Ekonomika

Baisiau krizė ar A. Kubiliaus planas?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vyriausybę krizės sąlygomis formuojantis Andrius Kubilius viešai skelbia, kad gelbsti valstybę nuo bankroto. Iš tikrųjų žmonės ir verslas finansuos daug diskusijų sukėlusią gelbėjimo operaciją. Premjeras A. Kubilius, mėgindamas didinti mokesčius ir gelbėti valstybę nuo bankroto, tvirtina, kad prekės ir paslaugos bendrai brangs tik 1 procentu. Verslininkai ir žmonės dar neįsivaizduoja, kiek praras, o valdžia sako tai žinanti, bet jokių faktų nepateikia. Verslo organizacijos, profesinės sąjungos ir šalies gyventojai būtų linkę suprasti valdžios norus, tačiau trūksta aiškumo – kiek ir kam smogs krizė bei nuo jos siūlomi vaistai. Pastarieji yra gana paprasti – gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai bus suvienodinti ir sieks 20 procentų. Daugiausia nerimo kelia PVM lengvatų naikinimas. Premjeras neigia, kad bankrotai, kuriuos skatins numatomos priemonės, praris daugiau negu duos, tačiau savo žiniomis nesidalija. „Vienintelė pagal Europos Sąjungos standartus galinti skaičiuoti institucija yra Finansų ministerija. Kita – būrimas iš nieko”, – sakė premjeras. A. Kubilius nieko neskelbia ir apie ekonominį efektą. Neaišku, kada planą bus galima laikyti pavykusiu, kada galima tikėtis ūkio atsigavimo. Kadangi skaičiai esą žinomi tik plano kūrėjams, panašu, kad koalicijai rūpi subalansuoti šį biudžetą ir greitai nebankrutuoti – finansiškai ir politiškai. Svarbiausia – du milijardai į biudžetą šiandien.

Geroji krizės pusė

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei prieš kelis mėnesius apie pasaulinę krizę kalbėdavo tik vienas kitas, šiandien jos padarinius jaučiame kiekvienas: planai pasikelti atlyginimus atsidėjo neribotam laikui, kol kas belieka džiaugtis, jei apskritai turime darbą, didesnių paskolų bankuose gauti jau praktiškai nebeįmanoma, kainos parduotuvėse gerokai padidėjo ir ko gero dar didės. Prie viso to “gėrio” prisideda ir valstybė: planuojamas lengvatinio 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio spaudai nuėmimas (sudėjus su krizė spauda dabar dėl to išgyvens sunkiausius metus), planuojamas autorinių atlyginimų panaikinimas dirbantiems (tai sąžininga darbuotojų atžvilgiu, tačiau šoką leidykloms padidins dvigubai), pajamų mokesčio didinimas, staigus apie 70 proc. važiavimo Vilniaus viešuoju transportu pabrangimas (”labai laiku”, turint omenyje globalujį atšilimą bei krizę: skatinkime vairuoti kuo daugiau žmonių, kad užteržtų orą ir užkimštų miestų gatves galutinai). Paskutinius tris dalykus paminėjau dėl to, kad apie juos kol kas mažai kur rašoma ir kalbama, be to visa tai susiję ir su manim. Kadangi neigiamų nuomonių, straipsnių apie krizę šiuo metu apstu, pasistengsiu į visą šią situaciją pažvelgti teigiamai. Pradžiai tiesiog siūlau perskaityti porą straipsnių, kurių autorių mintims labai pritariu, po to pateiksiu ir savo išvadas krizės klausimu: Pirma nuomonė: dienraščio “Klaipėda” žurnalistės Dovilės Jablonskaitės straipsnyje “Ačiū Dievui – krizė”.

