Mamos baimės
O jeigu nesusidorosiu? O jeigu man nesiseks būti mama? O jeigu?… Net sunku išvardinti visas naujai iškeptai mamytę apninkančias abejones, kai ji laiko ant rankų ką tik gimusį kūdikį. Organizmas ką tik patyrė patį didžiausią stresą, o štai dar visa virtinė naujų įsipareigojimų, rūpesčių. Kaip nepriburbuliuoti kompleksų ir naujų baimių jūroje? Kai gali savo baimę įvardinti, lengviau ją suvaldyti.
Baimė suklysti iš nepatyrimo
Ko gero, tai labiausiai iš piršto laužta baimė. Net ir pati jauniausia, nepatyrusi mama, vos pagimdžiusi peršoka į intuityvųjį emocijų ir veiksmų pasaulį. Motinystės instinktas yra toks stiprus, kad dažna mama pagal vaiko verksmą gali nuspėti, ko jam tuo metu trūksta – ar dėmesio, ar maisto.
Tapus mama, tavo vidinė kelrode žvaigžde turi tapti tavo širdies balsas. Pasitikėk juo ir anksčiau ar vėliau ši tavo baimė išnyks.
Baimė, kad nemokėsi prižiūrėti kūdikio
Vaiko priežiūra nereikalauja didelio gudrumo. Sunkiausia tikriausiai yra tai, kad daugelis naujagimių reikalauja absoliutaus mamos dėmesio: užmiega tik ant jos rankų ir skardžiu verksmu praneša, kaip sunkiai išgyvena bet kokį išsiskyrimą.
Situacija nelengva, todėl būtina susidėlioti prioritetus. Dabar Tau svarbiausias yra kūdikis. Taigi visus kitus rūpesčius nustumk į antrą planą per daug nesisielodama.
Nieko čia keista, kad vienu metu tikrai negalėsi atlikti milijono darbų, kaip kad buvai įpratusi anksčiau. Tad jokiu būdu nekaltink savęs, jeigu namų tvarka tolsta nuo idealo, o sutuoktinis vis dažniau artėja prie puodų. Tai laikina. Patikėk, tai labai greitai prabėgs ir liks užmarštyje…
Baimė, kad nesugebėsi suteikti vaikui paties geriausio gyvenimo
Šviesaus rytojaus perspektyva apsitraukia migla kas kartą, kai skaičiuojate kasmėnesines išlaidas vaiko sauskelnėms, drabužėliams, geros kokybės masteliui? Aplanko baimė netekti darbo, vyro, tėvų paramos…
Taip norisi, kad tavo kūdikis gautų viską, kas geriausia. Pačius įmantriausius žaisliukus, gražiausius drabužius, gyvenimo sąlygas. Kaip bebūtų paradoksalu, kiekvienas gimęs vaikas atsineša ir savo duonos riekę… Kelis ar net keliolika vaikų auginančios šeimos tikrai galėtų apie tai papasakoti iš savo patirties. Gimus dar vienam vaikui dažnai šeimoje atsiranda ir naujos galimybės. Svarbu tik jų nepraleisti.
Kai į kampą ima spausti ši baimė, pasistenk prisiminti – svarbiausia vaikui atiduoti kuo daugiau meilės ir šilumos – naujas žaislas ar spalvingesnis drabužis to nepakeis.
Baimė, kad nesugebėsi maitinti krūtimi
Maitinimas krūtimi – menas, kurį motinos perduoda genais savo dukroms. Šiuo atveju būtina nusiteikti taip, kad maitinti krūtimi yra taip pat natūralu kaip išnešioti ir pagimdyti.
Žinoma, jau patį pirmąjį maitinimą svarbu teisingai priglausti kūdikį prie krūties. Būtų gerai, jeigu tuo metu šalia būtų patyręs žmogus, galintis patarti ir padėti. Tačiau pats svarbiausias čia yra tavo pačios noras maitinti krūtimi ir, žinoma, kantrybė.
Vaikų ligų baimė
Motinos pienas labai stiprina vaiko imuninę sistemą – tai kaip gynybinė siena nuo įvairiausių virusų. Dažnai būna, kad net visai šeimai pasidavus peršalimo ligoms, krūtimi maitinamas kūdikis lieka sveikas.
