Ekonomika

Nauja mokesčių sistema stebina kvailumu

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Išanalizavus Andriaus Kubiliaus ir Algirdo Šemetos šiemet įvestą naują mokesčių sistemą aiškėja, kad nei premjeras, nei finansų ministras nemoka matematikos. Nesunku įrodyti, kad didinant mokesčius tų pačių rezultatų buvo galima pasiekti žymiai paprastesnėmis priemonėmis, tūkstančius kartų pigiau ir nesukeliant painiavos, kuri dabar tvyro ir tvyros visų Lietuvos įmonių buhalterijose. A. Kubiliaus Vyriausybė pareiškė dėl krizės esanti priversta didinti pridėtinės vertės (PVM) ir kitus mokesčius. Gyventojams aiškinta apie solidarumą – kai šaliai sunku, daugiau uždirbantieji turės mokėti didesnius mokesčius, o gyvenantieji vargingiausiai galės tikėtis lengvatų, mažesnių mokesčių. Dėl šios priežasties pakeistas gyventojų pajamų mokestis (GPM), įvestas painus kintamo dydžio neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), privalomojo sveikatos draudimo mokestis (PSD). Taigi A.Kubiliaus ir A. Šemetos įvesta mokesčių reforma pasiekta minimalių pokyčių. Tačiau visiškai sugriauta darbo užmokesčio skaičiavimo sistema. Nebetinka brangios kompiuterinės darbo užmokesčio skaičiavimo programos. Daug darbuotojų turinčioms įmonėms šimtus atlyginimų dabar reikia skaičiuoti kalkuliatoriumi. Tai dar ne viskas. Įvedus kintamą NPD sukurta didžiulė problema visiems, kas sirgs ir gaus nedarbingumo lapelį ar (ir) gaus kitų pajamų (uždarbiaus antroje darbovietėje, už kūrybą gaus honorarą ar sulauks ligos pašalpos, parduos brangų daiktą, išlos loterijoje ir t. t.). Tokiu atveju pilietis automatiškai tampa valstybės skolininku. Mat, ačiū A. Kubiliui ir A. Šemetai, nuo šiol NPD skaičiuojamas nuo visų mėnesio pajamų. Tad įmonės, kurioje dirbate, buhalterė pasibaigus mėnesiui apskaičiuos jūsų algą ir atskaičiuos mokesčius. Tačiau dėl gautų papildomų pajamų jūsų sumokėta mokesčių suma tampa neteisinga. Tad pasibaigus metams teks dar kartą skaičiuoti visas pajamas, nuo jų priklausantį NPD ir Mokesčių inspekcijai papildomai sumokėti mokesčius.

Veto

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei pas mus būtų vadinamasis kišeninis veto (kaip JAV), gal Seimas liautųsi dešimtis įstatymų priiminėti paskutinę sesijos dieną ir iškart išeiti atostogų ar švęsti Naujųjų metų. Prezidentė vetavo įstatymo "dalį", pagal kurią nuo rugsėjo 1-osios mažinamos paskirtos ir mokamos motinystės pašalpos. Pranešta oficialiai, bet netiksliai: vetuotos visos pataisos, net tos, dėl kurių prezidentė nepareiškė priekaištų. Pas mus nėra Amerikos kraštuose žinomo "line-item" veto, kai vetuojami atskiri įstatymo straipsniai, pvz., pavienės biudžeto išlaidų eilutės. Tiek to. Po pirmojo veto buvo antras. Ir daugiau bus. Jei Seimas ims ir atims pensijas iš dirbančių pensininkų, veto tiesiog privalės būti pareikštas, žinoma, jei šioje šalyje yra kokia nors teisė. Konstitucijoje žodžio "veto" nėra. Pagal ją Seimo priimtus įstatymus pasirašo ir oficialiai paskelbia, t.y. promulguoja, prezidentas. Bet jis (šiuo atveju ji) gali nepasirašyti įstatymo ir per dešimt dienų motyvuotai grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti. Tai ir yra veto. Jis ne absoliutus, o atidedamasis: Seimas jį gali įveikti 71 balsu. Neįveikus įstatymas laikomas nepriimtu. Bet Seimas gali ir priimti prezidento pasiūlytas pataisas.

