Aš bankrutuoju. Ką daryti?
Latvija stebi pirmuosius fizinių asmenų bankrotus, o Lietuvoje tokiam reiškiniui teberuošiami juridiniai instrumentai. Pasak projekto rengėjų, sunkmečio laikotarpiu asmeninio bankroto galimybė galėtų pasitarnauti tiek kreditoriams, tiek skolose paskendusiam asmeniui, bet paruošta koncepcija iki šiol dulka stalčiuose. Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička Alfa.lt aiškino, kad galintis bankrutuoti fizinis asmuo galėtų būti ir akcininkas, ir gydytojas, ir ūkininkas, ir žurnalistas. „Tarkime, žmogus prisiėmė kažkokių įsipareigojimų ir dabar nebeišgali jų vykdyti. Galbūt jis pasiėmė paskolą namui, o dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių tapo nemokus. Jis negali atiduoti bankui pinigų. Tada kreditorius turtą parduoda iš varžytinių, o tas žmogus nueina į darbo biržą, tampa bedarbiu, užsikaria ant sprando valstybei, kuriai tenka išlaikyti jį ir jo šeimą.” Fizinio asmens bankroto atveju, jam būtų paskirtas administratorius ir skolos būtų restruktūrizuotos taip, kad asmuo atiduotų jas visas ar sutartą jų dalį per ilgesnį laiką, atidedant skolos išmokėjimą. „Kreditoriui naudingiau atgauti didesnę dalį skolos per ilgesnį laiko tarpą, nei nuvaryti asmenį į bankrotą, atgaunant tik mažą jos dalį, surinktą išvaržius turtą. Tokio projekto esmė – nauda ir kreditoriui, ir įsiskolinusiam asmeniui, – teigia R. Velička. – Kas iš to, kad žmogui paliksi šaukštą, kėdę ir karvę.” Verslo administratoriaus manymu, toks įstatymas paskatintų verslumą. „Įstatymo priešininkai kalba, kad iškart atsiras aferistų, kurie ims naudotis šiuo įstatymu. Bet žmonės nebijotų imtis veiklos, o kalbant apie įstatymų apėjimą, juos visus kažkas bando apeiti. Bankų įstatymai egzistuoja ne šimtą metų ir ne du, bet niekas nesiūlo jų išbraukti. Toks teisės aktas yra reikalingas ypač šiuo metu”, – aiškino R. Velička.