Technologijos

Tarptautinė kompanija LexisNexis, kuri renka finansinę ir asmeninę informaciją apie piliečius, pranešė apie vieną didžiausią slaptos informacijos pavogimo atvejį. Praėjusią savaitę kompanija plačiajai visuomenei pranešė apie tai, kad pavogta 310 000 Amerikos piliečių tarnybinė informacija. Vertėtų pasakyti, kad tokie vagysčių atvejai gan neaiškūs ir painūs. Daugiausia prieš mėnesį kompanija pranešė, kad pavogta informacija apie JAV piliečius, tačiau tada buvo teigiama, kad iš vieno duomenų bazės filialo pavogta informacija apie 32 000 žmonių. Bet vakar kompanijos tinklapyje atsirado oficialus pranešimas, kuriame teigiama, kad kompanija informavo dar 278 000 žmonių apie tai, kad informaciją apie juos pavogė nusikaltėliai. Kompanija taip pat tvirtina, kad JAV teisėsaugos organai informuoti apie šį atvejį ir pradėjo nusikaltimo tyrimą.

Rusijos istorijoje yra ne vienas pavyzdys kaip ši tauta pasisavina rusakalbių žmonių, gyvenančių už šios valstybės ribų, pasiekimus. Dabar nekalbama apie masinę emigraciją, o tema "ne su mumis, bet mūsų" lieka. Žinomą prezidento pasisakymą "Jei protai nuteka, vadinasi jie yra" šiomis dienomis papildė rusų MVD atstovai, tik šį kartą nacionaliniu "pasididžiavimu" tapo... virtualūs nusikaltėliai. Londone vykusioje konferencijoje apie virtualius nusikaltimus dalyvavo ir Rusijos teisėsaugos organai. Kalbėdamas apie hakerių veiklą bei virtualių erdvių apsaugą, Rusijos MVD specialiųjų techninių tarnybų valdybos vadovas Borisas Mirošnikovas, remdamasis vidiniais duomenimis, pastebėjo, kad rusų hakeriai pagal visus duomenis pralenkė savo "kolegas" užsienyje. Šis pranešimas grindžiamas tuo, kad plačiai pripažinta nacionalinė matematikų mokykla ir rusų programuotojų paklausa užsienyje. Visa tai kenkia Rusijos įvaizdžiui, nes pasaulis iš įvairių pranešimų sužino apie nuolatinius rusų hakerių išpuolius.

Ukrainiečių antivirusinio PO kūrėjas, korporacija UNA, pranešė, kad "Privataus banko" klientai neapsaugoti nuo hakerių (duomenų medžiotojų) atakų. Laiškus, kurie elektroniniu paštu siuntinėjami Ukrainos gyventojams, pasirašo tariama banko "Privatus24" apsaugos tarnyba. Norėdami gauti banko klientų kreditinių kortelių numerius ir kitą asmeninę informaciją, nusikaltėliai naudojasi fiktyviu tinklapiu. Pranešimuose primygtinai reikalaujama, kad skubiai reikia įvykdyti visus nurodymus ir į nurodytą puslapį įvesti aktyvumo kodą ir taip pat pereiti autorizaciją, tam, kad būtų galima prieiti prie asmeninių sąskaitų. Visą eilė hakerių laiškų pasiekė ir "Privataus banko" saugumo tarnybą. Pradėtas tyrimas parodė, kad banko darbuotojai su šia nusikalstama veikla neturi nieko bendra. Duomenų tykojimas sulig kiekviena diena tampa vis populiaresnis nusikaltimo būdas. Pagal statistikos duomenis, Europos šalyse fiktyvūs laiškai sudaro daugiau nei 1 % nepageidaujamo pašto.

Kompiuterių apsaugos ekspertai perspėja, kad nusikaltimai aukšto lygio technologijų srityje vis labiau plinta. Nusikalstamos grupuotės Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose jau samdosi profesionalius programuotojus. "Nusikaltėlių taikiniu tampa nustatytos kompanijos ir grupės. Praeityje tai būdavo atsitiktiniai išpuoliai, bet dabar jie darosi vis labiau komerciniai ir tikslingi", pastebi Nataša Steili ( Natasha Staley ), MessageLabs specialistė. Šiais metais apklausęs 201 kompanijos vadovus, australų biuras (NHTCU ), kovojantis su aukšto lygio technologijų srityje plintančiu nusikalstamumu, išsiaiškino, kad tik 30 % kompanijų įdiegtos informacijos šifravimo taisyklės, padedančios apsisaugoti nuo hakerių ir virusų. Kažkur keturios kompanijos neanalizavo kompiuterių apsaugos veiklos ir išlaidų, pusė kompanijų turi susidarę veiksmų planą, padedantį pastebėti kompiuterinius nusikaltimus.

Elektroninių technologijų valdymas ir kuriamos didžiulės elektroninės atsiskaitymo sistemos suformavo paralelinę banko sistemą, kurioje įsteigtas pilnas beveik legalus finansinių operacijų tinklas. Sparčiai auganti ir sudėtingėjanti infrastruktūra savo unikaliomis galimybėmis nenumaldomai masina nusikalstamas grupes. Ši sistema suteikia galimybę vykdyti pinigines perlaidas į bet kurią pasaulio šalį, greitai, anonimiškai, painiais maršrutais ir apeinant valstybines finansų kontrolės sistemas. Nuo to laiko elektroninės perlaidos tapo nusikaltėliams patogiu instrumentu, kuris leidžia be didelio vargo nuslėpti piniginių priemonių įplaukų šaltinį, plauti nelegaliu būdu gautus pinigus ir pridengti savo priėjimus nuo apmokestinimo.

Šiuolaikinio terorizmo būdingas bruožas yra tas, kad sparčiai besiburiančios teroristinės grupuotės ima plėtoti aukšto lygio nusikaltėlišką verslą: prekiauja narkotikais, ginklais, kontrabandine produkcija, pornografija, užsiima žmonių šantažu, grobimu ir išpirkos prašymu. Teroristai vis dažniau panaudoja naujausias informacines technologijas savo planų įgyvendinimui. Kyla vis didesnė kiberterorizmo arba jų naudojamų naujausių tinklo priemonių, skirtų kritiškai svarbių nacionalinės infrastruktūros komponentų išbalansavimo grėsmė. Daugiausia kiberatakų įvykdoma JAV, atakų skaičius sudaro 35, 4 % visame pasaulyje vykdomų teroristinių išpuolių, 2004 metų pirmame pusmetyje. Antrą vietą pagal teroristų išpuolių dažnumą užima Pietų Korėja – 12, 8 %, po jos Kinija – 6, 9%; Vokietija – 6, 7 %; Prancūzija – 4 %. Didžioji Britanija užima 10 vietą, čia išpuoliai sudaro 2,2 % viso kiberatakų koeficiento. Labiausiai paplitusios atakų priemonės: programiniai virusai, savaime plintantys kompiuteriniai virusai ir kitos kenksmingos formos.