ilgai, todėl dideliuose tvenkiniuose, kur tarp žolių jam gana saugu, pasiekia milžiniškų dydžių.

Stintų žvejyba žiemą
| | |

Stintų žvejyba žiemą

Iš visų žieminės žūklės būdų, greičiausiai nebus kitos tokios azartiškos, greitos ir linksmos žvejybos, kaip stintų žvejybos. Lietuvoje stintos gaudomos gilesniuose ežeruose, tokiuose kaip Asveja ar Baluošas, bei Kuršių mariose. Geriausiai žiemą stintos kimba link pavasario – vasario mėnesį, tuo metu jų būriai didėja ir žvejyba būna azartiškesnė. Gruodžio ir sausio mėnesiais stintos kimba silpnai. Ko gi reikia stintininkui? Visas stintų žvejybos „arsenalas“ tai paruoštos meškerėlės, atsarginės avižėlės, kabliukai, valai, žvejo dėžutė (kartu naudojama kaip kėdė), grąžtas, graibštelis ledui iš eketės išgriebti, lentelė masalo pjaustymui, aštrus peilis. Meškerėlei imamas lengvas trumpas žieminis spiningėlis su sargeliu, arba visai paprasta žieminė meškerėlė. Pirmuoju atveju yra žymiai patogiau tai, kad ant spiningėlio dedama beinercinė ritė ir stintas traukiant iš didesnio gylio – nesupainiojamas valas, greičiau ir paprasčiau ištraukiama, o užkibus stambesnei žuviai, ypač Kuršių mariose vėgėlei ar didesniam ešeriui, panaudojus valo atsargą ritėje, nenutraukiamas valas, žuvis nuvarginama ir ištraukiama. Tačiau žieminė meškerėlė yra žymiai pigesnė, tad stintas gaudant vieną kart per metus taupumo sumetimais naudojama ir ji. Dar svarbu kad meškerėlė neturėtų ranka liečiamų metalinių dalių, kadangi priešingu atveju labai šąla rankos. Gaudant ežerines stintelės, ant meškerėlės ritės užvyniojama iki 50m 0,12 – 0,14mm valo.

Stintų žvejyba
| | |

Stintų žvejyba

Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, temperatūra apie -10. Kai Kuršių mariose pradeda kibti stintos, žvejų mėgėjų, ypač savaitgaliais, pažvejoti susirenka iš visos Lietuvos. Praeitą sekmadienį žvejojome mariose ties Klaipėda. Oras pasitaikė ramus, oro temperatūra apie -10. Žvejybą pradėjome apie 7.30 val., tačiau daugelis žvejoti pradėjo gerokai anksčiau, kiti žvejojo per naktį. Naktį gerai kimba ne tik stintos, bet ir vėgelės. Pačioje žvejybos pradžioje vieną vėgelę pavyko pagauti. Vėliau kibo tik stintos ir viena kita plekšnė. Žvejybai, naudojome paprastą meškerėlės sistemėlę – 0,18 mm pagrindinį valą ir 4 plonesnius – 0,14-0,15 mm trumpus pavadėlius, prie kurių rišome vandenyje šviečiančias avižėles. Pagrindinio valo gale rišome 25-30g svarelį. Naudojome standų sargelį, nes mariose gana stipri srovė, todėl silpnesnius sargelius nulenkia. Turėkit omeny, kad vienu metu naudojamų bendras kabliukų skaičius stintų gaudymui gali būti maksimum 12 vienetų, t.y jei naudojate 2 meškerėles, ant jų gali būti tik 12 kabliukų (pvz. 2 meškerės su 6 kabliukais). Žvejybos pradžioje masalui naudojome strimelės gabaliukus su odele, vėliau masalui naudojome pagautas stintas. Pasak vietinių žvejų, žvejojant stintas, masalui gerai tinka kuojos, tačiau jų žvejybos vietoje, pagauti sudėtinga.

Stintų laimikis žvejų šiemet nedžiugino
| | |

Stintų laimikis žvejų šiemet nedžiugino

Penktadienis – paskutinė diena, kai Pamario krašto žvejai dar gali žvejoti stintas Nemuno žemupyje. Tačiau žvejai sako vargu ar mesiantys tinklus, nes sunkiai pamena metus, kad stintų laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Kada uždrausti specializuotą stintų žvejybą Nemuno žemupyje, kasmet rekomenduoja mokslininkai prieš pat šių žuvelių nerštą. Šiemet tokia žvejyba uždraudžiama nuo šeštadienio. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkas Algimantas Dirsė sako sunkiai pamenantis metus, kada agurkais kvepiančių žuvelių laimikiai būtų buvę tokie menki kaip šiemet. Stintmetis truko vos kelias savaites. Iš 25 Nemuno žemupyje stintas žvejojančių įmonių vos vienai kitai per dieną pasisekė sužvejoti kelis šimtus kilogramų. Kitos, anot jo, neuždirbo nieko ar net patyrė nuostolių. Esą į tinklus daugiau pakliūdavo ne stintos, o žymiai smulkesnis jų porūšis – stintelės. Anot A. Dirsės, stintų galėjo nebūti dėl itin šaltos žiemos ir storo, daugiau nei pusmetrį siekusio Kuršių marių ledo.

