Kaziuko mugė 2009

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kovo 6-8 dienomis Vilniuje vyks Kaziuko mugė 2009. Kaip ir kiekvieną pavasarį į Vilniaus senamiesčio gatves sugrįžta šurmuliuojanti Kaziuko mugė. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ši šventė buvo ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris, sutraukdavęs amatininkus iš atokiausių Lietuvos kampelių bei kaimyninių šalių, bet ir smagus mugės lankytojų bei dalyvių pasibuvimas su įvairiausių žanrų muzikantais, artistais. To pasibuvimo netruks ir šiemet, nes Vilniaus etninės kultūros centras šių metų Kaziuko mugei rengia specialią kultūrinę programą. Kultūrinė Kaziuko mugės programa vilniečius bei miesto svečius kviečia – į Gedimino prospektą (prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro), Pilies gatvės pradžią, Rotušės aikštę, Tymo kvartalą, Maironio gatvę, kavinę „Pas Kaziuką“ („Aula“, Pilies g. 11). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog palikti savo pėdsaką tūkstantmetį skaičiuojančioje valstybės istorijoje yra be galo sudėtinga. Tam reikia atlikti didžius darbus, sukurti įspūdingus kūrinius ar išsiskirti kurioje nors srityje. Tačiau yra ir kitas variantas – tiesiog apsilankyti Kaziuko mugėje, pasidabinti verba bei papozuoti prieš objektyvą čia pat įsikūrusioje LT 1000 palapinėje. Projekto LT 1000 palapinė bei čia besidarbuosiantys fotografai Kaziuko mugės svečių ir dalyvių lauks itin patogioje vietoje - Rotušės aikštėje šalia didžiosios scenos. Čia šurmuliuos pagrindinis mugės sambrūzdis, skambės koncertai, vyks įvairūs rinkimai, konkursai ir kitos atrakcijos.

Kaziuko mugė gręžiasi į savo ištakas ir kratosi kinų prekių turgaus įvaizdžio

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

405-uosius metus skaičiuojanti ir Vilniaus simboliu tapusi Kaziuko mugė šįmet gręžiasi į savo šimtmečių istorines ištakas ir daugiau dėmesio skirs tradiciniams amatams. Pasak rengėjų, šįmet norima suteikti tradicinei mugei unikalumo - kad ji netaptų paprastu kinų prekių turgumi, bet atspindėtų šimtametes Vilniaus amatininkų cechų ir Vilniaus krašto tautodailininkų tradicijas. Pasak šįmet Kaziuko mugę, vyksiančią kovo 6-8 dienomis, rengiančios UAB „Concept events & media“ generalinio direktoriaus Tado Rimdžiaus, dabar norinčiųjų dalyvauti mugėje aktyvumas panašus į pernykštį - mugėje bus apie tūkstantį pardavimo vietų, pasirašyta 750 sutarčių, tačiau neturint prekių ir gaminių sertifikavimo sistemos, pardavėjai prekybos vietose bus kontroliuojami, kuo prekiauja. „Atsirado daug norinčiųjų prekiauti gaminiais iš lino, vilnos, medžio, molio, vario, odos, kailio, kalvystės kūriniais, verbomis ir floristikos dirbiniais, duonos ir pyrago gaminiais. Šių metų mugės naujovė - prekyba Tymo kvartale ūkininkų maisto produktais, kurių kokybę garantuoja Lietuvos kulinarinio paveldo ženklas. Pirmą kartą prekybos vietos mugėje atskirtos nuo maitinimo vietų“, - pabrėžė T. Rimdžius. „Sertifikuotiems meistrams, amatininkams, ūkininkams, Žemės ūkio ministerija Kaziuko mugėje išpirko vietas garbingiausioje Gedimino prospekto dalyje, todėl šie meistrai dalyvaus nemokamai, rodys savo dirbinių gamybos procesą, naudojamus įrankius ir žaliavas“, - sako Libertas Klimka.