Nuspręsta iš pensininkų pensijas atimti

pagal
Nuspręsta iš pensininkų pensijas atimti
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos valstybė jau persekioja pensininkus. Rado už ką. Štai vienas užtarnauto poilsio išėjęs gerbiamas profesorius kaltinamas netyčiniu nusikaltimu - nuo valstybės nusukęs net 11 litų. Už tai, kad parašė straipsnį ir gavo keliasdešimt litų honoraro. "Nuostoliai" bus išskaičiuoti iš pensijos. Valstybinę pensiją gaunantys mokslininkai, publikuojantys mokslinius straipsnius, kiti valstybei nusipelnę asmenys Lietuvoje prilyginami nusikaltėliams. Mat pagal įstatymus nuo sausio pirmosios honorarų pensininkai negali gauti. Tačiau jei sugalvosi ką nors publikuoti, valstybė iš tavęs atims dalį valstybės paskirtos pensijos. Vilnietis profesorius Algimantas Grabauskas teigė suprantantis, jog valstybei trūksta pinigų. Tačiau jis sakosi buvęs šokiruotas net kelių "Sodros" laiškų, kurie jį privertė pasijusti nusikaltėliu. Pavyzdžiui, viename jam adresuotų pranešimų rašoma, jog nuspręsta "išskaityti iš Algimanto Grabausko birželio mėnesį gaunamos valstybinės mokslininko pensijos 11,61 lito valstybiniam biudžetui padarytą žalą". Kituose laiškuose formuluotės taip pat grasinamos. "Esu, taip sakant, tikras pensininkas - nedirbu, bet publikuoju keletą straipsnių, už juos gaunu apie 50 litų per mėnesį, - paaiškino mokslininkas. - Dabar jie tapo apmokestinti. Didelių pretenzijų dėl to neturiu, bet mane tiktai žeidžia, kad esu laikomas vagimi. Žeidžia, kai teigiama, jog aš apgaudinėju valstybę." Anot profesoriaus, nepadėjo nė skambučiai ir vizitai į "Sodrą" - niekas taip ir nesugebėjo paaiškinti, ką daryti, kad bent šių laiškų negautum. Ši tvarka stebino ir tuo, jog į pensiją išėjusiam žmogui raktiškai uždraudžiama dirbti už honorarą.

Ar tu jau susirūpinai savo pensija?

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Yra dvi naujienos. Ir kaip visada – viena gera, kita bloga. Geroji yra ta, kad mes ilgiau gyvensime (statistiškai, žinoma), blogoji – nelabai aiškios perspektyvos su mūsų pensija. Socialinis draudimas yra greičiau solidarumo mokestis – kiek tą dieną yra surinkta pinigų, tiek ir gali išmokėti valstybė. O kai senės visuomenė, bus daugiau pensininkų ir mažiau tų, kurie uždirbs pinigus, vadinasi, visiems teks po mažiau. Tiesa, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pensija tarsi ir būtų tai, ką mes uždirbome ir sutaupėme. Bet Konstitucija pinigų negamina, o su panašiomis problemomis susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis. Tad geriau jau šiandien pačiam pasirūpinti savo būsimomis pajamomis nei po dvidešimt metų nuskurusiam piktintis valdžia. O kaip tuo rūpintis? Aišku, investuojant. Šis žodis pasaulinės krizės aklivaizdoje tapo kone keiksmažodžiu. Juk tiek daug iš mūsų taip noriai prieš keletą metų investavo į pačias rizikingiausias rinkas, o šiandien graužia nagus, nes portfelių vertė sumažėjo dvigubai. Tačiau nepaisant to, vis tiek rekomenduoju paskaityti Jimo Mellono ir Alo Chalabi knygą „10 geriausių investicijų artimiausiems dešimt metų“. Pirmiausia todėl, kad dar kartą susimąstysite apie „Sodrą“. Ir ne tik apie tai, kad dabar trūksta gausybės pinigų. O apie ateitį, kada jų, labai tikėtina, trūks dar daugiau. Antra, suprasite, kad investicija į senelių namus labai apsimoka. Juk bus paklausa: kur gyvens garbūs senoliai. Beje, gal tai yra idėja ir mūsų šaliai. Juk klimatas nuosaikus, gal tik saulės per mažai, gamta graži. Kodėl negalėtume tapti pasaulio senelių namais? Na, gerai, bent jau Europos Sąjungos. Utopiška? Na, gerai, žiemą čia niekas nenorės gyventi, tačiau pusę metų seneliai gali praleisti čia, o kitą – Italijoje ar Pietų Prancūzijoje. Gal kaip tik čia mūsų vyriausybė turėtų investuoti, o ne renovuoti daugiabučius? Šioje knygoje įdomiausia tai, kad aptariamos tos ekonomikos šakos, kurios gali iškilti artimiausiu metu. Beje, skyrių apie investavimą į nekilnojamąjį turtą tikrai visiems siūlau perskaityti. Kada jį perskaitai, supranti, kokia lietuvius buvo apėmusi masinė psichozė dar prieš metus perkant iš eilės bet kokius būstus. Ir taip pat supranti, jog Gitanas Nausėda milijonu procentų teisus, teigdamas, jog nekilnojamasis turtas Lietuvoje pigs.

