10 000 straipsnių
Po trečiadienį priimto visuomenę pribloškusio ir po kelių valandų atšaukto sprendimo paskirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą savo visuomeniniu patarėju, Prezidentas Rolandas Paksas pakeitė darbotvarkę.
Atšaukta ketvirtadienį planuota valstybės vadovo išvyka į Panevėžio apskritį. 9 val. numatytas Prezidento pasitarimas su patarėjais.
Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską šokiravo Prezidento Rolando Pakso veiksmai - ketvirtadienį jis teigė siūlysiantis ministrams nedalyvauti susitikimuose, kurie nėra Prezidentūros kompetencijoje. Premjeras Algirdas Brazauskas sako, kad vakarykštis prezidento sprendimas savo visuomeniniu patarėju skirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą yra nesąmonė, nesusipratimas. Interviu Lietuvos radijui Premjeras teigė, jog sunku buvo patikėti, vakar vakare išgirdus šią žinią. Pasak Brazausko, ši žinia pribloškė jį patį ir veikiausiai visą Lietuvą. "Be abejo, toks žingsnis šokiruoja Lietuvą, visuomenę, šokiruoja žmones, kurie dar palaiko Rolandą Paksą ir jo partiją, todėl, kad toks sprendimas sako, kad galimi sprendimai neprognozuojami. Be abejo, tai sukėlė tam tikrą įtampą, nežinią ir charakterizuoja Lietuvą dar blogiau, nei buvo iki šiol", - ketvirtadienį kalbėdamas "Žinių radijo" laidoje stebėjosi A. Brazauskas.
Kaip Prezidento Rolando Pakso visuomeninis patarėjas LTV laidoje "Spaudos klubas" trečiadienį dalyvavęs Jurijus Borisovas iš laidos išėjo tik kaip privatus asmuo, Prezidento patarėjui Alvydui Medalinskui patvirtinus, jog šalies vadovas nepasirašė dekreto dėl J. Borisovo paskyrimo.
Su Prezidentu antradienio vakarą tenisą žaidęs J. Borisovas aiškino nepažeidęs savo pasižadėjimo prokuratūrai "neieškoti kontakto" su R. Paksu, nes, pasak J. Borisovo, susitikimą inicijavęs ne jis, o pats Prezidentas. Trečiadienį R. Paksas asmeniškai patvirtino, kad Lietuvos pilietybės neturintis Rusijos pilietis J. Borisovas skiriamas jo visuomeniniu patarėju. "J. Borisovas ne tik finansiškai padėjo man rinkimų kampanijoje, bet ir savo mintimis, patarimais. Tada jis nenorėjo dėl įvairių priežasčių padėti, dabar jis sutinka kaip visuomeninis patarėjas patarti kai kuriais klausimais", - LNK žinioms trečiadienį sakė R. Paksas.
Liberalcentristai ketvirtadienį kreipėsi į Seimo vadovybę, ragindami kaip galima greičiau sušaukti Seimo vadovų ir frakcijų seniūnų pasitarimą ir inicijuoti Seimo nutarimą, prašant sudaryti medikų komisiją, kuri įvertintų Prezidento Rolando Pakso psichinę sveikatą. "Jei būtų priimtas toks Seimo nutarimas sudaryti 5 medikų komisiją, tuomet per vieną parą ši komisija turėtų būti sudaryta ir patikrintų Prezidento psichinę būseną", - ketvirtadienį sakė Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. Konstitucijos 88 straipsnis numato, kad Prezidento įgaliojimai nutrūksta ir vienu iš atvejų, kai Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų.
Prezidento patarėjas diplomatijos klausimais Eitvydas Bajarūnas nekeičia savo sprendimo atsistatydinti. Apie tokį žingsnį E. Bajarūnas pranešė trečiadienį pavakarę, paaiškėjus Prezidento Rolando Pakso sprendimui savo visuomeniniu patarėju paskirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą. Po kelių valandų šis sprendimas buvo atšauktas, tačiau jis nepakeitė E. Bajarūno nuostatos. "Aš neketinu dalyvauti valstybės griovime", - ketvirtadienį sakė E. Bajarūnas. Prezidento patarėjas neslėpė, kad priimant sprendimą "paskutinis taškas" buvo istorija su J. Borisovu. Parašęs atsistatydinimo pareiškimą, E. Bajarūnas ketina grįžti dirbti į Užsienio reikalų ministeriją. Dėl tų pačių priežasčių iš Prezidento komandos traukiasi ir Prezidento patarėjo pavaduotojas regioninės politikos klausimais Ričardas Šlepavičius, referentė Europos Sąjungos klausimais Eglė Jankauskaitė.
