|

Pensijų sistema žlunga

Pensijos ir socialinės išmokos kol kas nevėluoja, tačiau “Sodros” kaklą jau veržia skolų kilpa. Vyriausybė baigia rinkti socialinės sistemos gelbėjimo pasiūlymus, kurie nebus nei lengvi, nei populiarūs. Pirmadienį į Vyriausybę turėtų suplaukti pasiūlymai, kaip ketinama traukti į bedugnę krintančią “Sodrą” ir visą šalies socialinę sistemą. “Sodros” vadovas Mindaugas Mikaila tegali konstatuoti, kad per pirmus tris šių metų mėnesius į biudžetą nesurinkta 92 mln. litų. O išlaidos tik didėja. Daugiau lėšų, nei planuota, prireikė nedarbingumo pašalpoms mokėti. Joms išleista jau trečdaliu daugiau, nei planuota. Jeigu padėtis nesikeis, šių metų pabaigoje “Sodros” biudžete atsivers 1,5 mlrd. litų dydžio skylė. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys pareiškė, kad peržiūrint “Sodros” biudžetą išlaidas ketinama mažinti apie 800 mln. litų. “Aišku tai, kad reikės koreguoti “Sodros” biudžetą – maždaug apie 800 mln. litų mažinti. Tai tikrai sunkūs sprendimai”, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė R.Dagys ir patikino, kad pensijų ir motinystės pašalpų mažinti neplanuojama. Galutiniai sprendimai, pasak ministro, paaiškės pirmadienį per Vyriausybės posėdį, tačiau tam tikri pasiūlymai jau ryškėja. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė imtis pensijų reformos, tiksliau, grąžinti ją penkerius metus atgal, kai ji buvo pradėta. Vienu iš siūlymų siekiama jau nuo gegužės pradžios leisti privačių pensijų fondų dalyviams grįžti į “Sodros” sistemą.

|

Gyventojai policijai teberašo neigiamą pažymį

Pareigūnai ir visuomenė skirtingai vertina kriminogeninę padėtį, policijos darbo efektyvumą bei atsakomybę už saugumą. Beveik pusė šalies gyventojų nesijaučia saugūs savo gyvenamojoje vietovėje ir dėl to kaltina policiją. Tuo tarpu pareigūnai nėra linkę prisiimti atsakomybės ir nurodo, kad savo saugumu pirmiausia turi rūpintis pati visuomenė. Tokios skirtingos pozicijos išryškėjo pernai gruodį atlikus gyventojų ir policijos pareigūnų nuomonės tyrimą. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė dr. Eglė Vileikienė teigė, kad sociologiniu tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo įstaigų darbą, saugumo jausmą ir nusikaltimų kontrolę bei prevenciją. Visuomenės nuomonę siekta sulyginti su policijos pareigūnų požiūriu, todėl tie patys klausimai buvo užduoti ir kriminalinės policijos tyrėjams bei prevencijos padalinių darbuotojams. Apklausus daugiau kaip 2 tūkst. respondentų, išaiškėjo, kad gyventojai ir pareigūnai tarp skaudžiausių viešojo saugumo problemų vienbalsiai įvardija turtinius ir nepilnamečių įvykdomus nusikaltimus bei eismo saugumą. Skirtingai nei policija, žmonės dar linkę akcentuoti smurtinius nusikaltimus: nužudymus, sunkius kūno sužalojimus ir išžaginimus. “Tikėtina, kad tokiems gyventojų vertinimams turėjo įtakos žiniasklaidoje dažnai minimi sunkūs smurtiniai nusikaltimai”, – įsitikinusi E.Vileikienė.

Paralyžiuotai “Kraitenei” paskelbtas bankrotas
| |

Paralyžiuotai “Kraitenei” paskelbtas bankrotas

Dėl bankroto bylos iškėlimo “Kraitenei” į teismą kreipėsi pačios įmonės administracija. Bendrovės direktorius Rolandas Rutėnas tvirtino, kad įmonės padėtis nuolatos blogėjo, todėl buvo nutarta inicijuoti bankroto procesą. Administracijos vadovo pareiškimą Kauno apygardos teismas gavo dar praėjusių metų spalio 19 dieną. “Nuo to laiko bendrovės padėtis tik blogėja, skolos didėja kone kasdien. Įmonė yra nemoki ir nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais”, – teisme aiškino R.Rutėnas. Jis akcentavo, kad šių metų pradžioje “Kraitenės” skolos kreditoriams yra didesnės nei pusė balanse esančio įmonės turto. Didžiausias Marijampolės įmonės kreditorius – SEB Vilniaus bankas. Teismui pasiteiravus, ar administracija nesvarstė apie galimybę bendrovei kelti restruktūrizacijos bylą, R.Rutėnas teigė, kad SEB Vilniaus bankas siūlė investicijų ir restruktūrizavimo planą, tačiau pasiūlymas netenkino potencialių investuotojų. “Akcininkai neturi galimybių išgelbėti įmonę, todėl rekomendavo man kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo”, – tvirtino dabartinis bendrovės direktorius, užsiminęs, kad tokių ketinimų turėjo ir kiti “Kraitenės” kreditoriai.