Ekonomika

Lietuvoje artimiausias dešimtmetis taps technologiniu išbandymu energetikai, sveikatos apsaugai ir transportui. "Siemens" ekspertų teigimu, būtent šiose ūkio šakose artimiausiais metais labiausiai augs pažangiųjų technologijų koncentracija ir inovacijų poreikis. Tokios išvados parengtos, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, akcentuojamas Jungtinių tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijų, įvairių kitų tarptautinių bei mūsų šalies organizacijų bei institucijų tyrimus ir prognozes, kurias pagrindžia ir "Siemens" AG užsakymu praėjusiais metais atlikta ateities scenarijų įvairiose Europos valstybių gyvenimo srityse studija "Horizons 2020". Mokslininkai prognozuoja, jog 2025 m. pasaulyje gyvens beveik 8 mlrd. žmonių, t. y., beveik 2 mlrd. daugiau nei šiandien. Daugiausia jų gyvens miestuose, kur gyventojų kasdieniai poreikiai pareikalaus milžiniškų technologinių pajėgumų, siekiant garantuoti pakankamą ir patikimą energijos ir vandens tiekimą, tuo pačiu užtikrinant mobilumą, saugumą, sveikatos apsaugą, efektyvią gamybą ir aplinkosaugą. Demografinių pokyčių ir urbanizacijos įtakotos ‚megatendencijos‘ lems naujų technologijų aktualumą ilgalaikėje perspektyvoje. "Technologijos kuriamos žmonėms, kurie gyvens po 20 metų ar daugiau. Į tai orientuojami bendrovės sprendimai, todėl analizuojame, kaip vystysis žmogaus ir valstybės poreikiai – pagal tai plėtosis ir technologijų rinka", - sako UAB "Siemens" generalinis direktorius Audris Barcevičius.

Vilnius, birželio 7 d. Asociacijos "Infobalt EPA" nariams išduoti elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) gamintojų bei importuotojų registravimo sąvade pažymėjimai, patvirtinantys, kad jos garantuoja tinkamą EEĮ atliekų tvarkymą. Juos gavo 22 "Infobalt EPA" asociacijai priklausančios įmonės. "Infobalt EPA" – pirmoji ir kol kas vienintelė šalyje organizacija, turinti Aplinkos apsaugos ministerijos išduotą licenziją organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą. Pagal galiojančius įstatymus ir norminius aktus apie 1000 Lietuvos įmonių, gaminančių ar importuojančių tokią įrangą, nuo šių metų privalo pateikti garantiją, kad finansuos EEĮ atliekų tvarkymą. "Mūsų asociacijai priklausančios įmonės pirmosios pasinaudojo tokia įstatymuose apibrėžta garantijos forma, nes dalyvauja EEĮ atliekų tvarkymo licenziją turinčios organizacijos veikloje, - sakė "Infobalt EPA" direktorius Edgaras Kriukonis. "Šie pažymėjimai ne tik patvirtina, kad įmonės yra prisiėmusios visus su EEĮ atliekų tvarkymu susijusius įsipareigojimus, bet ir apskritai turi teisę tiekti elektros ir elektronikos gaminius Lietuvos rinkai." Pasak "Infobalt EPA" vadovo, EEĮ gamintojų ir importuotojų pažymėjimai buvo išduoti 22 įmonei.

57 proc. Lietuvos gyventojų laiko viršvalandžius aktualia visuomenės problema, rodo bendrovės "Spinter tyrimai" 2006 m. balandžio mėn. atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai. 53 proc. apklaustų samdomųjų darbuotojų pripažino, jog pagrindinėje darbovietėje tenka dirbti viršvalandžius, o 8,8 proc. šalies gyventojų po darbo pasilieka kasdien. Tarp samdomą darbą dirbančių Lietuvos žmonių 8,8 proc. teigė viršvalandžius dirbantys kasdien ar beveik kasdien, 15,1 proc. – vieną ar du kartus per savaitę, 17,5 proc. – vieną ar du kartus per mėnesį, 11,3 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį. Apklausos metu samdomą darbą dirbantys teigė 66 proc. apklaustų šalies gyventojų, 10 proc. sakė patys esą darbdaviai ar laisvai samdomi darbuotojai. Dažniau (bent 1-2 kartus per savaitę) viršvalandžius tenka dirbti jauniausio amžiaus (18-25 m.) respondentams, žemiausių (iki 300 Lt.) ir aukščiausių (virš 1000 Lt.) pajamų atstovams. Viršvalandžius kiek dažniau dirba vedę žmonės ir didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Daugelis specialistų į šį klausimą atsako taip: stresas atsiranda dėl nuolatinės laiko stokos ir per didelio darbo krūvio. Nustatyta, kad per metus kiekvienas amerikietis dirba apie 300 valandų daugiau nei prieš pusę amžiaus. „Darbinio arklio“ jausmas pažįstamas daugeliui. Dabar net atsirado naujas „chroniško nuovargio“, neatsiejamo streso palydovo, terminas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagerėjus ekonominėms ir socialinėms gyvenimo sąlygoms eilinis amerikietis vis dėlto turi mažiau buitinių problemų. Ne paslaptis, kad ekonomikos išsivystymo lygis taip pat turi didelę įtaką žmonių psichologinei pusiausvyrai. Kanados stresų tyrimų ir analizės instituto daktaro Richardo Earlo teigimu, šiuolaikinis žmogus gyvena įtemptu laiku, kai žmonės linkę abejoti ne tik dėl savo ekonominės padėties, bet ir apskritai dėl savo ateities. Toks gyvenimo būdas didina nervinę įtampą, sukeliančią stresą. Psichologijos specialistai pabrėžia, kad tam įtakos turi ir žmonių vienišumas bei emocinė izoliacija. Kaip vieną naujų streso atsiradimo priežasčių XXI amžiuje, be abejo, galima išskirti ir teroristinių išpuolių grėsmę. Taigi, kyla klausimas – ar galima gyventi, dirbti ir net ilsėtis nepatiriant streso ir įtampos? Mokslininkų teigimu, tikriausiai – ne. Gyvenimas – tai procesas, kurio metu nuolat kyla konfliktų, situacijos sparčiai keičiasi, todėl esame priversti prisitaikyti prie naujų sąlygų ir pokyčių. Tad jei neturite galimybių visiškai atsiriboti nuo streso, pasistenkite vengti jų padarinių neigiamas emocijas keisdami teigiamomis.

