Akmuo ir meilė

Akmuo ir meilė

Prieš penkiolika, o gal net dvylika metų, jei kas būtų pasakęs, jog jausiu akmenis ir kalbėsiuosi su jais – būčiau nusijuokusi, numojusi ranka, o gal net palaikiusi tą žmogų nenormaliu. Dabar sakau, jog tas, kuris sako “akmeninė širdis”, manydamas “kieta, šalta, žiauri širdis”, labai klysta. Jis tiesiog nepažįsta akmens. Kiekvienas jų turi savo charakterį, savo gyvenimą, savo Dvasią. Jie milijonus, milijardus metų formuojasi savo terpėje. Jų gyvenimas – tai visa, kas vyksta su jais. Jų istorijoje įrašyta visa tos vietos, kurioje jie formavosi, istorija. Jie augo esant skirtingai temperatūrai, skirtingam spaudimui, vibracijoms, jų sudėtyje skirtingi cheminiai elementai. Vieno ar dviejų laipsnių pokytis jau iššaukia fizinius pokyčius minerale, nesvarbu net jei tas laipsnis pasikeičia po keliasdešimt tūkstančių metų. Jie patyrė ir žemės drebėjimų, ir potvynių, ir gaisrų. Skirtingai nuo žmogaus, jie negalėjo įtakoti savo gyvenimo. Jie susiformavo tam, kad reikiamu momentu galėtų pasitarnauti mums, žmonėms.

Santykių astrologija: meilė

Santykių astrologija: meilė

Jūs demonstruojate savo sąmoningą! nenorą tapatintis su tuo, kas negatyvaus yra Jūsų horoskope ir, indų supratimu, neatsisakydami mokytojo pagalbos bei siekdami didesnės harmonijos su Visata, iš anksto susikuriate geresnes partnerystės sąlygas galimame kitame įsikūnijime. Nuteikiate save taip pat psichologiškai pozityviai, t.y. iš savo pusės Jūs padarėte viską, ką šiuo metu galėjote, nelaukėte stebuklų tik iš kito žmogaus, o ir pats (pati) neatmetėte jokių priemonių ir jomis naudojotės. Tai vėliau krizės atveju nuramina sąžinę ir apsaugo nuo pavojingos savigraužos, esą “per mažai pasistengiau bendros laimės vardan”.

O dabar… bučiuosimės!
| |

O dabar… bučiuosimės!

Dažnai atsitinka taip, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai apskritai nustoja bučiuotis, arba bučiuojasi labai retai. Tai gali būti signalas apie blėstančią aistrą. Bučiniai – nepaprastai svarbi preliudijos į meilės žaidimus dalis, nes bučiuojantis sužadinami itin malonūs pojūčiai, galintys padėti paversti Jūsų meilės žaidimus labai smagiais. Patys spalvingiausi ir yra erotiniai bučiniai. Senovės indai teigia, kad nėra vietų, kurių nederėtų bučiuoti – kiekviena mylimojo kūno vietelė tiesiog laukia, kol bus Jūsų pabučiuota. Moteris patirs ypač daug malonumo,jei bučiuosite jai krūtis, kaklą, pečius, ausų kaušelius, bambą, pilvo apačią, ypač intymiąją zoną. Vyrams ypač patinka, kai trumpais bučinukais nusėjamas jo veidas ir lūpos, ypač viršutinė lūpa (viršutinės lūpos centrą lyžtelėkite liežuviu ar švelniai įkąskite), tačiau didžiausią geismą sukelsite, jei bučiniais apibersite jo lytinius organus – ne kiekvienas vyras drįsta prisipažinti, kaip labai jam tai patinka. Vertėtų pasimokyti iš rytiečių – jie neįsivaizduoja lytinio akto be bučinių.

Esu šaukiamas meile…

Esu šaukiamas meile…

„Jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis, ir visą mokslą: jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji viską pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir viską ištveria. Meilė niekada nesibaigia“. Net nežinau, kodėl man kilo noras pradėti šį rašinį tokiais nuostabiais apaštalo Pauliaus žodžiais. Gal todėl, kad šiais žodžiais pasakoma tikrų tikriausia tiesa. Juk iš tiesu meilė yra tai, be ko mes negalime įsivaizduoti gyvenimo žemėje, be ko šis gyvenimas būtų neįmanomas. Kaip nuostabu yra žvalgytis aplinkui, kai visur matai trykštančias nuoširdumu, švelnumu ir draugiškumu akis. Tada supranti, jog iš visų pusių tave supa meilė. Koks neapsakomai gražus jausmas tada užplūsta: jautiesi toks tvirtas, saugus, stiprus ir norisi, taip norisi atsakyti tuo pačiu ir padėkoti kažkam už tai, ką prieš akimirką pajautei. Juk viskas, kas tik žemėje sukurta, tai yra iš meilės. Kad ir menkiausias daigtelis, kad ir mažutis, tačiau, jei jis yra sukurtas su meile, jo vertė yra neapsakomai didelė – tik tada kūriniai ir darbai yra kažko verti.