Pensijų sistema žlunga

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pensijos ir socialinės išmokos kol kas nevėluoja, tačiau "Sodros" kaklą jau veržia skolų kilpa. Vyriausybė baigia rinkti socialinės sistemos gelbėjimo pasiūlymus, kurie nebus nei lengvi, nei populiarūs. Pirmadienį į Vyriausybę turėtų suplaukti pasiūlymai, kaip ketinama traukti į bedugnę krintančią "Sodrą" ir visą šalies socialinę sistemą. "Sodros" vadovas Mindaugas Mikaila tegali konstatuoti, kad per pirmus tris šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 92 mln. litų. O išlaidos tik didėja. Daugiau lėšų, nei planuota, prireikė nedarbingumo pašalpoms mokėti. Joms išleista jau trečdaliu daugiau, nei planuota. Jeigu padėtis nesikeis, šių metų pabaigoje "Sodros" biudžete atsivers 1,5 mlrd. litų dydžio skylė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad peržiūrint "Sodros" biudžetą išlaidas ketinama mažinti apie 800 mln. litų. "Aišku tai, kad reikės koreguoti "Sodros" biudžetą - maždaug apie 800 mln. litų mažinti. Tai tikrai sunkūs sprendimai", - trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R.Dagys ir patikino, kad pensijų ir motinystės pašalpų mažinti neplanuojama. Galutiniai sprendimai, pasak ministro, paaiškės pirmadienį per Vyriausybės posėdį, tačiau tam tikri pasiūlymai jau ryškėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis pensijų reformos, tiksliau, grąžinti ją penkerius metus atgal, kai ji buvo pradėta. Vienu iš siūlymų siekiama jau nuo gegužės pradžios leisti privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į "Sodros" sistemą.

Nepaimtas kasos čekis - pagalba mokesčių vengiantiems sukčiams

pagal
Nepaimtas kasos čekis - pagalba mokesčių vengiantiems sukčiams
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Visoje šalyje veikiantis restoranų tinklas, apgaudinėjęs savo klientus, per porą mėnesių galėjo nuo valstybės nusukti apie 300 tūkst. litų pridėtinės vertės ir kitų mokesčių. 2009 m. liepos 22 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) informuoja, kad patikrinusi keletą visoje šalyje veikiančių maitinimo restoranų tinklų valdančių bendrovių, nustatė panašaus pobūdžio sukčiavimo atvejus: pasinaudodama elektroninių kasos aparatų intelektualiomis valdymo programomis bei išduodama klientams tik tarpinius čekius, per keletą mėnesių, preliminariais duomenimis, viena įmonė neapskaitė apie 1,5 mln. litų, o nuo valstybės "nusukta" per 300 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio. Mokesčių inspekcijos specialistai vienos bendrovės valdomuose restoranuose peržiūrėję elektroninių kasos aparatų programos užregistruotas kasines operacijas pastebėjo, kad kiekvieną dieną buvo atliekama įvairių nefiskalinių (operacijos, kurios nefiksuojamos galutiniuose apskaitos dokumentuose) ūkinių operacijų. Klientams šiame restoranų tinkle buvo išduodami ne galutiniai čekiai, o sąskaitos (prie - čekiai), kurios savo išoriniais rekvizitais beveik nesiskiria nuo fiskalinio čekio, tačiau duomenys neišsaugomi apskaitos dokumentuose.

