Didelio miesto stresas. Kaip su jo kovosime?
Kas sukelia stresą?
Daugelis specialistų į šį klausimą atsako taip: stresas atsiranda dėl nuolatinės laiko stokos ir per didelio darbo krūvio. Nustatyta, kad per metus kiekvienas amerikietis dirba apie 300 valandų daugiau nei prieš pusę amžiaus. „Darbinio arklio“ jausmas pažįstamas daugeliui. Dabar net atsirado naujas „chroniško nuovargio“, neatsiejamo streso palydovo, terminas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagerėjus ekonominėms ir socialinėms gyvenimo sąlygoms eilinis amerikietis vis dėlto turi mažiau buitinių problemų.
Ne paslaptis, kad ekonomikos išsivystymo lygis taip pat turi didelę įtaką žmonių psichologinei pusiausvyrai. Kanados stresų tyrimų ir analizės instituto daktaro Richardo Earlo teigimu, šiuolaikinis žmogus gyvena įtemptu laiku, kai žmonės linkę abejoti ne tik dėl savo ekonominės padėties, bet ir apskritai dėl savo ateities. Toks gyvenimo būdas didina nervinę įtampą, sukeliančią stresą.
Psichologijos specialistai pabrėžia, kad tam įtakos turi ir žmonių vienišumas bei emocinė izoliacija. Kaip vieną naujų streso atsiradimo priežasčių XXI amžiuje, be abejo, galima išskirti ir teroristinių išpuolių grėsmę.
Taigi, kyla klausimas – ar galima gyventi, dirbti ir net ilsėtis nepatiriant streso ir įtampos? Mokslininkų teigimu, tikriausiai – ne. Gyvenimas – tai procesas, kurio metu nuolat kyla konfliktų, situacijos sparčiai keičiasi, todėl esame priversti prisitaikyti prie naujų sąlygų ir pokyčių. Tad jei neturite galimybių visiškai atsiriboti nuo streso, pasistenkite vengti jų padarinių neigiamas emocijas keisdami teigiamomis.
Ar galima atsikratyti streso?
Pavargę nuo beprotiškų lenktynių, norėdami tiesiog išgyventi rinkos sąlygomis verslininkai nuolat patiria stresą, juos ima varginti prasta nuotaika, nervingumas ir nerimas. Toks nuolatinis stresas ilgainiui gali sukelti depresiją. Kaip to atsikratyti, yra daugybė priemonių ir patarimų, tačiau tam reikia skirti laiko, pinigų ir griežtai save kontroliuoti. Žinoma, galima vartoti raminamuosius arba miegą gerinančius vaistus, tačiau nepatartina to daryti ilgą laiką, nes gali sukelti neigimų padarinių.
Padės pirtis
Vienas iš geriausių ir pakankamai lengvai prieinamų būdų įveikti nuovargio ir streso sukeliamus padarinius – pirtis. Ji padės ne tik atsikratyti neigiamų emocijų, bet ir gauti energijos, atsipalaiduoti, pagerins nuotaiką, atnaujins odos ląsteles. Jau mūsų protėviai žinojo teigiamą ir veiksmingą pirties poveikį žmogaus sveikatai. Pirtyje mūsų organizmą fiziškai ir psichologiškai veikia didelė temperatūra, karštas garas, drėgnas, oras, vandens procedūros. Mes tampame atsparesni ligoms, pagerėja mūsų savijauta ir tonusas, pasidarome darbštesni. Jei jaučiate nuovargį ar psichologinę įtampą, pabandykite rasti laisvo laiko nors savaitgaliais ir apsilankykite kokioje pirtyje arba dar geriau – išvažiuokite į užmiestį, ten tikrai pamiršite visas problemas.
Jeigu laisvas laikas net savaitgaliais yra deficitas arba taip pavargstate, kad nieko nebenorite, kaip tik gerai išsimiegoti ir pabūti namuose, vakare įlįskite į karštą vonią – tai gerina miegą ir medžiagų apykaitą.
Geriname savijautą mankštindamiesi
Pagal Teksaso universiteto sporto psichologijos laboratorijos atliktų tyrimų rezultatus, 30 minučių fizinių pratybų per dieną pastebimai gerina sveikatos būklę, ypač tų pacientų, kuriems būdingi ryškūs depresijos požymiai. Labai svarbu, kad standartiniai farmakologiniai stresų ir depresijos gydymo metodai pirmus klinikinius rezultatus ima duoti po dviejų – keturių savaičių nuo jų paskyrimo dienos, o aiškus ir stabilus pagerėjimas pastebimas tik po šešių septynių savaičių. O štai aerobikos pratimai depresija sergančių pacientų būklę pagerina beveik iš karto.
Fizinio aktyvumo rekomendacijos visų amžių kategorijoms
Įrodyta, kad vidutiniškai intensyviai mankštinantis po pusvalandį penkis kartus per savaitę reikšmingai pagerėja sveikatos būklę. Žinoma, pradžioje gali užtekti ir 15 minučių per dieną. Jeigu pradžioje 15 minučių pratybų Jums yra pakankamai sudėtinga užduotis, judėkite mažiau, tačiau dažniau palaipsniui pereinant nuo 3 minučių fizinių pratybų prie 5 minučių, tada nuo 5 minučių du kartus per dieną prie 10, 15 ir pagaliau 30 minučių vidutinio intensyvumo per dieną.
Manoma, daugiausia naudos pasiekiama mankštinantis 20 minučių tris kartus per savaitę arba du kartus per savaitę po 20 minučių kiekvieną dieną dar atliekant rytinę mankštą. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad bet koks fizinis aktyvumas, nors ir kartą per savaitę, daug geriau nei visiškas pasyvumas. Svarbiausia pasirinkti mėgstamiausią ir daugiausia teigiamų emocijų teikiančią fizinio aktyvumo rūšį.
Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, teikiantis pasitekinimą
Būtų galima išvardyti labiausiai paplitusias fizinio aktyvumo rūšis ir sporto šakas, gerinančias sveikatos būklę ir stabilizuojančias psichologinę žmonių pusiausvyrą:
energingas pasivaikščiojimas (5–7 km per valandą greičiu);
važinėjimas dviračiu lygiu keliu (14 km per valandą greičiu);
čiuožinėjimas arba slidinėjimas;
ramus jojimas;
sportiniai ir pramoginiai šokiai;
ritminė gimnastika;
stalo tenisas;
krepšinis;
tinklinis;
badmintonas;
fechtavimas;
plaukimas;
gydomoji mankšta.
Šis sąrašas tinka žmonėms, kurių kūno svoris yra apie 70–80 kilogramų, taip pat vyrams nuo 30 iki 50 metų ir moterims nuo 20 iki 40 metų. Vyresniems žmonėms sąrašas turėtų būti kitoks. Žinoma, fizinio aktyvumo intensyvumas ir apkrovimas priklauso ne tik nuo žmonių lyties ir amžiaus, bet ir nuo bendro organizmo stiprumo.
Mūsų protėviai taip pat patirdavo stresą, bet kitokį. Šiandien žmonės vejasi autobusą, o ne sprunka nuo laukinių gyvūnų; jis bijo nuobodybės ir senatvės, o ne sniego lavinos; jis priešinasi blogai nuotaikai arba susierzinimui, o ne kovoja su priešais ar plėšrūnais. Žinoma, nuo streso ir depresijos geriausiai saugo poilsis, atsipalaidavimas, fiziniai pratimai ir sportas. Tad, mielieji skaitytojai, nepamirškime, kad sveikata yra jūsų verslo, darbų ir visų ateities planų pamatas.