Krizė netrukdo avangardui

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kol pasaulines finansų sostines krečia finansų krizės karštinė, jų gyventojai nenusimena, bet nuolat ieško alternatyvių vertybių. Galbūt dabar pats tinkamiausias metas įsigilinti į tai, kas jaudina, kam niekada nerandame laiko. Londone priešpaskutinį spalio savaitgalį „Sonic Arts Network“ kartu su „BBC Radio 3” pristatė eksperimentinės muzikos festivalį. Šis renginys remiasi vokiečių kompozitoriaus avangardisto ir elektroninės muzikos pionieriaus Karlheinco Štokhauzeno kūriniu „Aus Sieben Tagen“ („Iš septynių dienų“). Avangardinės muzikos festivalyje dalyvavo daugiau nei 20 atlikėjų. Festivalio režisierius – Antonas Lukoševieze – festivalio metu vadovavo gausiam atlikėjų būriui, tarp kurių ir žymus lietuvių kvartetas „Twentytwentyone“, ne kartą pasirodęs Lietuvos „Jauna Muzika“ ir kituose progresyviuose festivaliuose. Londono „Cut & Splice“ festivalis – pirmas radikalios elektroninės muzikos ir garso meno festivalis, vykstantis pačioje neįprasčiausioje vietoje. Festivalio organizatoriai pasirinko atmosferišką ir ypatingai seną muzikinę salę „Wilton Music Hall“. Pastate, atrodo, nuo senų laikų nepaliestos nei durys, nei sienos, nei viena laiptų atrama. Senovė alsuoja iš kiekvieno kampo. Čia 1850-aisiais ir 1860-ais, buvo atliekamos operos, klasikinės uvertiūros, šokiai, choralai. Vėliau pastate buvo atliktas pirmasis kankano šokis, tokie pasirodymai suburdavo į pastatą net 1500 žmonių.

Elektroninės deklaracijos pakeitė popierines

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad šiemet mokesčių mokėtojai, remiantis preliminariais duomenimis, pateikė per 844 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio (toliau - GPM) deklaracijų. Inspekcija sulaukė 59 tūkst. turto deklaracijų bei beveik 530 tūkst. prašymų skirti paramai iki 2 proc. sumokėtos GPM sumos. 530 tūkst. mokesčių mokėtojų, teisingai užpildę GPM deklaracijas ir jas pateikę elektroniniu būdu, jau susigrąžino per 323 mln. GPM permokos - beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Pajamas deklaravę gyventojai iš viso prašo grąžinti apie 400 mln. litų. "Šių metų pasiūlytos naujovės: daugiau informacijos apie mokesčio mokėtojo pajamas ir išlaidas preliminarioje deklaracijoje bei elektroninėje pažymoje, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiuoklė, galimybė papildyti deklaraciją "on-line" būdu bei kiti palengvinimai gyventojus paskatino dar aktyviau naudotis VMI Elektroninio deklaravimo sistema - 88 proc. pateiktų GPM ir turto deklaracijų yra elektroninės. Praėjusiais metais elektroninių GPM deklaracijų skaičius siekė 75 proc. Pastebime, kad elektroninis deklaravimas jau tapo norma, o popierinės deklaracijos - praeitimi", - teigia VMI prie FM viršininko pavaduotojas Dainius Daugirda.

Didysis kino kombinatorius R. Urbonas galutinai prasiskolino

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Atgimstantį Lietuvos kiną ir jo kūrėjus gali sužlugdyti šiame versle įsisukęs prodiuseris R. Urbonas - pamėgęs finansinę riziką, jis įklimpo į didžiules skolas. Didysis kombinatorius Ostapas Benderis turi konkurentą Lietuvoje, ne mažiau kongenialų ir nuolat lošiantį va bank. Tai - Robertas Urbonas, vadovavęs Lietuvos kino studijai ir palikęs ją "su trenksmu", dabar žinomas kaip kino prodiuseris. Jį "pagimdė" tam tikros sąlygos - nuožmi komercija, užvaldžiusi kiną ir jo finansavimą Lietuvoje (kaip ir visame pasaulyje). R. Urbonas, prodiusuodamas kino produkciją, nutarė nepaisyti tokios "smulkmenos", kaip finansinės ribos: pinigų visada išleisdavo daugiau nei turėjo ar galėjo surinkti. Jis buvo filmų "Dievų miškas", "Snapphanar", "Štiortebekeris" ir kitų, kurtų Lietuvoje kartu su užsienio kompanijomis, koprodiuseris. Deja, visi šie kino projektai, džiuginę žiūrovus ir suteikę viltį, kad kinas Lietuvoje toliau gyvuoja, poną R. Urboną surietė į ožio ragą ir ubagais paleido daugybę žmonių, be kurių filmo nepastatysi - dailininkų, fotografų, redaktorių. Nesumokėta liko net lietuvių kino klasikui režisieriui Algimantui Puipai. Dabar R. Urbonui nebeliko nieko - tik milijoninės skolos bei menkai su realybe susiję užmojai - ir su tokiomis kortomis jis lošia toliau. Deja, nukentėjusių ir apgaudinėjamų žmonių sąskaita.