Nacionalistų mitinge Šiauliuose vasario 16-ąją pasirodęs būrelis skustagalvių vaikinų, garsėjančiu nepakantumu kitataučiams, netrukus gali tapti įteisintu miesto tarybos nario, Viešosios tvarkos komiteto pirmininko M.Murzos vadovaujamu nacionaldemokratų gynybos būriu. "Mes buriam stiprų jaunimą, tie vyrukai jauni, turi jėgos, galės apginti mūsų partijos žmones susirinkimų, mitingų ir piketų metu nuo išpuolių ir provokacijų", - teigia M.Murza. Su skustagalviais vaikinais M.Murza susipažino pernai, žydų religinio simbolio - menoros uždegimo dieną - gruodžio 24-ąją. Tuomet Šiaulių radikalas su savo partiečiais sukėlė incidentą - trukdė įžiebti menorą, šūksniais bei plakatais užgauliojo ir įžeidinėjo žydų tautą. Nors jaunuoliai partijos veikloje kol kas nedalyvauja, tačiau M.Murza neatmeta galimybės, kad jo organizuojama grupe gali tapti minėtas skustagalvių būrelis. Politikas sakosi bendravęs su panašiais vaikinais Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau jie atsisakė įsilieti į kokią nors politinę organizaciją.
Apie keturis šimtus mitinguotojų sostinės Savivaldybės aikštėje keikė juos nuskurdinusią valdžią, burnojo žurnalistus ir ragino rinkti į Seimą Prezidento Rolando Pakso šalininkus. Nuo negailestingai pliekusio lietaus po skėčiais pasislėpę pilietinio judėjimo "Už teisingą ir demokratinę Lietuvą" dalyviai laikė plakatus "Seime, atstovauk rinkėjus, o ne suokalbininkus", "Paksai, laikykis", "VSD, tu ne saugai, o griauni" ir kitus. Mitingą pradėjusi profesinės sąjungos "Solidarumas" vadovė Aldona Balsienė teigė, kad visą Lietuvą yra sukausčiusi baimė, todėl politikai turi laisvas rankas priimti dar labiau tautą skurdinančius įstatymus. "Aš mačiau valdininkus, aš mačiau jų veidus, sukaustytus baimės. Bijo valdininkai, bijo žurnalistai, o mes bijome būti savimi", - kalbėjo A. Balsienė, palydėta šūksnių - "Balsienę į valdžią", "Rinkim Balsienę į Seimą" ir pan. Po jos kalbėjęs gydytojas Rimas Kaušys apgailestavo, kad po tiek nepriklausomybės metų vėl reikia rinktis į mitingus ir ginti demokratiją ir teisingumą.
Plačiai nuskambėjęs žemės sklypų dalybų tyrimas - bent jau Klaipėdoje - pasiekė finišo tiesiąją. Šiomis dienomis uostamiesčio teisėtvarkos pareigūnai baigia derinti pavardes žmonių, kuriems artimiausiu metu bus pareikšti oficialūs įtarimai dalyvavus neteisėtai skirstant žemės sklypus pajūryje. Tyrimą koordinavusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo Sigito Jasevičiaus nuomone, visa surinkta medžiaga teismą turėtų pasiekti šio mėnesio pabaigoje. Negalutiniais duomenimis, į kaltinamųjų suolą turėtų sėsti penki Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos rajono savivaldybės pareigūnai. Tvirtinančius parašus ant netvarkingai parengtų žemėtvarkos projektų dėjusių buvusio ir dabartinės apskrities vadovų - Laisvūno Kavaliausko ir Virginijos Lukošienės - įtariamųjų sąraše nėra. Teisėtvarkininkai nenustatė, kad šie pareigūnai būtų nusižengę įstatymams.
