Ekonomika

VILIBOR‘ as: mistika ir …tikrovė

pagal
VILIBOR‘ as: mistika ir …tikrovė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Asociacija ,,Netylėk" balandžio 4-ąją rengia protesto akciją prie Lietuvos banko prieš Lietuvos banko neveiklumą ir komercinių bankų plėšikavimą nepagrįstai didinant paskolų nacionaline valiuta palūkanas. ,,Komerciniai bankai spekuliuoja žodžiu ,,rizika", skolindami litais arba reikalaudami grąžinti paskolą litais vis didesnėmis palūkanomis" - teigia asociacijos prezidentas Tomas Sarnačinskas. Asociacijos peticija su daugiau nei tūkstančiu parašų bus įteikta Lietuvos banko ir Vyriausybės vadovams. Dar parašų rinkimo pradžioje gruodžio ir sausio - kovo mėn. pagausėjo bankų atstovų (bankų asociacijos, Lietuvos banko) pranešimų, kuriuose buvo bandoma paaiškinti ir pagrįsti palūkanų normų nacionaline valiuta kilmę ir jų kaitos tendencijas bei priežastis, gausiai naudojant tikrai mistinių žodžių ,,rizika" ir kitų bei jų modifikacijų: ,,kredito rizika", ,,šalies rizika", ,,valiutų rizika", ,,bankų marža" ir pan., nesivarginant paaiškinti jų prasmę ar esmę. Paviešintas net Lietuvos bankų asociacijos pareiškimas, nukreiptas prieš mitų skleidimą apie Lietuvos bankininkystę. Šioje trumpoje apžvalgoje taip pat norėčiau kažkiek įžvelgti tikrovę ir pabandyti pasiaiškinti galimus ,,mitus", susietus su nacionalinės valiutos palūkanomis ir paslaptinguoju 6 mėn. trukmės VILIBOR‘u (trumpiau - VILI‘u). O juk jis ne šiaip sau VILI‘s, o rodiklis, kuriuo ,,grindžiamos" nustatomos ir didinamos palūkanų normos šimtams tūkstančių bankų skolininkų, paėmusių paskolas litais.

Krizę įveiks tik tenisas

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iš pradžių maniau, kad naujoji Vilniaus valdžia su krikščioniu statybininku Navicku priešaky niekuo nesiskiria nuo buvusiosios Imbraso lementauskiukų tvarkelės. Atrodė, kad naujieji, kaip ir senieji, piršto negali pajudinti ir tik liežuviu mala apie tai, kad kovos su Vilniaus rubikonizacija. Jau buvau patikėjęs, kad naujosios savivaldybės viršūnėlės visą kadenciją tik ir suks galvas, kaip čia tuos gėjus dar labiau išerzinti, kad ne tik Briuselyje, bet pačiame Niujorke sklistų garsas apie naujųjų lietuvių ir vilniečių būdą ir jų neiškrypusius papročius. Tenka pripažinti - klydau. Naujoji koalicija iš peties paplušėjo vilniečių labui ir gerokai paankstino pavasario pradžią, todėl šiemet šildymo sezonas baigsis tuzinu dienų anksčiau nei pernai, o kiekvienas miestelėnas sutaupys vieną kitą šimtinę. Drebėkit šilumos tinklų ir dujų monopolininkai - bene įsivažiuos dabartinė koalicija, saulė plieks ir kaitins kiaurus metus. Snigs ir pašals tik dėl gražumo, porą savaičių Kalėdų proga. Teisingas žingsnis. Klimatą pakeisti paprasčiau ir lengviau, negu sutramdyti monopolininkus. Ko gera, lengviau mums būtų įkinkyti ir praktiškai panaudoti žaibų energiją, negu su "Leo"-investuotoju pasistatyti atominę elektrinę. Įstatymais ir ketinimų protokolais nieko nepakeisi - vos atsiranda kokia piliečiams naudinga įstatymų pataisa, tuoj saugikliai Seime ir prezidentūroje ją nusodina. Už tai ankstyvo pavasario ar griaustinio neatšauksi jokiais balsavimais, veto ar sabotažais.