Meilė – liga
|

Meilė – liga

Jovitą pažįstami ir artimieji kartais pavadina vieniša moterimi. To ji klaikiai nemėgsta, todėl visada atsikerta: – Aš ne vieniša, o laisva. Greičiausiai taip ir yra. Telefonas jos bute skamba pernelyg dažnai, draugės atvirai kalba, kad Jovitos draugija joms daug įdomesnė nei kitos pramogos, draugų vyrų ji taip pat turi: su vienu – į teatrą, su kitu – šiaip kur nors pasėdėti, apie gyvenimą pasišnekėti. Turbūt yra ir kitų vyrų, ne draugų, tačiau Jovita apie juos nemėgsta pasakoti ir tik retkarčiais ištaria miglotą frazę, pavyzdžiui: – Vyrų turi būti daug, ir kiekvienas turi atlikti savo funkciją…

Per anksti užgimusi meilė daužo jaunuolių gyvenimus
|

Per anksti užgimusi meilė daužo jaunuolių gyvenimus

– Norėčiau viską greičiau pamiršti, – vis kartojo su žurnalistais nebenorinti bendrauti Rūta (nepilnametės vardas pakeistas). – O dabar tie teismai, tie tąsymai, žmonių apkalbos. Kartais atrodo, kad nebeištversiu… Trylikametės mergaitės, kurią iš pažiūros greičiau pavadintum simpatiška, gražia mergina, skruostai patvinsta ašaromis. Nors laikas baigia užgydyti slogius prisiminimus, gyvenimas pažeria vis daugiau skaudžių netikėtumų. Neseniai Darius – vaikinas, kurį ji be galo myli, – nuteistas realia 5 metų laisvės atėmimo bausme. Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį apkaltintas 23-ejų metų jaunuolis, skamba labai baisiai. Trumpiau – Darius nuteistas už Rūtos išžaginimą.

Erich Fromm “Meilės praktika”

Erich Fromm “Meilės praktika”

Uždavinys sudėtingėja dar ir dėl to, kad šiandien dauguma žmonių, taigi ir daugelis šios knygos skaitytojų, tikisi nurodymų, “kaip tai daryti pačiam”. Mūsų atveju tai reiškia, kad jie nori būti mokomi, kaip mylėti? Aš bijau, kad kiekvienas taip nusiteikęs labai nusivils paskutiniuoju skyriumi. Meilė yra asmeninis išgyvenimas, kurį kiekvienas gali turėti tik pats ir tik savyje; iš tikrųjų vargu ar atsiras toks, kuris niekada nėra patyręs meilės, bent jos užuomazgos – vaikystėje, paauglystėje ar jaunystėje. Kalbos apie meilės praktiką, jei ką ir gali, tai tik aptarti prielaidas ir nuostatas, būtinas meilės menui, taip pat įvertinti šių prielaidų ir nuostatų praktiką. Eiti prie tikslo gali tik kiekvienas asmeniškai, kalbos baigiasi, kai žengiamas lemiamas žingsnis. Taigi aš manau, kad diskusija apie nuostatas gali būti naudinga įvaldant šį meną tik tiems, kurie nelaukia “receptų”.

Sena meilė nerūdija?
|

Sena meilė nerūdija?