Stintų žvejyba Asvejos ežere
| | |

Stintų žvejyba Asvejos ežere

Asvejos ežeras yra ilgiausias Lietuvoje. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 21,9 km. Kartu su visomis atšakomis ilgis siekia 29 km. Paviršiaus altitudė 138 m. Ežero plotas – 978,2 ha. Didžiausias plotis – 880 m. Didžiausias gylis – 50,2 m, trečias pagal gylį Lietuvoje. Vidutinis gylis 14,7 m. Jau senai girdėjau, kad ten yra stintų ir jos neblogai kimba, tik niekad nesusiruošiau pabandyti. Atėjo laikas, kai visgi buvo prisiruošiau, pagal rekomendacijas pasidariau meškerėlę su beinercine rite, kadangi ten gylis iki 30 metrų. Rytas buvo puikus, be vėjo, -3 laipsniai. Nuvažiavome į tą gilią atšaką prie Žalktynės. Žvejų jau buvo, bet ne daug, apie 10. Išsirinkau vietą kur gylis siekė 22m. Kadangi mekerė buvo su 4 kabliukais, t.y. dviem kabliukais, dviem avižėlėm, ant dviejų dėjau musės lervas, ant kitų uodo trūklio lervas, nors vėliau pamačiau, kad žuvims vienodai. Tik užmetus, kažkur 15m gylyje, pradėjo kibti. Tačiau užkirsti buvo sunku. Ilgiau užtrukdavo traukimas nei laukimas tarp kibimų. Tačiau dažnai stintos pabėgdavo. Kibo iki pietų, o tada nustojo. Įmerkiau ir paprastą ežerinę meškėrėlę tikėdamasis, kad geriau kibs, nes ji jautresnė. Pasiteisino. Ir po pietų daugiausia pagavau su paprasta ežerine, nors ir traukti buvo labai nepatogu. jei būtų didesnis šaltis, su ja nebūtų įmanoma žvejoti, nes painiotūsi ir šaltų rankos. Geriau pradėjo kibti į vakarą, tačiau geru laimikiu tądien negalėjau pasigirti. Kitiems žvejams sekėsi ne ką geriau.

Ežerinių stintų – stintelių žvejyba
| | |

Ežerinių stintų – stintelių žvejyba

Vienas iš ledynmečio reliktų giliuose Lietuvos ežeruose – ežerinė stinta, dar vadinama stintele. Tai stintinių šeimos (Osmeridae) šeimos žuvis, porūšis – europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus). Gyvena giliuose ežeruose, tokių ežerų Lietuvoje apie 50 (Asveja, Baluošas, Baltieji ir Juodieji Lakajai, Siesartis, Tauragnai). Tai tokie ežerai, kuriuose net ir šilčiausiais periodais vandens temperatūra prie dugno išlieka apie 12 – 16 laipsnių. Stintos užauga iki 20 centimetrų ilgio ir 70 g svorio. Daugiausiai “stintininkams” žinomuose Asvejos ir Baluošo ežeruose dažniausiai kimba mažesni, 12-15 cm ilgio apie 30 g egzemplioriai. Teigiama, kad didžiausios stintos pagaunamos Tauragnų ežere. Daugiausia maitinasi planktoniniais vėžiagyviais. Stintų žvejybai naudojamos kelios sistemos. Ilgoji sistema, ji nėra labai patogi, tačiau su ja galima patikrinti platesnius vandens sluoksnius. Tokioje sistemėlėje kabliukai arba avižėlės rišami kas 70 – 100 cm. Naujokams nerekomenduočiau dėti daugiau 5 kabliukų, tuo tarpu pats naudoju sistemėles iš 8-10 kabliukų. Tokią sistemėlę verta naudoti tuose ežeruose, kur gilūs plotai užima didelius ežero plotus, stintų nėra daug arba neturite echoloto. Ten, kur duobės nedidelės, naudojama trumpa sistemėlė iš 5-6 kabliukų, kurių bendras ilgis neviršija 2 metrų. Greitam nuleidimui sistemos apačioje užrišamas 15-20 g švinas.