Kaip yla iš maišo išlindo Prezidento Rolando Pakso ryšiai su Rusija. Konstitucinį Teismą, kuriame dabar nagrinėjami kaltinimai Prezidentui, pasiekė dar pluoštas Valstybės saugumo departamento surinktų ir išplatintų telefoninių pokalbių įrašų. Iš jų paaiškėjo, kad R.Paksas ir jo aplinka reketavo „Šiaulių plento“ bendrovę Rusijos naftos koncerno LUK’oil naudai.

Jau prasidėjus Prezidento skandalui, lapkričio mėnesį, R.Pakso draugas ir jo buvusios bendrovės „Restako“ vadovas Algirdas Drakšas „Šiaulių plento“ akcijų išmušinėjimo procedūrą nuolat derino su Rusijos piliečiais, LUK’oil atstovais.

Su jais, ir su Maskvos mero Jurijaus Lužkovo aplinkos žmonėmis Maskvoje ir Paryžiuje turėjo susitikti R.Paksas. A.Drakšo rengiami susitikimai neįvyko tik dėl to, kad Lietuvoje stiprėjo įtampa ir dėmesys Prezidento skandalui.

R.Paksas ir skandalingai priverstas atsistatydinti buvęs jo Vyriausybės ministras Gintaras Striaukas siekė užvaldyti „Šiaulių plento“ akcijas tam, kad šios bendrovės sudaromų kontraktų pinigai plauktų į LUK’oil rankas.

Nuo gegužės 1-osios Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), galės naudotis ir jos struktūriniais fondais, kurių žymi dalis skiriama keliams tiesti ir taisyti.

Taigi, galima manyti, kad Prezidento aplinka rengė proskyną Rusijai ES pinigų aruodo link.

Naujoje VSD pateiktoje medžiagoje išryškėja ir Rusijos specialiųjų tarnybų pėdsakas – A.Drakšas buvo susijęs su J.Lužkovo aplinkos žmogumi Vasilijumi Fedorinu, kuris sovietiniais metais kaip karinės žvalgybos (GRU) agentas buvo išsiųstas iš Ispanijos už šnipinėjimą.

LUK’oil, o kartu ir Rusijos specialiųjų tarnybų šešėlis slenka paskui R.Paksą nuo pat jo „Restako“ veiklos Rusijoje, Chanty Mansijsko apskrityje. Ten 1993 metais susijungus kelioms firmoms ir buvo įkurtas LUK’oil. Iš ten į R.Pakso sąskaitą Austrijoje pervesti tie paslaptingi 210 tūkst. dolerių, kuriuos R.Paksas neva vežė į Lietuvą lagamine, o paskui net sugalvojo absurdišką versiją, kad pinigus Austrijoje iš jo pavogė. Chanty Mansijske buvo iškelta baudžiamoji byla, įtariant, kad „Restako“ vogė Rusijos pinigus. Paskui Maskva tą bylą paslaptingai užgesino ir nuo tada prasidėjo svaigus R.Pakso skrydis į Lietuvos politikos aukštumas.

Kaip teigia „Ekstros“ redaktorius Valdas Vasiliauskas, LUK’oil ir buvo sukurtas tam, kad aptarnautų Mažeikius, kuriuos Rusijos milžinas planavo paversti tranzito į Vakarus baze. Dabar jau drąsiai galima teigti, kad abu kartus iš premjero pareigų R.Paksas atsistatydino LUK’oil nurodymu. R.Pakso derybininkas Eugenijus Maldeikis todėl ir blogino sutartį su „Williams“, kad lemiamą minutę R.Paksas galėtų suvaidinti didvyrį, dėl Lietuvos interesų negalintį pasirašyti blogos sutarties.

Tarp paskelbtų derybų su „Williams“ dokumentų yra šios bendrovės vadovo J.Bumgarnerio pareiškimas, kad 1999 m. liepos mėnesį, kai „Williams“ su LUK’oil tarėsi dėl naftos tiekimo, ūkio ministras E.Maldeikis dalyvavo kaip Rusijos pusės atstovas. Atsistatydinęs iš ministrų E.Maldeikis jau oficialiai įsidarbino LUK’oil konsultantu.

