Skandalai

Proprezidentinės liberaldemokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas prezidento Rolando Pakso ketinimus paskirti patarėju savo dosniausią rėmėją Jurijų Borisovą pavadino išankstiniu balandžio 1-osios pokštu. "Aš tai pavadinau šiek tiek ankstyvu balandžio 1-osios pokštu. Iki jos nedaug liko", - ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė H.Žukauskas. Parlamentaras teigė, jog tokioje situacijoje jis pats griežtai atsiribotų nuo J.Borisovo. "Suprasdamas Borisovo charakterį, aš žinau, kad tai nėra finalas. Tai yra neblogai suplanuota akcija, primenant, kas yra ponas Borisovas. Tai yra planuotas dalykas", - samprotavo H.Žukauskas. Jis aiškiau neišdėstė savo minčių apie šiuos "suplanuotus dalykus". J.Borisovas už savo paramą R.Paksui - Liberaldemokratų partijos įkūrėjui - buvo padarytas išskirtiniu šios partijos nariu su auksiniu ženkleliu.

Kaip yla iš maišo išlindo Prezidento Rolando Pakso ryšiai su Rusija. Konstitucinį Teismą, kuriame dabar nagrinėjami kaltinimai Prezidentui, pasiekė dar pluoštas Valstybės saugumo departamento surinktų ir išplatintų telefoninių pokalbių įrašų. Iš jų paaiškėjo, kad R.Paksas ir jo aplinka reketavo „Šiaulių plento“ bendrovę Rusijos naftos koncerno LUK’oil naudai. Jau prasidėjus Prezidento skandalui, lapkričio mėnesį, R.Pakso draugas ir jo buvusios bendrovės „Restako“ vadovas Algirdas Drakšas „Šiaulių plento“ akcijų išmušinėjimo procedūrą nuolat derino su Rusijos piliečiais, LUK’oil atstovais. Su jais, ir su Maskvos mero Jurijaus Lužkovo aplinkos žmonėmis Maskvoje ir Paryžiuje turėjo susitikti R.Paksas. A.Drakšo rengiami susitikimai neįvyko tik dėl to, kad Lietuvoje stiprėjo įtampa ir dėmesys Prezidento skandalui. R.Paksas ir skandalingai priverstas atsistatydinti buvęs jo Vyriausybės ministras Gintaras Striaukas siekė užvaldyti „Šiaulių plento“ akcijas tam, kad šios bendrovės sudaromų kontraktų pinigai plauktų į LUK’oil rankas.

Prezidento krizės pradžioje rašytojas Kazys Almenas pasidalijo su Lietuva savo amerikietiška dviejų išgyventų apkaltų patirtimi, rodančia, jog ateina toks momentas, kai visi tarpusavyje yra persipjovę, kai ta pati informacija, nuo kurios nei rėkt, nei bėgt, tiesiog nusibodusi. Taip dabar yra nutikę ir Lietuvoje, kur prezidento krizė R. Pakso chunveibiniškų veiksmų dėka akivaizdžiai peraugo į valstybės chaosą. Vieniems iki gyvo kaulo įgriso R. Paksas, kitiems paksogeitas, tretiems ir vienas, ir kitas. Visų nervai įtempti. Nervina skaityti ir klausytis apie R. Paksą, bet kai tik kurią dieną apie jį nerašoma ar nerodoma, skaitytoją ir klausytoją ištinka tikras paranojos priepuolis: nupirko, perviliojo, todėl ir nerašo (nerodo), rupūžės. Dar labiau erzina rašyti ir rodyti R. Paksą, bet tokios prabangos negali sau leisti – visa kita paprasčiausiai bus neįdomu.

Jau ketvirtas mėnuo Lietuvą vargina prezidentūros skandalas. Seimas pradėjo Prezidento apkaltą, Apkaltos komisija randa kaskart vis daugiau skandalingos, Prezidentui nepalankios informacijos – Konstitucinis teismas nusprendė, kad Prezidentas savanaudiškais sumetimais suteikė Lietuvos pilietybę stambiausiam savo rinkiminės kampanijos finansuotojui. Atrodo, pasitvirtins ir kiti kaltinimai: dėl neteisėto prezidentūros kišimosi į privatizavimo procesą, dėl Prezidento patarėjų savivalės, dėl slaptos informacijos nutekėjimo ir ryšių su nusikalstamuoju pasauliu. Pavojaus varpai, atrodo, skamba Prezidentui ir jeigu apkaltos procesas pavyks (t.y., jei pavyks Prezidentą atstatydinti), visos Lietuvos politinės bėdos išsispręs. Apkalta, lyg kokia magiška burtininko lazdelė, viską vėl gražiai sustatys į savo vietas ir galėsime vėl ramiai džiaugtis nepriklausomybe. Tuo labiau, kad džiaugsimės sėdėdami minkštuose ir saugiuose Europos Sąjungos ir NATO foteliuose.

