Latvija stebi pirmuosius fizinių asmenų bankrotus, o Lietuvoje tokiam reiškiniui teberuošiami juridiniai instrumentai. Pasak projekto rengėjų, sunkmečio laikotarpiu asmeninio bankroto galimybė galėtų pasitarnauti tiek kreditoriams, tiek skolose paskendusiam asmeniui, bet paruošta koncepcija iki šiol dulka stalčiuose.

Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Rimvydas Velička Alfa.lt aiškino, kad galintis bankrutuoti fizinis asmuo galėtų būti ir akcininkas, ir gydytojas, ir ūkininkas, ir žurnalistas. „Tarkime, žmogus prisiėmė kažkokių įsipareigojimų ir dabar nebeišgali jų vykdyti. Galbūt jis pasiėmė paskolą namui, o dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių tapo nemokus. Jis negali atiduoti bankui pinigų. Tada kreditorius turtą parduoda iš varžytinių, o tas žmogus nueina į darbo biržą, tampa bedarbiu, užsikaria ant sprando valstybei, kuriai tenka išlaikyti jį ir jo šeimą.” Fizinio asmens bankroto atveju, jam būtų paskirtas administratorius ir skolos būtų restruktūrizuotos taip, kad asmuo atiduotų jas visas ar sutartą jų dalį per ilgesnį laiką, atidedant skolos išmokėjimą.

Lieka su šaukštu, kėde ir karve

„Kreditoriui naudingiau atgauti didesnę dalį skolos per ilgesnį laiko tarpą, nei nuvaryti asmenį į bankrotą, atgaunant tik mažą jos dalį, surinktą išvaržius turtą. Tokio projekto esmė – nauda ir kreditoriui, ir įsiskolinusiam asmeniui, – teigia R. Velička. – Kas iš to, kad žmogui paliksi šaukštą, kėdę ir karvę.”

Verslo administratoriaus manymu, toks įstatymas paskatintų verslumą. „Įstatymo priešininkai kalba, kad iškart atsiras aferistų, kurie ims naudotis šiuo įstatymu. Bet žmonės nebijotų imtis veiklos, o kalbant apie įstatymų apėjimą, juos visus kažkas bando apeiti. Bankų įstatymai egzistuoja ne šimtą metų ir ne du, bet niekas nesiūlo jų išbraukti. Toks teisės aktas yra reikalingas ypač šiuo metu”, – aiškino R. Velička.

„Danske bank” finansų analitikė Violeta Klyvienė teigia, kad tokį įstatymą priimti yra akivaizdžiai per vėlu. „Tai reikėjo daryti ne sunkmečio, o bumo laikotarpiu: bankai būtų kitaip vertinę riziką, riboję spartų kreditų išdavimą”, – sakė analitikė. Pasak jos, asmeninių bankrotų įstatymas nebūtų pozityvus veiksnys ir taip nestabiliai finansinei situacijai.

„Finansų sektorius šiuo metu jautrus, o nuo jo daug kas priklauso. Reikėtų labai gerai apgalvoti tokio teisės akto priėmimą: sunkmečiu labai aktyvūs rinkų spekuliantai, sukčiai, ir tikrai padaugėtų vadinamų tyčinių bankrotų, piktnaudžiavimo atvejų”, – svarstė V. Klyvienė.

Bankrutavęs latvis konsultuoja kitus

Ekonomistė pritarė, kad toks įstatymas leistų daliai sąžiningų žmonių pradėti gyvenimą iš naujo, bet pabrėžė, kad asmeninio bankroto procedūra taip pat nebūtų neskausminga. „Bet kokiu atveju, priimant tokį įstatymą labai svarbus stabdžių ir saugiklių įdiegimas.”

Latvijos spaudoje pasklido žinia, kad pirmasis Latvijos „žmogus-bankrotas” – verslininkas ir Latvijos universiteto teisės fakulteto studentas Janis Abolinšas. Jis tapo ir pirmuoju konsultantu tiems, kas atsidūrė sunkioje situacijoje ir nežino, „kaip bankrutuoti”.

Kaip rašo Latvijos „Biznes portala”, pats J. Abolinšas laukia, kol Seimas priims Nemokumo įstatymo pataisas, kurios numatys tik vieno minimalaus dydžio per mėnesį išmokas bankroto administratoriams.

Janio nuomone, bankai iš visų jėgų stengsis sutrukdyti šios procedūros įgyvendinimui, nes kol kas Latvijoje jie gali iš varžytinių parduoti visą skolininko turtą.

Jeigu skola nebus grąžinta, tai iki gyvenimo galo iš bet kokių pajamų, kurias gaus skolininkas (tai gali būti atlyginimas, palikimas, pensija), bankas sulaikys jam priklausančią dalį.

Neseniai Janis sulaukė pasekėjų: dar dviejų bankrotų. Antrasis asmeninių bankrotų istorijoje sausio 12 d. buvo paskelbtas Markas Kočkinas – žmogus, kuris neturi jokio verslo, tik skolas. Dar po dviejų dienų bankrutavo ūkininkas Andrejus Oševerovas. Dar keli žmonės Latvijoje jau pradėjo asmeninio bankroto procedūras.

Views All Time
Views All Time
19125
Views Today
Views Today
1
0 0