Prezidentui Rolandui Paksui remti sutelktas judėjimas šeštadienį įvairiose Lietuvos vietose rengia protestus prieš Seime pradėtą teisinį apkaltos prezidentui procesą. Apie tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė judėjimo, pasivadinusio "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą", nariai - proprezidentinės Liberalų demokratų partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis ir Liberaldemokratų frakcijos Seime narys Rolandas Pavilionis. Pasak V. Mazuronio, protestai prieš apkaltą prezidentui šeštadienį bus surengti 40-yje miestų ir miestelių, taip pat ir sostinėje Vilniuje. Akcijų organizatoriai teigia neturį duomenų, kiek žmonių ketina dalyvauti jose. Iš viso proprezidentinis judėjimas, R. Pavilionio skelbiamu vertinimu, vienija apie 12 tūkst. narių. Protestų rengėjai ketina raginti Seimo narius nedalyvauti balsavime dėl Konstitucijos pažeidimais kaltinamo R. Pakso nušalinimo nuo prezidento pareigų. Prognozuojama, kad toks balsavimas gali įvykti balandį, kai Seimas gaus Konstitucinio Teismo išvadas, ar prezidentas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Apskritai kritikuoti kitų žiniasklaidos leidinių ir kolegų rašinių tarp žurnalistų nėra priimta. Toks yra nepajudinamas mūsų etiškai priekaištingos profesijos principas. Tačiau esti atvejų, kai žurnalistų tylėjimas kitų žurnalistų publikacijų atžvilgiu galėtų ir turėtų būti suprastas kaip nebylus pritarimas tokiam žingsniui. Tai liečia atvejus, kai žurnalistika yra panaudojama tokiais tikslais, kurie iš esmės prieštarauja doros žurnalistikos visuomeninių funkcijų prigimčiai. Čia kalbama apie praėjusio savaitgalio dienraščio „Respublika“ antisemitinio ir ksenofobinio turinio publikacijas bei iliustracijas. Kas tai yra? Kaip į mūsų vieno iš didžiausių ir solidžiausių dienraščių pirmąsias pozicijas įšoko piešiniai ir tekstai, kurių tiek turinys ir forma, tiek formuluotės ir sąvokos yra tiesiogiai pasisavinti iš septynių dešimčių metų senumo nacistinio propagandinio leidinio „Sturmer“ arsenalo? Kokių motyvų dėka vienas iš laikraščių akivaizdžiai stengiasi vėl panardinti mus į praeito šimtmečio vidurio tamsiausių minios instinktų siautėjimo laikotarpį?
Praėjus maždaug mėnesiui po diskusijų apie radikalus, „Respublikos” redaktorius viename iš straipsnių savo skaitytojams rašo, kad Lietuvos žydų bendruomenė, prisidengdama Holokaustu, slepia ir gina nusikaltėlius. Šį Vito Tomkaus straipsnį, iš kurio galima suprasti, kad pasaulį valdo žydai ir gėjai, iliustravo paveikslėlis, kuris, kaip antisemitizmo tyrėjai iškart pastebėjo, labai tiksliai atspindėjo ne tik gėjų, bet ir žydų tautybės asmens tipažą, kuris buvo naudojamas antisemitinės propagandos reikmėms. Per sąlyginai neilgą laiką ši propaganda tapo labai įtaigiu Holokausto įrankiu. Kuo skiriasi ir kuo panašūs šie du, regis, vienas su kitu menkai susiję dalykai? Nors „Respublikos” publikacijos sukėlė ant kojų vietos politikus ir atsakingas institucijas, taip pat paskatino nemenką tarptautinę reakciją, V.Tomkus nesiliovė rašęs. Šio trečiadienio laiške V.Tomkus rašo: „...daug kas sako, kad esu panašus į žydą: draugiškas, nepavydus, linkęs nelaimėje saviems padėti. Galbūt, sakau, ir aš galėčiau pasaulį su Jumis valdyti”... Dalį skaitytojų V.Tomkus tikrai patraukė į savo pusę – juk atrodo, kad „Respublika” rašo tai, kuo tiki nemažai Lietuvos gyventojų. Tiki, bet kalba tyliai, nes garsiai apie tai kalbėti negalima – neva Lietuva, ištrūkusi iš vienų gniaužtų, pateko į JAV, žydų bendruomenės ir panašių veikėjų rankas.
Dabar, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba purto žemėtvarkininkus ir žemėvaldžius, o Prezidentas jau net su papykiu skubina praskaidrinti šitą tamsų reikalą ir reikalauja rezultato, čia, Karklės pajūryje, lyg niekur nieko teka ramus gyvenimas ir vyksta statybos darbai. Antai keli statybininkai rudenio saulutėje sukiojasi prie kažkieno būsimo namo pamatų. Ne kitaip bus, ne kitaip ir yra – čia žmogidę renčia buvusio Pajūrio regioninio parko direktoriaus Arvydo Urbio brolis. Tolėliau, arčiau jūros, kažkas plaktuku kaukši jau pastatytuose bankininko trobesiuose. Čia, būtent šioje vietoje, paveldėtą žemę turėjo atgauti Audra Čepienė, kurios seneliai buvo Karklės gyventojai. Tiesą pasakius, senelių trobikė stovėjo dabartinėje “Žilvičio” vaikų stovykloje, prie pat jūros ant kopos, kaip kad glaudėsi ir kitų pajūrio žvejų nameliai. Todėl ir tos žemės buvo tik sprindis – 15 arų. Žvejai juk nei bulvių, nei puplaiškių smėly nesodino...