Klaipėdoje po vienu stogu besiglaudžiantys Lietuvos liberalų demokratų partijos bei šalies prezidentą Rolandą Paksą remiančio judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" uostamiesčio skyrių nariai vakar vėl patyrė vandalų ataką. Vidurdienį į būstinę atvykęs minėto judėjimo Klaipėdos skyriaus koordinatorius Dmitrijus Lopatinas rado išdaužytus jos langus. Iškviesti uostamiesčio policijos pareigūnai patalpose rado didžiulę plytą, kuria, įtariama, ir buvo išdaužti langų stiklai. Netrukus į išniekintą būstinę atvykęs Klaipėdos apskrities liberaldemokratų partijos koordinacinės tarybos pirmininkas Valerijonas Bernotas teigė šį jau ne pirmą kartą pasikartojantį išpuolį siejąs su šalyje kunkuliuojančiais politiniais įvykiais. "Kai būstinė buvo išniekinta pirmą kartą, dar maniau, kad taip pasielgė paprasčiausi chuliganai. Tačiau dabar taip nebegalvoju, - tvirtino V. Bernotas. - Manau, kad tai - mūsų oponentų darbas. Mes būtinai reikalausime policijos, kad pagaliau būtų surasti kaltininkai. Kiek galima tai kentėti? Be vis kita, mes juk patiriame ir finansinių nuostolių".

Konstitucinis Teismas trečiadienį baigė tirti visus įrodymus, kuriais grindžiami arba neigiami Seimo nutarime suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui. Teismas paskelbė posėdžio pertrauką iki penktadienio ryto, kai viešame posėdyje bus surengti apibendrinantys baigiamieji ginčai. Po jų Konstitucinis Teismas pradės rengti savo išvadą jau uždaruose posėdžiuose. Konstitucinis Teismas nutarė atmesti antradienį pareikštą Prezidento atstovų prašymą išreikalauti iš Seimo ar kitos institucijos visą įslaptintą medžiagą, kuria specialioji tyrimo komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat buvo prašoma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis minėtą medžiagą išslaptintų. Tokį prašymą Prezidento gynėjai motyvavo tuo, jog R. Paksas esą neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reikštų kaltinimų specialiojoje komisijoje, nežinodamas tos slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvo susipažinę.

Prezidento atstovas taip pat akcentavo, kad R.Paksas apskritai neneigia 2003 metų pavasarį bent du kartus susitikęs su J.Borisovu, tačiau turi abejonių dėl nurodomos datos - kovo 17-osios. Anot G.Baublio, šias abejones R.Paksas grindžia savo prisiminimais, kad minėtas susitikimas su J.Borisovu vyko šviesiu paros metu, ne Prezidentūroje, o namuose. Tuo tarpu iš Vadovybės apsaugos departamento pažymos matyti, kad 2003 metų kovo 17 dieną R.Paksas iš Prezidentūros išvyko 19.30 val. Savo teisybei įrodyti Prezidento gynėjai pasitelkė net Hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie minėtos dienos meteorologines sąlygas. Joje teigiama, kad pernai kovo 17-ąją saulė tekėjo 6.30 val., leidosi 18.56 val., dienos ilgumas buvo 11.26 val., kad krito šlapdriba ir diena buvo apsiniaukusi, nes saulę užstojo stori debesys. Iš to Prezidento gynėjai daro išvadą, jog, R.Paksui baigus darbą, jau buvo tamsu, taigi - ir susitikimas tikriausiai vykęs ne nurodytą, o kurią nors kitą dieną.

Po prezidento Rolando Pakso sprendimo savo visuomeniniu patarėju pasikviesti Jurijų Borisovą trauktis iš prezidento komandos nutarė didžioji dalis šalies vadovo patarėjų užsienio politikos klausimais. Eltai patvirtino, kad ketvirtadienį atsistatydinimo pareiškimą rašys prezidento patarėjas diplomatiniais klausimais Eitvydas Bajarūnas, prezidento patarėjo pavaduotojas regioninės politikos klausimais Ričardas Šlepavičius, referentė Europos Sąjungos klausimais Eglė Jankauskaitė. Pasak prezidento patarėjo diplomatiniais klausimais E.Bajarūno, šis prezidento veiksmas "padėjęs paskutinį tašką jo svarstymams". E.Bajarūnas atsistatydinimo pareiškimą jau buvo parašęs prieš kelis mėnesius, dar prezidentūros skandalo pradžioje.