Kaip sunkmečiu įveikti psichologinę krizę?

pagal
girl, child, flowers
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vargas vargelis - taip savo gyvenimą pastaruoju metu apibūdina nemažai mūsų šalies gyventojų. Valdžios atstovai įspėja, kad atsitiesti sugebėsime nebent po pusantrų metų. Psichologai pataria nepulti į neviltį, esą turime progą išbandyti save. Ekonominė krizė ir taupymo vajus labiausiai smogė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams. Būsto paskolas paėmę gyventojai, mažus vaikus auginančios šeimos, darbo netekę žmonės, pensininkai jaučiasi psichiškai palūžę ir nebesugebantys gyventi oriai. Dar neseniai jie džiaugėsi visaverčiu gyvenimu: turėjo neblogai apmokamus darbus, savaitgaliais galėjo sau leisti papietauti mieste, nusipirkti madingą drabužį, nueiti į teatrą ar koncertą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys ramina, kad valdžia nuolat dirba paprastų žmonių labui ir gal jau po pusantrų metų sulauksime geresnių laikų. Prieš kelis mėnesius viename Panevėžio rajono miestelyje gyvenanti Julijos ir Vytauto šeima jautėsi kuo puikiausiai. "Didžiavausi, kad abu su vyru turime paklausias specialybes, neblogai uždirbame, į mokslus išleidome dukrą. Nė už ką nebūčiau patikėjusi, kad nepraeis net pusmetis ir mūsų šeima atsidurs ties praraja", - LŽ guodėsi Julija. Penkiasdešimtmetė moteris dirba viename didžiausių vaistinių tinklų. "Uždirbu nemažai, nors dėl krizės mano atlyginimas sumažėjo 500 litų. Pažįstu nemažai šeimų, kur abu sutuoktiniai neuždirba tiek, kiek aš viena", - pasakojo ji. Krizės šmėkla atnešė nemažai sąmyšio į Julijos šeimą.

G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą. Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui. Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto. G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą. Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų. „Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą", - teigė G. Brownas. Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.

Ar turėtum investuoti per Finansinę Krizę?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaruoju metu žiniasklaida pilna pranešimų apie krentančias akcijų kainas, atleidžiamus darbuotojus, mažėjantį įmonių pelną, bei jų bankrotus. Atrodo, kad viskas tik blogėja ir pasaulis ritasi į nebūtį. Taigi ar verta tokiu metu investuoti? Taip, manau, kad dabar puikus metas investuoti ir štai kodėl: Klasikinėje knygoje apie investavimą "Stocks for the Long Run" Jeremy Siegel'as parodo, kad akcijų rinkos labai stabiliai grįžta į savo vėžias po įvairių nuosmūkių. Taip įvyko po dviejų pasaulinių karų, didžiosios depresijos, juodojo pirmadienio, teroristinių atakų, bei kitų krizių. Ši pasaulinė finansų krizė neturėtų būti išimtis, akcijų kainos ims vėl kilti. Taigi kodėl jų nenusipirkus dabar, kada jų kainos yra žemos? Garsusis investuotojas, milijardierius Warren'as Buffet'as yra pasakęs: sėkmingas investuotojas turi būti godus, kai kiti bijo ir bijoti kai visi kiti yra godūs (the successful investor should be ‘greedy when others are fearful and fearful when others are greedy ) Tai nereiškia, kad turėtumėte pirkti pirmas pasitaikiusias akcijas vien dėl to, kad šiuo metu jų kaina yra kritusi. Nemažai įmonių tikrai gali bankrutuoti per krizę, tačiau pasaulyje yra daugybė įmonių su puikiais augimo, pelno gavimo rodikliais, laiko patikrinta valdyba, pasižyminčių inovatyvumu, gaminančios/teikiančios puikias prekes/paslaugas. Tokioms įmonėms bankrotas negresia, o jų akcijų kaina šiuo metu yra smarkiai kritusi, dėl bendro pasaulinių rinkų nuosmukio.

Įveikiant krizę pagal Keynesą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo vieno iš žymiausių XX amžiaus ekonomistų Dž. M. Keyneso (John Maynard Keynes, 1883-1946) mirties, jo išdėstyti ekonomikos principai susilaukia vis didesnio atgarsio šiandieninėje vyriausybių ekonomikos politikoje. Tiek JAV prezidento Obamos pasiūlytas ekonomikos stimuliacijos paketas, numatantis beprecedentes investicijas į šalies infrastruktūrą, tiek pasigirdę siūlymai kurti naują Bretton Voods sistemą, bei vis garsiau girdimi reikalavimai vyriausybėms imtis aktyvesnio vaidmens ekonomikoje, tai tik dalis priemonių, tiesiogiai susijusių su Keyneso pasiūlymais, siekiant įveikti ekonominius nuosmukius. Keyneso ekonominės teorijos prielaidos susiformavo pasauliui išgyvenant Didžiosios depresijos laikus, tad sąlyčio taškų su šiandienos situacija yra daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiandieninė pasaulinė krizė, be akivaizdžių skirtumų, turi neabejotinų panašumų su XX amžiaus Didžiąja depresija - žlungantis pasitikėjimas finansinėmis institucijomis, sparčiai didėjantis nedarbas, socialinės įtampos ir kt. Iki pat Didžiosios depresijos laikų ortodoksine ekonomikos srove buvo laikoma klasikinė ekonomikos teorija, besiremianti laissez-faire principu. Būtent dabar, laissez-faire doktrinotos laikymasis įvardijamas, kaip vienas iš veiksnių, nulėmusių naujausią finansinę krizę.