Stebuklingas spyris arba Krizės pasufleruotos galimybės

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Krizė - rimtas iššūkis visuomenės socialiniam atsparumui. Išgyvens stipriausieji. Stipriausieji reiškia - greičiausi, lanksčiausi, pasiruošę permainoms. Jeigu ekonomikos klestėjimo metu žmonių nenoras keistis, mokytis nėra gyvybiškai svarbus ir galima plaukti pasroviui, tai sunkmečiu lieka ne toks ir didelis pasirinkimas - arba „sveikti", arba „mirti". Krizė - tai dideli pokyčiai ir įžvelgti juose naujas galimybes įmanoma, tik jeigu esi pasiruošęs permainoms. Pasiruošęs persikvalifikuoti, mokytis, pakeisti socialinę poziciją, persikelti į kitą vietovę ar įgyti naujų įgūdžių. Žinoma, dauguma žmonių nelinkę nei keistis, nei rizikuoti. Ir nors žmonės gali priimti pokyčius, susitaikyti, tačiau nepasiruošę dėl jų dirbti ir dėti pastangų. O be pastangų galimybės neatsiveria. Evoliucijos dėsnis - kol aplinka tinkama, nėra poreikio mobilizuotis, tobulintis, diegti naujoves. Bet griaustinis sugriaudėjo ir aplinka padalijo stebuklingus spyrius, įgalinančius liaudį pagaliau imtis pokyčių ir pasirūpinti savimi. Metus laiko galima šiaip ne taip išlaukti, sumažinti vartojimą, optimizuoti išlaidas, taupyti, tačiau kai kurių šaltinių prognozuojamus tris metus tokiais būdais neprasisuksi. Tikėdami greita sunkmečio pabaiga galime neatsisakyti svarbių gyvenimo planų - vaiko gimimo, buto pirkimo, verslo kūrimo ir pan., bet ilgiau užsitęsusi krizė pakoreguos daugelio žmonių gyvenimo nuostatas iš esmės ir vien taktinių sprendimų neužteks.

Nauja emigracijos banga gali būti didesnė

pagal
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Viena iš didžiausių Lietuvoje mokesčių gražinimu užsiimanti įmonė „RT Tax" 2010 m. prognozuoja dar vieną emigracijos bangą. Bendrovės specialistai teigia, kad šiuo metu be darbo likę Lietuvos gyventojai plūstels į Vakarų Europą, vos tik ten pagerės ekonominė situacija. „Pastaruoju metu jaučiame didelį susidomėjimą mokesčių grąžinimu. Lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, šiemet 30 proc. išaugo skaičius žmonių besiregistruojančių mokesčių susigražinimui dar prieš išvykstant darbuotis svetur", - sako mokesčių gražinimo bendrovės „RT Tax" direktorius Žydrūnas Janušauskas. Kitas rodiklis, rodantis, kad išaugo norinčių emigruoti skaičius - padaugėjo klientų, kurie kreipiasi dėl mokesčių permokos užsienio valstybėje sugražinimo vien tik tam, kad vėl galėtų išvykti dirbti į užsienį. Kadangi vidutinė grąžinamų mokesčių suma yra apie 1200 litų, tai šiek tiek pridėjus jau galima vėl bandyti ieškoti darbo užsienyje padedant įdarbinimo agentūroms ar savarankiškai. „Tendencija labai aiški. Lietuvoje dabar yra labai daug žmonių, kurie neteko darbo ir artimiausiu metu neturės galimybių jo susirasti. Kadangi senųjų ES valstybių ekonomika atsigaus greičiau nei naujokių Rytų Europoje, šie žmonės masiškai patrauks dirbti į Vakarus. Tikėtina, kad naujoji emigracijos banga prasidės jau kitais metais ir gali būti didesnė nei kilusi iš karto po įstojimo į ES", - prognozuoja jau dešimtmetį su užsienyje uždarbiavusiais lietuviais dirbančios įmonės vadovas.