Kiekviena esame išsaugojusios prisiminimą, kurio neištrynė laikas. Kartais be galo giliai paslėptą. Kai mus apima liūdesys, pagalvojame: o kaip Jis atrodo dabar? Kaip būtų susiklostęs gyvenimas su Juo? O kas, jei gyvenimas vėl sukryžiuotų mūsų kelius?.. Kartais metams bėgant vis labiau Jo ilgimės galvodamos: “Su Juo tikrai būčiau laimingesnė”. Arba apie seną meilę prisimename, tvarkydamos stalčius – aptikusios pageltusių nuotraukų ar laiškų. Ir staiga sutinkame vyrą, kurį kadaise labai mylėjome. Kaip pasibaigs mūsų sentimentali kelionė į praeitį? Dainora neskubėjo į kursų atidarymą, nes žinojo, kad iš sostinės atvažiuos kažkoks nuobodybė skaityti pranešimo, kaip racionaliau naudoti darbo laiką. Jam už tai moka, o ji turėjo daug darbo ir porą vaikų, kurie “prarydavo” visą jos laisvą laiką. Įėjo pavėlavusi ir atsisėdo paskutinėje eilėje. Jau iš pradžių jo balsas pasirodė jai pažįstamas. O paskui abejonės dingo. Tribūnoje stovėjo jis. Dainora suprato, kad ją pažino. Jis vis kalbėjo, bet ji negirdėjo nė žodžio. Žiūrėjo į vyrą, kuris buvo didžiausia jos gyvenimo meilė. Pražilo, bet jo veidas nepasikeitė. Nematė jo 20 metų, bet nebuvo savaitės, kad apie jį nepagalvotų. Iki paskutinės minutės vis atidėliojo santuoką su Gyčiu, tikėjosi, kad jis sugrįš. Juk ji irgi buvo jo pirmoji meilė…

Glano sindromas arba kaip pražudyti meilę

Glano sindromas arba kaip pražudyti meilę

Laiminga meilė turi magnetizmo – mylinčius nuolatos traukia vieną prie kito. Dėl to jie ir apsigyvena drauge, sukuria šeimą. Meilė ir šeima – evoliucinis gamtos įstatymas ir vyrams, ir moterims. Dvidešimtas amžius panaikino kliūtis, trukdančias mylintiesiems sukurti šeimą – tėvų diktatą, religinę ir nacionalinę nesantaiką. Tačiau išliko kliūtis pačių mylinčiųjų sielose – savimeilė arba puikybė, kurios griaunąmąją jėgą dar amžiaus pradžioje numatė K.Hamsunas. “Pane” ir “Glano mirtyje” K.Hamsunas papasakojo apie didelę meilę, sjujungusią dvi sielas. Tačiau vienoje sieloje užgimė abejonė – o gal mane myli mažiau, negu aš? Prasiveržus tuštybei Glanas pasakoja merginai, kiek daug moterų ir kaip smarkiai mylėjo jį anksčiau. Mylinčios merginos siela įžeista. Ji jauna ir nesupranta, kad pasakodamas apie tai vyras parodė savo silpnumą. Atsakydama ji kerštingai demonstruoja abejingumą ir panieką. Prasideda tragedija. Tai abu siekia parodyti, kad ne taip jau smarkiai myli vienas kitą, tai meilė stumia juos į vienas kito glėbį.

Du monologai apie vieną meilę

Du monologai apie vieną meilę

Darbe su Saulium jau ilgiau paplepėdavom, o kartą – įsivaizduokite! – Milda per pietus net nusitempė mane drauge pavalgyti į tą jų pamėgtą kavinę. Dėkingumo ženklan ir aš Mildą pakviečiau nueiti į spektaklį, pasakiusi, kad gavau tik du bilietus. Kai ji kiurksojo prie teatro, manęs laukdama, aš spaudžiau Sauliaus buto durų skambutį. Žinojau, kad jis namuose. “Kur Milda?! Tikiuosi, dar neišėjo?..” – giliai alsuodama paklausiau. “Kas atsitiko?” – nustebo Saulius. “Aš… ee… pamečiau bilietus… Ką dabar Mildai pasakysiu? Kaip nesmagu!” – rypavau, apsimesdama visiška kvaišele. Saulius ėmė mane raminti. Suglebau jo glėby, net ašarą nuliejau… Kad atsipeikėčiau, Saulius davė man brendžio. Ir pats išgėrė. O tada griuvo visi barjerai, dar likę tarp mūsų, ir jis pirmas apkabino mane. Žinojau, kad Mildos atžvilgiu elgiuosi šlykščiai, bet kai myli žmogų, argi paisai priemonių? Slapčia vyliausi, kad ji pareis ir užtiks mus – vien-du, ir viskas išsispręstų. Bet toji vištelė “susišaudė” bilietą (nors buvo man sakiusi, kad nemėgsta eiti į teatrą viena), ir nuėjo į spektaklį.