Konstituciniam Teismui beliko išklausyti Prezidento kaltintojų bei gynėjų baigiamąsias kalbas ir parengti savo išvadą

Konstitucinis Teismas (KT) vakar baigė tirti įrodymus, kuriais grindžiami arba neigiami Seimo suformuluoti kaltinimai Prezidentui R.Paksui. Penktadienį vyks apibendrinantys baigiamieji ginčai, po kurių Teismas uždaruose posėdžiuose pradės rengti savo išvadą.

Įrodymų tyrimas truko septynias darbo dienas, iš viso beveik 40 valandų.

Padaryta pertrauka

“Konstatuoju, kad įrodymų tyrimas baigtas”, – vakar po vidurdienio paskelbė KT pirmininkas Egidijus Kūris. Perskaitęs visų byloje esančių dokumentų sąrašą E.Kūris paskelbė pertrauką iki rytdienos 9 valandos, kai teisminių ginčų metu bus išklausytos baigiamosios proceso dalyvių kalbos dėl visų valstybės vadovui inkriminuojamų kaltinimų.

Septynis Prezidento veiksmus, kuriais jis galimai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, KT pradėjo kovo 16 dieną. Per pusantros savaitės posėdžiauta kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki maždaug 17 valandos, išklausyti R.Paksą kaltinančių Seimo atstovų bei jį ginančių advokatų argumentai. Po to, kai abi pusės rytoj pasakys baigiamąsias, kaltinimą ir gynybą apibendrinančias kalbas, KT išeis į savo pasitarimų kambarį rengti išvados.

Tikimasi, kad išvadą Teismas paskelbs per artimiausias dvi tris savaites. Tuomet apkaltos procesas grįžtų į Seimą, kuris galutinai spręs dėl Prezidento likimo.

Tikrinti ne visi kandidatai

KT vakar išklausė ginčus dėl paskutiniojo, septintojo Prezidento veiksmo, kuriuo jis galėjo pažeisti Konstituciją ir sulaužyti duotą priesaiką. Seimo atstovų teigimu, Prezidentas, pernai davęs nurodymą surinkti informaciją apie 44 žmones, pretenduojančius tapti jo visuomeninių tarybų nariais, pažeidė Korupcijos prevencijos įstatymą ir Konstitucijoje įtvirtintą teisę į privatų gyvenimą. “Dalyvavimas visuomeninėje taryboje nėra darbas valstybinėje ar savivaldybės įstaigoje. Įstatymas leidžia specialiosioms tarnyboms patikrinti duomenis tik tų asmenų, kurie pretenduoja dirbti valdininkais. Todėl Prezidento pavedimas savo patarėjams kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir patikrinti kandidatus į visuomeninius konsultantus yra neteisėtas. Juo labiau kad kažkodėl tikrinti toli gražu ne visi kandidatai”, – dėstė parlamentaras Raimondas Šukys. Be to, R.Šukio nuomone, kreiptis į STT dėl asmenų duomenų patikrinimo turi teisę tik pats Prezidentas, o ne jo patarėjai.

Tuo tarpu Prezidento advokatai tvirtino, jog valstybės vadovas yra tik davęs pavedimą savo patarėjams imtis veiksmų apsisaugoti nuo abejotinos reputacijos asmenų patekimo į Prezidentūrą. “Jis neatsakingas už tai, kaip šį darbą atliko jo patarėjai. Jeigu jie pažeidė kokius noars įstatymus, jie ir turi atsakyti”, – sakė advokatas Gediminas Baublys.

Tačiau gynėjai įsitikinę, kad įstatymas nebuvo pažeistas. Tą, jų nuomone, patvirtino jau anksčiau KT posėdyje apklausta buvusi Prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė. “Ji patvirtino, kad valstybės interesai reikalauja įsitikinti, ar į Prezidento aplinką nesiveržia abejotinos reputacijos asmenys”, – teigė G.Baublys.

Į tai Seimo atstovai kandžiai atsiliepė, kad dėl buvusio patarėjo Remigijaus Ačo joks užklausimas specialiosioms tarnyboms nebuvo pateiktas.

Slaptais dokumentais nesivadovaus

KT nutarė atmesti anksčiau pareikštą Prezidento atstovų prašymą išreikalauti iš Seimo ar kitos institucijos visą įslaptintą medžiagą, kuria Seimo apkaltos komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat buvo prašoma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad šis tokią medžiagą išslaptintų. Šį prašymą Prezidento gynėjai motyvavo tuo, jog R.Paksas neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reikštų kaltinimų specialiojoje komisijoje, nežinodamas tos slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvo susipažinę.

“Ko neturi proceso šalys, to netirs ir Teismas”, – apsisprendimą nereikalauti tokios medžiagos motyvavo E.Kūris. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad R.Paksas, kaip valstybės vadovas, turi teisę susipažinti su bet kokia slapta medžiaga.

Pasitelkta net meteorologų informacija

Baigęs teisminius ginčus dėl Prezidento veiksmų, KT R.Pakso gynėjams pateikė dar keletą klausimų, į kuriuos buvo tikimasi sulaukti paties Prezidento atsakymo. Būtinybė išgirsti detalesnę Prezidento poziciją iškilo nagrinėjant vadinamąjį antrąjį veiksmą, – kad šalies vadovas neužtikrino valstybės paslapties apsaugos ir 2003 m. kovo 17 d., susitikęs su savo dosniausiu finansiniu rėmėju Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę.

Prezidento gynėjo G.Baublio teigimu, “valstybės vadovas jokiais veiksmais ir kitais būdais nedavė pagrindo suprasti, kad atliekama J.Borisovo pokalbių telefonu kontrolė”. Prezidentas, pasak jo advokato, nėra atskleidęs slaptos informacijos, o už tai, ką J.Borisovas galėjo suprasti, valstybės vadovo nuomone, tik pats J.Borisovas ir turi atsakyti.

Prezidento atstovas taip pat akcentavo, kad R.Paksas apskritai neneigia 2003 metų pavasarį bent du kartus susitikęs su J.Borisovu, tačiau turi abejonių dėl nurodomos datos – kovo 17-osios. Anot G.Baublio, šias abejones R.Paksas grindžia savo prisiminimais, kad minėtas susitikimas su J.Borisovu vyko šviesiu paros metu, ne Prezidentūroje, o namuose. Tuo tarpu iš Vadovybės apsaugos departamento pažymos matyti, kad 2003 metų kovo 17 dieną R.Paksas iš Prezidentūros išvyko 19.30 val.

Savo teisybei įrodyti Prezidento gynėjai pasitelkė net Hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie minėtos dienos meteorologines sąlygas. Joje teigiama, kad pernai kovo 17-ąją saulė tekėjo 6.30 val., leidosi 18.56 val., dienos ilgumas buvo 11.26 val., kad krito šlapdriba ir diena buvo apsiniaukusi, nes saulę užstojo stori debesys. Iš to Prezidento gynėjai daro išvadą, jog, R.Paksui baigus darbą, jau buvo tamsu, taigi – ir susitikimas tikriausiai vykęs ne nurodytą, o kurią nors kitą dieną.

Stasys Gudavičius

Views All Time
Views All Time
1623
Views Today
Views Today
1
0 0