Ponai, užduotis įvykdyta – Lietuvos žemės ūkis sunaikintas

pagal
Ponai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pernai balandžio pradžioje buvau Žemės ir miškų ūkio parodoje prie Kauno Žemės ūkio universiteto, apvaikščiojau visą parodą, įdėmiai susipažinau su žemės ūkio gėrybėmis ir skaudama širdimi privalau pasakyti, kad parodoje neradau natūralių su raugu kildintos tešlos kepinių: duonos, ragaišių, pyragų, bandų, bandelių, baronkų, neradau ir natūralių tikrų pieno produktų. O iš visų parduodamų mėsos gaminių niekur neradau natūralių lietuviškos kiaulienos mėsos gaminių: kumpių, dešrų, palendricų, nugarinių, lašinių ir kitokių rūkytų, vytintų, sūdytų, virtų, keptų gaminių. Viskas, kas buvo parduodama, buvo pagaminta iš lenkiškai amerikoniškos arba daniškos kiaulienos ne pagal lietuviško kulinarinio paveldo, o pagal tas receptūras, kurios tinka tik didiesiems prekybos centrams, t.y. - smarkiai chemizuoti: konservuoti, prišvirkšti cheminių ingredientų, maišomi su genetiškai modifikuotais baltyminiais priedais, cheminiais spalvikliais ir kvapikliais. Netgi vienintelė ir išgirtoji Ekoagros ženklais atžymėta Audronės Žilienės įmonė, įsikūrusi Raseinių rajono Algimantų kaime, parodoje prekiavo chemizuotais tirpalais, prišvirkštais ir šių dienų greitųjų technologijų "rūkytais" mėsos gaminiais, skirtais didžiųjų prekybos tinklų realizacijai. Kažin, ar jaučia gėdą vyriausybė ir ypač žemės ūkio "valdininkai", kai šiandien lietuviai, gyvenantys Lenkijoje, jau pradėjo gaminti kindziulį ir jį užregistravo kaip lenkišką kulinarinį paveldą.

Amerikos imperijos kolapsas

pagal
Amerikos imperijos kolapsas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dėl kasdieną tūkstančiais prarandamų darbo vietų mūsų ekonominė krizė neišvengiamai peraugs į politinę. Prancūziją, Turkiją, Graikiją, Ukrainą, Rusiją, Latviją, Lietuvą, Bulgariją ir Islandiją sukrėtę gatvės protestai, streikai ir maištai neišvengiamai įtakos ir mus. Tai tik laiko klausimas. Ir nereikės ilgai laukti. Prastėjant reikalams, Jungtinės Amerikos Valstijos pasiners į ilgą socialinio nestabilumo laikotarpį. Per visą Amerikos istoriją dar negrėsė toks pavojus mūsų demokratijai, ir niekada dar nebuvo tokia reali totalitarizmo tikimybė. Išsikvėpė mūsų gyvenimo būdas. Mūsų imperija griūva. Tos gerovės, kurioje gyvename mes, mūsų vaikai daugiau niekada nepatirs. Skurdas ir neviltis kaip tvanas užtvindys viską aplinkui. Tai liūdna ateitis. Ir prezidentas Obama nieko negalės pakeisti. Žvilgtelkite į niūrią statistiką. Tarptautinės darbo organizacijos paskaičiavimu, beveik 50 milijonų žmonių praras darbą. Jungtinėse Amerikos Valstijose 3,6 milijono žmonių jau prarado darbą. Tarptautinis Valiutos Fondas prognozuoja:. 2009 metais globali ekonomika paaugs tik 0,5 proc., po Antrojo pasaulinio karo tai pats blogiausias rodiklis. JAV jau bankrutavo 2,3 milijonai namų ūkių. Šiais metais šis skaičius bus dar didesnis. 2008 metais sužlugo beveik 20 tūkstančių bankų. Nuogąstaujama, kad šiais metais JAV bus uždaryta 62 tūkstančiai įmonių. Nedarbas, pridėjus nusivylusius rasti darbą ir užimtus iš dalies, artėja prie 14 proc. ribos.

Pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti

pagal
Pagalvokime
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kodėl JAV galima hiperinfliacija, mes jau rašėme ne kartą. Dabar pabandykime paneigti patys save - pagalvokime, kas įvyks, jeigu JAV prasidės hiperinfliacija ir kodėl jos JAV bandys išvengti. Ekonominė šalių padėtis čia neturi reikšmės. Iš dalies todėl, kad kaip elgsis ar galėtų elgtis valiutos per JAV hiperį, pagrindinį vaidmenį vaidina jų integracija su valstijomis. Aiškinu euro pavyzdžiu. Faktas, kad antroje 2010 - pirmoje 2011 metų pusėje JAV įvyks hiperinfliacija. Techniškai šitas procesas greičiausiai atrodys kaip fizinių ir finansinių aktyvų monetizavimas. T.y. FRS pinigus skirs specialiu tarifu per 4- 5 įgaliotus bankus visuotiniam finansinių aktyvų ir nekilnojamojo turto išpirkimui. Kas gi atsitiks su tokiais finansiniais aktyvais, kaip obligacijos, kreditai ir t.t.? Jų vertė doleriais liks nepakitusi, bet dėl veržlios dolerio devalvacijos jų vertė kitomis valiutomis kris. O dabar pagalvokime, kaip tai atsilieps ES. Žymią euro zonos institutų finansinių aktyvų dalį sudaro Amerikos finansiniai aktyvai. Tikslaus skaičiaus aš, aišku, nežinau, bet jį galima nuspėti. Viso finansinių aktyvų, kuriuos turėjo užsieniečiai, 2007 metų pabaigoje buvo 16,049 mlrd. $ ( 1 ). Iš jų 10,518 mlrd. $, t.y. 2/3, sudarė kreditai, depozitai, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai su fiksuotu nominalu, o taip pat debitiniai įsiskolinimai.

Šilumos kainų mažėjimas: vėl mus laiko asilais

pagal
Šilumos kainų mažėjimas: vėl mus laiko asilais
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iki š.m. balandžio 1d. daugiau kaip 30 šilumos tiekimo įmonių privalėjo perskaičiuoti šilumos tiekimo kainas.Visuomenei ir vartotojams nereikia įrodinėti,kad perskaičiuotos šilumos tiekimo kainos būtų (privalėtų būti) ženkliai mažesnės nei dabar taikomos vartotojams. Deja, abejingai stebint Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, tik keletas įmonių paprašė perskaičiuoti šilumos tiekimo kainas. Dažniausiai tos, kurioms reikėjo (atėjo laikas) nustatyti bazines šilumos kainas, nes to reikalauja įstatymas. Pasitaiko net tokių šilumos tiekėjų, kurie sugeba rasti argumentų kainų didinimui. Tarkime, valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateiktuose naujų šilumos kainų projektuose šilumininkai siūlo ne tik mažesnes kainas - štai UAB "Litesko" filialai nesikuklina: "Marijampolės šiluma" Sargėnuose siūlo jos tarifą pakelti beveik 8 proc. (nuo galiojančių 22,87 ct už kWh iki 24,60 ct už kWh), o filialas "Alytaus energija" taip pat pateikė jos šilumos kainų padidinimo projektą (galiojančią 25,73 ct už kWh kainą norima kilstelėti iki 25,85 ct už kWh). Kainų komisija bėdą vėl verčia galiojantiems įstatymams. "Apie 20 įmonių jau dabar galėtų sumažinti šilumos kainas, tačiau kol galioja dabartinė Šilumos ūkio įstatymo redakcija, numatanti ilgas šilumos kainų nustatymo procedūras bei papildomą mėnesį vartotojams informuoti, šilumos kainos gali keistis tik kas 6 mėnesius.