Populiarėja 50 colių įstrižainės plazminiai televizoriai

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Displaybank agentūros duomenimis, 50 colių plazminių televizorių pardavimų skaičius peršoko 40 colių plazminių televizorių pardavimų skaičių, kuris buvo užfiksuotas 2006 metų gruodžio mėnesį. 50 colių įstrižainės plazminių televizorių pardavimų pelną sudaro 233 milijonai USD, o tuo pačiu metu 40 colių plazminių televizorių buvo parduoda už 232 milijonus USD. Pelnas net 1 milijonu mažesnis. 2006 metų gruodžio mėnesį daugelis kompanijų, išskyrus Matsushita Electric Industrial, pranešė, kad 40-42" plazminių televizorių paklausa yra smarkiai kritusi, o 50" televizorių pardavimų mažėjimas nebuvo pastebimas. Manoma, kad 2007 metais plazminių televizorių rinką paklausą sudarys 13 milijonų vienetų prietaisų, iš jų 5,1 milijonų vienetų (40%) priklausys 50" plazminiams televizoriams. Pietų Korėjos kompanijos Samsung ir LG paskelbė, kad ketina padidinti 50" plazminių televizorių gamybą iki 45%. Japonijos kompanijos Fujitsu Hitachi Plasma Display (FHP) ir Pioneer jau dabar pareiškė, kad 50% jų gaminamų plazminių televizorių įstrižaine yra 50 colių. Didėjanti 50" plazminių televizorių paklausa iš rinkoje dalyvaujančių kompanijų pareikalavo peržiūrėti kainų politiką. Dar prieš dvi savaites kompanija Matsushita Electric Industrial savo Panasonic 50" plazminių televizorių kainas sumažino 1000 USD. Samsung ir LG savo 50" televizorių kainas taip pat peržiūrėjo ir kol kas laiko jas 2000 USD kainos lygyje.

Modernūs televizoriai pagal pažangiausias technologijas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"Pastogės" skaitytojų klausimus atsako "Philips Baltijos" atstovybės vadovas Giedrius Martusevičius. Kokius televizorius šiuo metu labiausiai renkasi Lietuvos pirkėjai? Lietuvos pirkėjai pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiria moderniems, žinomų gamintojų produktams. Šiuose televizoriuose įdiegtos naujausios technologijos garantuoja ilgaamžiškumą bei aukštą vaizdo kokybę, ko dažnai negauna perkantys nežinomų gamintojų produktus. Vis dar populiarių įprastų televizorių pasirinkimą lemia žemesnė kaina, tačiau ir čia reikėtų rinktis žinomo gamintojo televizorių. Kiekvienas pirkėjas turi pats nuspręsti, ko ieško, ir išsirinkti optimalų variantą. Žinomi garsūs gamintojai į televizorių technologijų bei saugumo sistemų kūrimą investuoja daug lėšų ir gali pirkėjui pasiūlyti aukštos kokybės produktus. Praėjusiais metais iš visų parduotų televizorių 7 proc. buvo modernūs, plokščiaekraniai. 2004-ųjų prognozėmis šis skaičius turėtų išaugti iki 20 procentų.