Be abejo, vaikai serga. Tačiau nereikia pamiršti, kad tokiu būdu vaiko organizmas susikuria imunitetą, o daugumą ligų lengviau persirgti vaikystėje. Tiesa, visuomet turite pasitarti su gydytoju ir nesiimti saviveiklos gydant kūdikį.
Baimė, kad vaikas gali pats sau pakenkti
Apie šeštąjį gyvenimo mėnesį kūdikis pradeda aktyviai pažinti pasaulį. Jis įpranta šliaužioti, liesti rankutėmis skirtingus objektus, ir – svarbiausia – viską ragauti.
Iš anksto pasirūpinkite savo buto saugumu – pasistenkite pažvelgti į būstą vaiko akimis. Tam tereikia nusileisti į pažemę. Visus pavojingus daiktus užkelkite aukščiau. Ant aštrių baldų kampų uždėkite silikoninius kampelius, o elektros rozetes uždenkite specialiais apsaugos dangteliais.
Pats vaikas dar nesugeba suvokti tykančių pavojų, dėl to tuo pasirūpinti teks tau. Išvengti jų galima tinkamai perplanavus gyvenamąją erdvę. Ypač tą, kurioje vaikas praleidžia daugiausiai laiko.
Baimė, kad vaikas nukris
Net ir naujagimis yra daug tvirtesnis, nei Tu įsivaizduoji. Anksčiau ar vėliau jis ima šliaužioti, bematant – op ir atsistoja ant kojelių. Tokius žygdarbius būtinai lydi bumbtelėjimai.
Rūpestingoji motina gamta pasirūpino ir tuo, apdovanodama vaiką tvirtais raiščiais ir sugebėjimu minkštai griūti. Tačiau ir Tu turi būti ne mažiau rūpestinga. Nepalik nė akimirkai vaiko vieno, paguldyto ant pervystymo stalo ar ant aukštesnės lovos.
Jeigu jau vaikas šliaužioja, geriau jį nuleisti ant žemės, kad nebūtų kur kristi. Jeigu vis tik įvyko nelaimė ir vaikas nukrito, atidžiai stebėkite jo elgesį. Jeigu vaikas iš karto pravirko, vadinasi, vaiko gyvybei pavojus negresia. Jeigu jo vyzdžiai išsiplėtė, jis įtartinai ramus ar vemia, kuo skubiau kvieskite greitąją pagalbą.
Baimė, kad vaikas nepabus
Ši baimė dažnai kamuoja jaunas mamas tol, kol vaikas nesugeba pakelti galvytės ir apsiversti ant šono. O kas, jeigu jis įbes nosytę į paklodę, negalės pasukti galvos ir uždus? Jeigu staiga nustos kvėpuoti?
Tokią baimę dar labiau paaitrina spaudos pranešimai apie dar vieną nelaimę – staigios kūdikio mirties sindromą. Žinoma, niekas neapsaugotas nuo liūdnos statistikos rėmų: 1 – 2 procentus naujagimių, kuriems tai nutinka.
Tačiau kai kas priklauso ir nuo tavęs – pasitelkusi pozityvų mąstymą ir nusikračiusi šios baimės ne tik palengvinsi savo būseną, bet gal ir sumažinsi tuos procentus iki nulio.Teisingai paruošk visą kūdikio miego erdvę.Pašalink visus nereikalingus ir galinčius sukelti pavojų objektus vaiko lovelėje.
Baimė dėl savo pačios gyvybės
Tai tikrai ne egoizmas. Atvirkščiai – altruizmas. Nes atsakomybė už savo kūdikį užgula pečius, pažadindama dvejonių bangą – o kas, jeigu kas nors atsitiks? Man. Kas tuomet pasirūpins mano mažutėliu? Kas jį užaugins?
Ta baimė netrukus praeis, užleisdama vietą palaimos jausmui, kad tas mažas kamuolėlis visiškai priklauso nuo tavęs. Nors kol kas jis nesugeba atsidėkoti už tavo visas pastangas, globą ir begalinę meilę, tu būsi dėkinga jam vien už tai, kad jį turi…
Parašykite komentarą