Ekonomika

Vyriausybės palaimintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas sukėlė pagrįstą verslo visuomenės pasipiktinimą jau vien dėl to, kad nevykdomi verslui duoti pažadai – mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą bent iki 29 procentų. Kuomet buvo priiminėjamas Pelno mokesčio įstatymas ir jo pagrindu 15 procentų apmokestinamos investicijos, verslui buvo prižadėta nuo 2003 metų sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Nors projekte numatytas neapmokestinamojo minimumo didinimas ir mažina mokesčių naštą, tačiau ne tokiu mastu ir ne tiek, koks sumažėjimas būtų gautas sumažinus bendrąjį tarifą. Tačiau tarifai – tik viena medalio pusė. Neabejoju, kad verslininkus, o ir visus Lietuvos gyventojus – pajamų mokesčio mokėtojus – neramina itin plečiama apmokestinimo bazė, komplikuota bei paini mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarka, o taip pat mokesčių administratoriams suteikiami kone neriboti įgaliojimai interpretuoti įstatymo nuostatas.

Vadovaujantis priimtais Pelno ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymais, Finansų ministerija turi parengti kone šimtą poįstatyminių aktų. Pastaruoju metu Finansų ministerija parengė du svarbius dokumentus – LR Vyriausybės nutarimo dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo projektą bei LR finansų ministro įsakymo dėl nuolatinio LR gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo projektą. Abu projektai yra paskelbti Finansų ministerijos tinklapyje, juos svarstė „saulėtekio“ mokesčių darbo grupė, pateikė savo pasiūlymus. Tikėtina, kad projektai keisis, bus atsižvelgiama į gautus pasiūlymus. Šiandien – apie tokius projektus, kokius juos pasiūlė rengėjai.