Kas apmokės kampaniją?

Kas apmokės kampaniją?

Žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas. Iš pažiūros – lyg ir nieko ypatinga. Tiesiog apie tai, kad „Respublikos” vyriausiuoju redaktoriumi po penkerių metų dirbti grįžta Vitas Tomkus. Paklausite, ar jis buvo kur dingęs? Ir būsite teisūs, taip stebėdamiesi. Nes V. Tomkus niekur toli dingęs nebuvo, ir svetimi „Respublikos” nevaldė – leidyba ir redakcija visuomet buvo jo rankose. Kas, kad pavardės kitos. Bet visiškai ne tai įdomu. Įdomiausia, su kokia žinia „grįžta” Vitas Tomkus. Toji žinia, kaip čia pasakius, taip pat nelabai nauja. Na, kad jis myli lietuvius, savo šalį, gimtąją kalbą ir tradicinę šeimą. O būtent tai ir verta rimtesnio aptarimo, nes, mano manymu, būtent taip V. Tomkus pradėjo rinkimų kampanijos batalijas. Kitaip tariant, išsiviešino. Be jokių abejonių, žodis „tradicija” būsiąs vienas iš svarbiausių Prezidento rinkimuose. Tradicinė šeima. Tradicinis gyvenimo būdas. Kas labiau myli Lietuvą. Kas yra labiau lietuvis. Kam tai reikalinga? Netruksime sužinoti, kad šiais argumentais remsis asmuo, kurį Vitas Tomkus reklamavo savo žiniasklaidos puslapiuose nuo pat sausio 16-osios kruvinųjų riaušių. Taip, taip – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas. Nors ir labai sumenkusiais reitingais ir praretėjusiomis gerbėjų gretomis, bet A. Valinskas tikisi rimtos kovos dėl prezidentūros. Šiai kovai, atrodo, jis nepagailės nieko.

V.Pociūno žūtimi naudojamasi norint nuversti VSD vadovybę

Kai “Atgimimas” paskelbė žinias apie Arvydo Pociaus ir Antano Valionio ryšius su sovietinėmis struktūromis, “Atgimimo” redakcija gavo pašto siuntą, kurioje – medžiaga apie Valstybės saugumo departamento vadovą Arvydą Pocių. Šalia archyvinių dokumentų, bylojančių apie A.Pociaus karjeros posūkius nuo prokuratūros iki KGB rezervo, buvo ir nežinomo autoriaus parengtas tekstas “Ko nežinojo KGB rezervo tyrimo komisija”. Trys gėdingos istorijos dalys apie tai, kaip A.Pocius tapo KGB rezervistu ir kodėl Seimo specialiai suburta komisija ir pats Seimas išgelbėjo A.Pociaus ir A.Valionio karjerą. Po to prasidėjo redakcijos žurnalistų susitikimai su buvusiu VSD pareigūnu (iš departamento pasitraukusiu po dabar taip dažnai minimos reorganizacijos), kurių metu buvo paprašyta faktais ir pagrįsti „kompromato“ teiginius. Tačiau buvęs pareigūnas leidosi tik į beletristiką apie tai, kad A. Pocius ir jo naujieji pavaduotojai įkūnija blogį. Kadangi „kompromato“ platintojai atsisakė kalbėti viešai ir įrodyti savo teiginius faktais, tai jų rašliava gulė į stalčių. Tačiau jei norite susipažinti su šia anonimine rašliava, ją rasite šią savaitę pasirodžiusio vieno žurnalo puslapiuose – redaktoriai patingėjo pakeisti ne tik minties eigą, bet ir daugelį sakinių. Ja papildomas šio žurnalo tyrimas apie V.Pociūną.

|

Antisemitizmas

Praėjus maždaug mėnesiui po diskusijų apie radikalus, „Respublikos” redaktorius viename iš straipsnių savo skaitytojams rašo, kad Lietuvos žydų bendruomenė, prisidengdama Holokaustu, slepia ir gina nusikaltėlius. Šį Vito Tomkaus straipsnį, iš kurio galima suprasti, kad pasaulį valdo žydai ir gėjai, iliustravo paveikslėlis, kuris, kaip antisemitizmo tyrėjai iškart pastebėjo, labai tiksliai atspindėjo ne tik gėjų, bet ir žydų tautybės asmens tipažą, kuris buvo naudojamas antisemitinės propagandos reikmėms. Per sąlyginai neilgą laiką ši propaganda tapo labai įtaigiu Holokausto įrankiu. Kuo skiriasi ir kuo panašūs šie du, regis, vienas su kitu menkai susiję dalykai? Nors „Respublikos” publikacijos sukėlė ant kojų vietos politikus ir atsakingas institucijas, taip pat paskatino nemenką tarptautinę reakciją, V.Tomkus nesiliovė rašęs. Šio trečiadienio laiške V.Tomkus rašo: „…daug kas sako, kad esu panašus į žydą: draugiškas, nepavydus, linkęs nelaimėje saviems padėti. Galbūt, sakau, ir aš galėčiau pasaulį su Jumis valdyti”… Dalį skaitytojų V.Tomkus tikrai patraukė į savo pusę – juk atrodo, kad „Respublika” rašo tai, kuo tiki nemažai Lietuvos gyventojų. Tiki, bet kalba tyliai, nes garsiai apie tai kalbėti negalima – neva Lietuva, ištrūkusi iš vienų gniaužtų, pateko į JAV, žydų bendruomenės ir panašių veikėjų rankas.