Europos Komisija puikiai įvertino Lietuvą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją. Lietuva tapo antrąja iš naujųjų ES narių ir penktąja ES šalimi, kurios Strategija patvirtinta. „Labai džiaugiuosi, kad į Lietuvos strateginį dokumentą įtrauktas rimtas įsipareigojimas siekti Lisabonos strategijos tikslų, tokių kaip darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimas. 54,6 % „suartėjimo" tikslui skirtų investicijų tenka su Lisabonos strategija susijusioms išlaidoms. Tai įrodymas, kad Lietuva pasiryžusi taikyti šią strategiją. Esu įsitikinusi, kad šiomis naujomis sanglaudos programomis galime labai padėti Lietuvai gerinti savo konkurencingumą,"- sakė EK komisarė Danuta Hübner, atsakinga už regioninę politiką. EK anksčiau patvirtinusi Maltos, Graikijos, Austrijos ir Danijos strategijas, vakar priėmė teigiamą sprendimą dėl Lietuvos. Mūsų šalies Strategija ir veiksmų programos, kurias numatoma patvirtinti liepą, Europos Komisijos iš karto buvo pripažintos atitinkančiomis reikalavimus. Kaip pranešė Europos Komisija, „strategijoje nustatytas pagrindinis Lietuvos 2007-2013 m. prioritetas - iki 2015 m. panaikinti atotrūkį tarp Lietuvos ir didesnę pažangą socialinėje ir ekonomikos srityje padariusių ES valstybių narių. Tai ketinama daryti sudarant sąlygas ilgalaikiam sparčiam ir tvariam ekonomikos augimui ir užtikrinant, kad lėšos pasieks visus pagalbos gavėjus.

Naujos kartos oranžinis dviratis grįžta į Vilnių

pagal
Naujos kartos oranžinis dviratis grįžta į Vilnių
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus „Akropolyje“ sostinės meras Artūras Zuokas pristatė naujos kartos oranžinius dviračius. Vilniaus mero pristatyta transporto priemonė – naujos kartos oranžinių miesto dviračių pavyzdžiai, kuriuos sostinės gyventojai ir svečiai galės apžiūrėti iki vasario 12 d. Naujieji oranžiniai Vilniaus dviračiai – ekologiška ir šiuolaikiška transporto priemonė, kuri būtų integruota į viešojo transporto sistemą, drauge su miesto autobusais, troleibusais ir moderniu tramvajumi. „Šiandien vilniečiams siūlome naujos kartos oranžinius dviračius. Tačiau norime gauti miestiečių sutikimą – jie patys turi pasakyti, ar miestas pasiruošęs tokiam projektui, ar jo mums reikia“,- sakė Vilniaus miesto meras A. Zuokas. Įgyvendinus naujųjų oranžinių Vilniaus dviračių projektą, mieste būtų įdiegta dviračių nuomos savitarnos sistema. Vilniaus dviratį iš specialaus punkto galėtų pasiimti kiekvienas vilnietis pasinaudojęs specialia nuomos kortele arba Vilniaus e-bilietu. Sistema registruotų, kas ir kada nuomojasi dviratį – taip naujieji dviračiai būtų apsaugoti nuo galimų vagysčių. Pasinaudojus dviračiu ir pasiekus reikiamą tikslą, dviratę transporto priemonę reikėtų grąžinti į specialų nuomos punktą. Tokie punktai būtų įrengti įvairiausiose miesto centrinės dalies vietose.

Islandijos investuotojai įsikurs Vilniuje ir plėsis į kitas Baltijos šalis

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos bankas suteikė leidimą Islandijos MP Investiciniam bankui (MP Fjįrfestingarbanki hf.) atidaryti filialą Baltijos šalyse. Oficialus filialo atidarymas Vilniuje planuojamas jau šių metų pirmajame ketvirtyje. Žengdamas šį žingsnį Islandijos bankas ketina aktyviau investuoti sparčiai besivystančiose Baltijos šalių rinkose. Vilniuje įsikūręs filialas Baltijos šalims teiks tarpininkavimo vertybinių popierių biržose, įmonių finansinio konsultavimo, kreditavimo, turto valdymo bei kitas investicines paslaugas. MP Investicinio banko filialo Baltijos šalyse direktoriumi paskirtas Dmitrijus Dutovas, patyręs Baltijos bei Rytų Europos finansų rinkų ekspertas. D.Dutovas dvejus metus buvo FMĮ "Baltijos vertybiniai popieriai" (BVP) kapitalo rinkų departamento direktoriumu, bei penkerius metus - BVP valdybos pirmininku. "Kadangi pastaraisiais metais banko veikla šiame regione greitai plėtėsi, filialo atidarymas yra logiškas žingsnis tolesnei banko plėtrai“,- sakė MP Investicinio banko generalinis direktorius Styrmir Bragason. Banko filialas Baltijos bei Šiaurės Europos investuotojams teiks investicines paslaugas Rytų Europos finansų rinkose. MP Investicinis bankas yra pirmoji Islandijos finansinė institucija 2006 m. liepos mėn. tapusi visų trijų Baltijos šalių vertybinių popierių biržų nare. MP Investicinis bankas pagal apyvartą 2006 m. gruodžio mėn. buvo šeštoje vietoje tarp Baltijos šalių vertybinių popierių biržų narių.