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

pagal
Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja - privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra - mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs, o juos prižiūrintieji taip pat valgyti nori. Su oro taršos mokesčiai truputį painiau. Tačiau jei išsiaiškintume, kas yra didžiausi oro teršėjai, tai ir tokių klausimų nebekiltų. Mano manymu, labiausiai aplinką teršiame mes patys. Ne plastiku, ne buteliais ir ne senomis padangomis, o bezdalais. Prisiminkime, kiek metano į atmosferą paleidome po sočios Kūčių vakarienės? Mišrainės su pupelėmis, rauginti kopūstai, marinuoti grybai - tai vis neišsenkančios metano kasyklos. O juk šias dujas sėkmingai galėjome panaudoti elektrinėms kūrenti ir visiems mums šilumą gaminti. Perspjautume, atsiprašau, perperstume patį „Gazpromą". Bėda tik, kad metaną į atmosferą išleidžiame be jokios naudos šalies ekonomikai. Todėl ir būsime priversti arba šį virškinimo metu atsirandantį produktą surinkti ir nešti į artimiausią dujų supirkimo punktą, arba mokėti mokesčius už oro taršą. Barzdos mokestis taip pat labai reikalingas.

Apyvartinės lėšos įmonėms - be NT (nekilnojamojo turto) užstato, ir tai krizės laikais!

pagal
ir tai krizės laikais!
Teksto dydis: +1, +2, normalus

UAB Matrix kartu su partneriais siūlo verslo įmonėms papildyti apyvartines lėšas, neįkeičiant NT (nekilnojamojo turto), šiais krizės laikais gan mažomis palūkanomis - nuo 3.7 iki 9.6% litais (ne EUR!), terminas 3 metai (galimos ir kitos sąlygos). Pagal konkrečią įmonę yra apskaičiuojama palūkanų norma, kuri perskaičiuojama į IT įrangos nuomos kainą, kuri mokama kas ketvirtį. Kiekviena įmonė turi IT technikos - kompiuterius, spausdintuvus, kopijavimo aparatus, serverius, spausdinimo įrangą, brėžinių mašinas ir tt., kuri yra naudojama įmonės reikmėms, tačiau iš esmės tai yra įšaldytas kapitalas. Be to, IT technika gan greitai buhalteriškai ir morališkai nusidėvi, vidutiniškai per 3 metus. Jei jūsų įmonė nori parduoti naują arba susidėvėjusią (naudotą) IT ir kompiuterinę techniką, esant mažesnėms sumoms, UAB Matrix kartu su partneriais ją perka iš karto sutartomis sąlygomis. Taigi mes siūlome atlaisvinti jūsų realiai esamas apyvartines lėšas, ir pereinam prie skandinaviško verslo modelio, kai įmonė atlieka pagrindines savo funkcijas, o visą reikalingą įrangą nuomojasi. Aišku, pasibaigus nuomos laikotarpiui, už rinkos ar likutinę vertę, įmonė gali visą šią įrangą išsipirkti atgal. Mūsų paslaugą trumpai galima pavadinti „leaseback'u" - t.y. įmonė parduoda savo visą arba dalį IT įrangos, ir paskui trijų metų laikotarpyje nuomojasi iš mūsų, mokėdama kas ketvirtį. „Suvaikšto" tik dokumentai, pati technika kaip buvo darbo vietose, taip ir lieka, ir toliau dirbdama įmonei neša pelną.

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė: pranešimų santrauka

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus. "Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, - sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. - Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau". Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias šiuo metu 3,3-4,0 proc. BVP, tačiau ES atmetė šiuos raginimus. Daugiausia didinti išlaidas JAV reikalavo iš Vokietijos - stambiausios bloko ekonomikos, tačiau ši tvirtino ir taip skirianti 4 proc. BVP ekonomikos stimuliavimo programoms ir nenorinti didinti biudžeto deficito. Ž. M. Barozas pastebėjo, kad ES išlaidos krizei įveikti vis tiek šiais metais išaugs, nes didės bedarbių pašalpų ir kitų socialinių išmokų skaičius. Europos Sąjungos vadovai penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui padvigubinti sunkumų slegiamoms Rytų Europos šalims numatytą skubių paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Gruodį ši suma jau buvo beveik padvigubinta iki 25 mlrd. eurų, tačiau turimas fondas gali netrukus būti išnaudotas - Vengrijai ir Latvijai jau skirta beveik 10 mlrd. eurų, pagalbos paprašė Rumunija.