Antrąkart iš premjero pareigų R.Paksas atsistatydino likus valandai iki Vyriausybės posėdžio, kuriame turėjo būti patvirtinta ilgalaikė naftos tiekimo sutartis tarp JUKOS ir „Mažeikių naftos“. Tuometinis ūkio ministras Eugenijus Gentvilas teigia, kad R.Paksas nežinojo apie rengiamą sutartį. O kai sužinojo, užuot pasidžiaugęs būsimu stabiliu „Mažeikių naftos“ darbu, pasipiktinęs ištarė: „Dabar Vyriausybė žlugs“. Ir žlugo. JUKOS konkurentas LUK’oil tikriausiai skaičiavo taip: per 40 dienų Vyriausybės nepatvirtinta ilgalaikio naftos tiekimo sutartis žlugs. O be naftos Mažeikių įmonė – metalo laužas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad oficialiai Prezidento rinkimams R.Pakso deklaruoti 3,3 mln. Lt yra gal tik trečdalis tos sumos, kuri sukosi jo sraigtasparnių ir saldainių kampanijoje. Todėl dėmesio vertas tas pas J.Borisovą rastas dokumentas, kur surašytos ir Rusijos LUK’oil, ir elektros energijos įmonės „Inter RAO JES“ R.Paksui suaukotos sumos. R.Pakso rėmėjas Jurijus Borisovas buvo tik tyčia išryškintas – GRU agentas su garbaus Lietuvos verslininko legenda.

„…Naivu buvo manyti, kad karinių sraigtasparnių gamyba nėra susijusi su Rusijos karine pramone bei ją kuruojančiomis specialiosiomis tarnybomis“, – apie J.Borisovo ryšius su GRU rašo politologai Raimundas Lopata ir Audrius Matonis knygoje „Prezidento suktukas“. Skandalinga J.Borisovo asmenybė tik pridengė daug galingesnes jėgas, vedusias R.Paksą Lietuvos politikos laiptais.
Kaip tik tada, 1999-aisiais, kai R.Paksas pirmąkart sėdo į premjero kėdę, iš Lietuvos atšaukiamas kadencijos nebaigęs Rusijos ambasadorius kultūrininkas Konstantinas Mozelis. Ir į jo vietą paskiriamas žvalgybininkas – geras Rusijos žvalgybos bei užsienio politikos patriarcho Jevgenijaus Primakovo draugas Jurijus Zubakovas, buvęs Rusijos vyriausybės aparato vadovas J.Primakovo premjeravimo laikais.

Tokio aukšto rango pareigūno skubus paskyrimas į Lietuvą negalėjo būti atsitiktinis. Tuo labiau kad jo bosas J.Primakovas irgi skyrė Lietuvai ypatingą dėmesį – nuolat čia atvykdavo neva su privačiais vizitais ir nuolat susitikdavo su Kazimiera Prunskiene, patikima R.Pakso gynėja. Netikėtai J.Primakovas atvyko į Lietuvą ir prieš antrąjį Prezidento rinkimų turą (neva Naujųjų metų švęsti). Knygoje „Prezidento suktukas“ keliama versija, kad Rusija iš anksto planavo R.Pakso išrinkimą Lietuvos Prezidentu, o „J.Zubakovas stengėsi sutelkti visus resursus ir asmenis, galinčius padėti R.Pakso pergalei, o vėliau – daryti jam įtaką“.

J.Zubakovas iš Lietuvos išvyko 2003 m. vasaros pabaigoje, kai atrodė, kad „operacija R.Paksas“ šimtu procentų pavyko. Net į Ispaniją siunčiamą Mečį Laurinkų tuoj galės Kremliaus globojamas Kikališvilis „uždusinti glėbyje“. J.Zubakovas išvyko į Moldovą, kurią dabar reikėjo spausti Rusijos glėbyje.

R.Paksas pradėjo savo rėmėjams atidavinėti skolas ir vykdyti jų užduotis.

Tikriausiai nėra vien paprastas sutapimas, kad kaip tik 2003 m. vasaros pabaigoje (kai išvyko J.Zubakovas) į Lietuvą atvyko JAV ambasadorius Stephenas D.Mullas, žinomas krizinių situacijų ekspertas, gavęs Lenkijos apdovanojimą už pagalbą pogrindžiui karinės padėties metais – 1982-aisiais. Neatsitiktinai iš NATO valstybių mūsų politikams ima sklisti signalai: susitvarkykite su kontrabandininkais ačais ir borisovais, kitaip NATO negalės patikėti Lietuvai slaptos informacijos.

Taigi šiandien tebevyksta kova tarp mafinio rytietiško ir teisinio demokratiško vakarietiško gyvenimo būdo. Sunkiausiai ta kova vyksta mūsų sąmonėje.

Lina PEČELIŪNIENĖ

Views All Time
Views All Time
2730
Views Today
Views Today
1
0 0