Vakar pavakary J.Borisovas netikėtai apsilankė Prezidentūroje ir susitiko su R.Paksu. Po maždaug pusvalandį trukusio susitikimo Kauno sraigtasparnių remonto bendrovės “Avia Baltika” savininkas pranešė žurnalistams sensacingą naujieną: “Nuo penktadienio būsiu Prezidentūroje. Dirbsiu. Patarėju. Visuomeniniu patarėju”. J.Borisovas tvirtino užsiimsiąs “situacijos visuomenėje analize, vystymosi prognozėmis”. Pasak jo, visuomeninio patarėjo statusas reikš, kad jo užduotis bus “sėdėti namuose, analizuoti, skaityti laikraščius, žiūrėti ir daryti prognozes”. J.Borisovas pasakojo, kad į susitikimą jį pakvietė pats R.Paksas. “Jis man pasakė - atvažiuok, aš atsakiau - gerai”, - teigė verslininkas. Pokalbio metu R.Paksas domėjosi, kaip gyvuoja “Avia Baltika”, kaip sekasi jos savininkui. “Jis uždavė man krūvą klausimų ir norėjo sužinoti, ką galvoju apie įvairius procesus”, - sakė skandalingasis verslininkas. Paklaustas, kada paskutinį kartą bendravo su R.Paksu, naujasis patarėjas atsakė to nesakysiąs, nes tai esą “asmeninis Prezidento gyvenimas”. Neoficialiais duomenimis, toks susitikimas įvyko antradienį.

Į Generalinę prokuratūrą dėl Advokatų tarybos pirmininko Rimo Andrikio veiklos kreipėsi vilnietis advokatas Saulius Vaikšnoras. Pasak dienraščio "Lietuvos žinios", rašte generaliniam prokurorui Antanui Klimavičiui S.Vaikšnoras teigia, kad R.Andrikis kas mėnesį pagal darbo sutartį gauna 10 850 litų atlyginimą, mokamą iš visų advokatų bei jų padėjėjų kasmėnesinių 75 litų dydžio įmokų.
Advokato žiniomis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose rašoma, kad R.Andrikis Advokatų taryboje kasdien dirba po 8 valandas. "Visi žino, kad 8 valandų mūsų pirmininkas realiai negali dirbti, tačiau vis tiek gauna tokį pat atlyginimą", - rašo S.Vaikšnoras. Jo nuomone, R.Andrikis verčiasi privačia advokato praktika, atstovauja savo klientams teismuose, o akivaizdžiausias to įrodymas - pirmininko atstovavimas prezidentui Rolandui Paksui specialiojoje parlamento komisijoje.

Seimo posėdžių sekretoriate jau įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas raginamas nedelsiant atsistatydinti. Šiame Seimo nario Petro Gražulio parengtame projekte Seimas neigiamai vertina R.Pakso ketinimus skirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą visuomeniniu patarėju, nes "toks sprendimas pažeidžia teisės normas, demokratijos principus bei elementarų padorumą". Rezoliucijos projekte taip pat reiškiamas susirūpinimas tuo, kad Lietuvos Prezidentas R. Paksas yra visiškai priklausomas nuo prieštaringai vertinamo Jurijaus Borisovo. Ketvirtadienį popietiniame posėdyje Seimas ketina apsispręsti, ar įtraukti šios rezoliucijos svarstymą į Parlamento darbotvarkę. Iki šiol R.Paksą rėmęs P.Gražulis ELTAI sakė, kad jo apsisprendimą parengti tokį projektą nulėmė R.Pakso sprendimas skirti J.Borisovą savo visuomeniniu patarėju. "Jeigu R.Paksas iš tikrųjų neskyrė J.Borisovo savo patarėju, tai jis nedelsiant turėjo viešai paneigti tokias žinias", - mano P.Gražulis. Jis apgailestavo, kad R.Paksas reagavo tik po politinių partijų ir visuomenės sukeltos audros.

Jokie operatyviniai dokumentai iš bylos apie bendrovės "Alita" privatizavimą nėra dingę ar buvę klastojami, kaip yra pareiškęs prezidentas Rolandas Paksas. Kaip rašoma "Lietuvos ryte", ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba pradėjusios Generalinės prokuratūros atstovai vakar paneigė R.Pakso viešai išsakytą teiginį apie 12 neva dingusių dokumentų.