Pastaruoju metu, kai nedarbas Lietuvoje sparčiai mažėja, vis aktualesnė tampa darbuotojų paieškos problema. Gerų specialistų ieškoma įvairiausiais būdais: prašoma rekomenduoti pažįstamų, naudojamasi elektronine ir įprasta žiniasklaida. Nors informacinės technologijos vis daugiau vietos užima mūsų gyvenime, tačiau internete platinami skelbimai (paprastai juos skelbia specialiai tam sukurtos svetainės) yra šabloniški. Kiekviena skelbimų svetainė turi nustatytos formos skelbimo modelį, kurį tereikia užpildyti ir paskelbti. Kitokių galimybių suteikiama spaudoje. Rašytinėje žiniasklaidoje pasitaiko įvairiausių darbo skelbimų. Žinoma, daug kas priklauso nuo skelbimo dydžio, jo formos, pateikiamos informacijos. Vis dėlto esama tam tikrų bendrųjų dalykų, kurie skatina potencialius darbuotojus atkreipti į skelbimą dėmesį. Pagrindinis darbo skelbimo tikslas – pasiūlyti darbą būsimam darbuotojui. Kokia forma tai padarysime? Peržvelgus išties nemažą kiekį skelbimų, pastebėtina, kad pastaruoju metu populiaru tapo su darbo pasiūlymu pateikti ir dalį savireklamos. Tai paprastai būna įmonės veiklos pristatymo forma, pavyzdžiui: „įmonė, 10 metų sėkmingai dirbanti tokioje ir tokioje srityje“; „stabili, nuolat besiplečianti kompanija“; „bendrovė, turinti vieną stipriausių komandų Lietuvoje“ ir t. t. Reikia pripažinti, kad tai gana efektyvi priemonė sudominti būsimą darbuotoją. Beveik absoliuti dauguma kandidatų, kuriems pasiūlyta pasirinkti iš dviejų vienodo turinio darbo skelbimų, kurių tik vienas turėjo savireklamos preambulę, renkasi būtent pastarąjį. Motyvas paprastas: toks skelbimas atrodo solidesnis, atsiranda pasitikėjimas kompanija, be to, gaunama reikalingos informacijos apie įmonę ir jos veiklą.

Vyriausybei pritarė nutarimo "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" projektui, kuriuo minimalioji mėnesinė alga (MMA) didinama iki 600 litų. Nuo 2006 m. liepos 1 d. darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose pagal darbo sutartis, nustatoma minimalioji mėnesinė alga – 600 litų (dabar galiojantį dydį 550 Lt padidinant 9 proc.) ir minimalusis valandinis atlygis – 3,65 lito (dabar galiojantį dydį 3,28 Lt padidinant 11 proc.). Pasak Ministro Pirmininko, gyventojų pajamos padidės dar ir todėl, kad nuo liepos 1 dienos iki 27 proc. sumažės gyventojų pajamų mokestis. A. Brazausko teigimu, reikia ieškoti būdų dar mažinti gyventojų pajamų mokestį, nes tokiu būdu mūsų šalies ekonomika išliktų konkurencinga kitų šalių atžvilgiu bei galima būtų pritraukti daugiau investicijų. "Minimalų darbo užmokestį būtina nuolat didinti. Lietuva neturi tapti tik pigios darbo jėgos šalimi. Tik nuolat didėjant atlyginimams išlaikysime savo šalyje mums reikiamus darbuotojus, be kurių neįmanoma mūsų šalies ekonomikos plėtra", - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio, MMA paliekama 430 litų ir atitinkamai minimalusis valandinis atlygis – 2,62 lito.