Ar bus apginti 1.5 milijono vartotojų interesai?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Buitinių vartotojų sąjunga, gindama viešąjį interesą, paprašė Jo ekscelenciją LR Prezidentą pasinaudojant LR Konstitucijos 71 straipsnio suteikta teise, grąžinti Seimo 2007 01 12 priimtą Vartotojų teisių gynimo įstatymą pakartotinai svarstyti dėl to, kad dvi jo nuostatos prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms ir t.t. Niekam ne paslaptis, kad šalyje praktiškai nėra ne vienos viešosios vartojimo sutarties, kuri nepažeistų vartotojų interesų. To priežastis ir teisės aktų spragos, ir Vartotojų teisių apsaugos tarybos prostracija bei impotencija, sąžiningos verslo praktikos ir teismų savo konstitucinės priedermės nesuvokimo stygius. Viso to rezultate pažeidžiamos ~ 1,5 milijono vartotojų teisės. Visa tai vertindamos vartotojų asociacijos siūlė atitinkamas Vartotojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias deja vetavo Vartotojų teisių apsaugos taryba pritariant Teisingumo ministerijos atstovui. Kai kurių vartotojų asociacijų nuomone būtų tikslinga, kad Prezidentas pasirašytų šią Įstatymo redakciją, kitaip jo priėmimas labai užsitęstų. (Įstatymo projektas Seimui turėjo būti pateiktas jau 2005 m. IV ketvirtį.) Buitinių vartotojų sąjunga pažymi, kad naujoje Įstatymo redakcijoje yra daug teigiamų nuostatų, iš kitos pusės atkreipia dėmesį, kad pavesti ruošti naują Įstatymo redakciją Vartotojų teisių apsaugos tarybai buvo ir nesusipratimas ir tragiška klaida. Visos teigiamos įstatymo nuostatos buvo įvestos todėl, kad to reikalavo Įstatymo koncepsija.

Ar kišenėje žvangantis euras atneš laimę ir gerovę ES piliečiams?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Europiečių kišenėse euras žvanga jau penkerius metus, tačiau žmonės dėl to nesijaučia laimingi. Tiesa, daugelis iš jų pripažįsta, kad bendra valiuta yra privalumas. Eurobarometro apklausų duomenimis, per penkerius metus euro rėmėjų skaičius sumažėjo, o kai kuriose šalyse - Italijoje, Olandijoje ir Graikijoje, dauguma gyventojų reiškia net neigiamą nuomonę. Euro zonos gyventojai, paklausti apie tai, kokį efektą daro euras, kaip susitarę atsako vieningai: jie pripažįsta, kad euras palengvino galimybę palyginti kainas ir kad keliauti iš šalies į šalį tapo lengviau, ir netgi mano, kad bendra valiuta daro ES stipresnę pasaulio ekonomikoje. Tačiau stulbina tai, kad net 93 proc. iš jų yra įsitikinę, jog euras išprovokavo kainų augimą. Ir jie nemano, kad tai turėjo reikšmingą įtaką palūkanų normoms, augimui ir vystymuisi, užimtumui ir viešiesiems finansams. Kokios perspektyvos laukia euro? Kokią įtaką bendroji Europos valiuta daro Europos Sąjungai ir kaip ji veikia už ES ribų? - į šiuos ir kitus aktualius klausimus ieškota atsakymų sausio 9 d. popietę Europos Parlamento Liberalų ir demokratų už Europą aljanso surengtame seminare- "Bendrosios Europos valiutos perspektyvos ir įtaka Europos Sąjungoje ir už jos ribų". Seminaras surengtas neatsitiktinai- į euro zoną ką tik įsiliejo Slovėnija, sukanka penkeri metai, kai cirkuliuoja ES banknotai ir aštuoneri metai nuo bendrosios Europos valiutos atsiradimo finansinėse rinkose.