Atlantinė lašiša, arba lašiša (lot. Salmo salar, angl. Atlantic salmon, vok. Rotfeder) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Reta, nepakankamai ištirta rūšis. Įrašyta į Estijos raudonają knygą. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški,...
Lašiša (Salmo salar) paplitusi šiaurinėje Atlanto ir vakarinėje Arkties vandenyno dalyje: Europoje – nuo Portugalijos pietuose iki Karos upės šiaurėje, Islandijoje, vakarinėje Grenlandijos pakrantėje ir Šiaurės Amerikos Atlanto pakrantėje nuo Hadsono sąsiaurio iki Niujorko. Baltijos lašiša, kuriai priklauso ir Lietuvos upėse...
Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje prisiekę žvejai traukia į taigą, prie Varzugos upės garsiųjų lašišų gaudyti. Toks laikas pasirenkamas neatsitiktinai: rugpjūčio pabaigoje, prasidėjus pirmosioms rudens šalnoms, taigoje besiveisiantys uodai ir musės, “moškėmis” vadinamos, tampa pasyvesnės nei vasarą, todėl rugsėjį Umbos vietovė...
Tarptautiniu mastu Baltijos lašišos populiacijos išsaugojimu susirūpinta tik praėjusio šimtmečio pabaigoje. Nepaprastoji Baltijos jūros žvejybos komisijos sesija Varšuvoje priėmė gerai paruoštą veiksmų planą „Lašiša 1997-2010“.Pagal teorinius J. Pašukonio - buvusio Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro generalinio direktoriaus paskaičiavimus, skelbtus...
Lietuvos upėse prasideda lašišų nerštas. Dabar nerš ne tik lašišos, bet ir šlakiai, ir margieji upėtakiai. Tuo pat metu kiršliai tykos lašišinių žuvų ikriukų. Nuo seno žinoma, kad šiaurinėse upėse, kur kiršlių ypač gausu, vienas iš populiarių masalų jiems gaudyti yra...
Aplinkos ministerija tikslina ir papildo 2009 spalio 30 dieną dienraštyje išspausdintoje publikacijoje “Ministras uždraudė žvejoti” pateiktą informaciją. Informuojame, jog nei Aplinkos ministerija, nei jos vadovas Gediminas Kazlauskas nėra nusistatę prieš žvejus mėgėjus. Tačiau toks įspūdis galėjo susidaryti iš kai kurių publikacijos...
„Rudens mėnesiais vyksta lašišų bei šlakių migracija į nerštavietes ir jų nerštas, - sakė Inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. - Šiuo laikotarpiu jos lengviau sugaunamos, todėl suaktyvėja brakonieriavimas. Žvejyboje neteisėtai naudojami tinkliniai, duriamieji ar užkabinamieji įrankiai ir net...
Kai kurių mokslininkų nuomone, dirbtinai veisti Baltijos lašišas yra neveiksminga, o pačių lašišų reikšmė gerokai perdedama neįvertinant neigiamų padarinių. Lietuvoje iki šiol ginčijamasi, ar verta ir toliau valdiškai veisti žuvis ir kasmet skirti šiems darbams apie 10 mln. litų iš skylėto...
Lietuvos parduotuvėse pilna visokio maisto, tačiau nudobti neršiančią žuvį daug kam tebėra garbės reikalas kaip alkanais sovietiniais laikais. Tokia mintis peršasi pažvelgus į būrius "meškeriotojų", kurie apstoja upes, kai jomis į neršto vietas pradeda traukti lašišos ir šlakiai. Žuvų tykojama net...
Baigėsi lašišinių žuvų nerštas, todėl nuo sausio 1 d. Lietuvoje leidžiama žvejoti marguosius upėtakius, o įsigijus licenciją žvejybai - lašišas, šlakius ir sykus. Lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti dirbtiniu masalu nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo. Licencija išduodama vienai parai arba vienam...