Apie antro tipo amžinųjų variklių uždraudimo nepagrįstumą

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Naudodami energiją mes vieną jos formą paverčiame kita, ko pasėkoje visa išgaunama energija pavirsta išsklaidyta šiluma. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Populiarus scenarijus: energijos vartojimo stabdymas- nukreiptas prieš vystimosi evoliuciją ir todėl yra pražūtingas. Akademikas Fominskis L. P., kuris mano kvietimu atvyks į Lietuvą šią vasarą, savo el. knygoje ”Rotoriniai nemokamos energijos generatoriai. Pasidaryk pats.” Čerkasai. 2003. rašo apie “Romos klubo”, “Pasaulio vyriausybės” ir “ Komiteto 300” pastangas stabdant mokslo, ypač energetikos pažangą, siekiant sumažinti žmonių kiekį Žemėje iki “auksinio milijardo”. Šioje knygoje aprašoma amžinųjų variklių – šilumos generatorių kūrimo ir žlugdymo istorija. S. D. Xaitunas siūlo pereiti prie termociklinės energetikos paremtos šilumos cirkuliavimu ratu- panaudojant “šalčio fabrikus”.

Naujoji, kuro nedeginanti energetika

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mūsų civilizacija suklestėjo degindama akmens anglį, naftą, dujas, kitus organinės kilmės degalus ir labai maža dalimi naudodama vandens, vėjo, geoterminę ir labai pavojingą atominę energiją. Dar 1975 metais akademikas, Nobelio premijos laureatas P. Kapica savo pranešimu "Energija ir fizika" TSRS Mokslų akademijos 250 metų jubiliejinėje sesijoje palaidojo visą alternatyviąją energetiką, tame tarpe ir atominę, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Palaidojo socializmo ir komunizmo statybos įdėją, paremtą neišsenkančiais resursais. Jau tada numatė dabartinę mus ištikusią krizę, kuri pasibaigs kai mes susirasime naują alternatyvų energijos gavimo būdą. Mes vis dar deginame tiek daug, kad net sukėlėme globalinį atšilimą. Ar yra išeitis iš šios aklavietės? Žinoma yra. Skaitydami patentus matome Jabločkino, Kladovo, Porsevo, Petrakovo ir Potapovo Rusijoje, Teslos, Ričardo Kleno, Perkinso ir Poulo, Siargo ir Gritso JAV, Viktoro Šaubergerio Austrijoje ir Vokietijoje išrastus variklius ir generatorius, kurie pagamindavo 2- 40 kartų daugiau energijos negu sunaudodavo. Kapitalistams-monopolistams šie įrenginiai buvo nenaudingi, nes atimtų jų milžinišką pelną. Todėl iki šiol nenaudojami. Savo nusikalstamam neveiklumui pridengti "panaudoja" visuotinį energijos tvarumo dėsnį. Mus mulkina. Norėdami išlikti turime panaudoti šiuos užmirštus išradimus. Karinėms mašinoms jau dabar naudojami jokio kuro nedeginantys varikliai.

Energetika: Burbulai ir tikrovė

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

JAV prezidentas Bušas paskelbė nacionalinę programą, kurioje iki 2015 metų 30 proc. benzino ir dizelino poreikio tenkins biodegalai gaunami iš kultūrinių augalų. Google į “Žaliąją energetiką“ ruošiasi investuoti šimtus milijonų dolerių. Pasiekti, kad pastaroji taptų pigesnė už akmens anglį, dujas ir naftą. 1975 metų spalio 8 d. TSRS mokslų akademijos 250 metų jubiliejui skirtoje sesijoje Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica, remdamasis baziniais fizikos principais savo pranešimu „Energija ir fizika“ iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Vandenį skaidant abiem žinomais būdais energijos sunaudojama daugiau negu gaunama vėliau sudeginant vandenilį.” Elektrolizes vandenilis”- tai ne degalai, o energijos gautos iš kito kuro akumuliatorius. Vandenilio gauto iš gamtinių dujų panaudojimas sumažina oro taršą, tačiau besibaigiančio kuro sąnaudos tik padidėja. Nenaudingi ir elektromobiliai. Juose naudojama el. srovė gaminama deginant tuos pačius degalus. Degalų suvartojimas padidėja dėl nuostolių srovės perdavimo tinkluose. Tas pats ir su bioenergetika. Čia realizuojama senovės įdėja: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dizelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų...Nuimant net 3 derlus per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 1 vatą energijos. Tai daug kartų mažiau negu tiesiog panaudoję Saulės energiją.