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga

Straipsniai.lt redaktoriaus sveikinimas Vasario 16-osios proga
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Mieli Lietuvos žmonės, Mes visi savo širdy nešiojamės Tėvynę. Ji – tai miškai, pievos, upės, miestai, kalba ir mes, Lietuvos žmonės, auginantys vaikus, kuriantys savo šalies gerovę, ūkį, meną ir tikintys Lietuva. Mūsų Tėvynė gimė 1918 m. vasario 16-ąją. Šią dieną galime laikyti ir mūsų visų gimtadieniu, atėjusiu su Vinco Kudirkos „Kelkime, kelkime“, „Aušra“ ir „Varpu“, su vieningos Lietuvos suvokimu mūsų širdyse ir sąmonėje. Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, dvasią ir viltį. Žinau, daugeliui šiandieninė Lietuvos padėtis atnešė naujų rūpesčių ir problemų. Tad Vasario 16-osios suteikiama viltis – ne tušti žodžiai. Tai – galimybė gyventi geriau, šviesiau, drąsiau. Tikiu, kad eidami geresnio ir drąsesnio gyvenimo keliu, liksime tokie pat stiprūs dvasia, vieningi darbais ir tikintys savo jėgomis. Sveikindamas Jus Valstybės atkūrimo dienos proga linkiu visiems laimės, sveikatos, šventinio džiaugsmo ir tikėjimo ateitimi. Tegul Vasario 16-oji mus dar labiau suburia naujiems darbams Tėvynės ir žmonių labui. Šiandien minime ypatingą progą - mūsų valstybės atkūrimo dieną - vieną įsimintiniausių datų Lietuvos valstybingumo kelyje. Priespaudos jungą nusimesti nebuvo lengva. Tačiau nepaisant sudėtingų sąlygų ir mažai valstybei nepalankių aplinkybių, susitelkę iškovojome gimtosios šalies laisvę ir nepriklausomybę. Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, sutelkianti, kelianti pasididžiavimą. Tegu Vasario 16-osios dvasia išlieka gyva mumyse daugybę metų.

Naujieji metai. Tradicijos ir papročiai.

Nauji Metai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Anot tyrinėtojų, Lietuvoje Naujieji metai buvo švenčiami ir seniau, bet ne taip visuotinai, kaip sovietmečiu, kai Kalėdas valdžia ignoruodavo. Paskutiniuoju laiku įvairiuose Lietuvos regionuose Naujieji švenčiami panašiai. Danutė Brazytė-Bindokienė leidinyje „Lietuvių papročiai ir tradicijos" nurodo, kad „Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę „kūčelėmis". Kaip ir bet prieš kurią kitą šventę lietuviai iki Naujųjų metų stengdavosi užbaigti visus pagrindinius darbus, susitaikyti su artimaisiais. Šventėms anksčiau gamindavo panašius valgius, kaip prieškalėdinėms Kūčioms, tik valgiai jau buvo nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Visi, tiek jauni, tiek seni, vakarą stengdavosi praleisti linksmai, pabendrauti su savo artimaisiais, giminėmis. Vaišindavosi pagal senus lietuvių papročius, alkoholio daug nevartodavo, ypač moterys ir merginos. Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės nuo seno neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Žmonės būdavo įsitikinę, kad pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Naujųjų metų rytą taip pat seniau būdavo įprasta keltis anksti, nes priešingu atveju visus metus tave gali tinginys lankyti. Tuo tarpu šiais laikais sausio pirmąją po triukšmingų Naujųjų sutikimo daug kas lovose vartosi iki pat pietų.

Hermanas Virtas, Šventoji prokalbė. Naujųjų Metų mitai. Šventasis Julis.

Hermanas Virtas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Juliu senieji germanai vadino Žiemos Saulėgrįžos šventę. Naujųjų Metų šventimo tradicija sutinkama visose tautose, tačiau, priklausomai nuo regiono, šventės data gali kisti. Kai kurios tautos (pavyzdžiui, persai) Naujuosius Metus švenčia pavasario lygės dieną, tai yra, Rytus atitinkančiame taške. „Pavasariniai" Naujieji Metai remiasi ta pačia logika kaip ir „žiemiškieji". Egzistavo ir mažiau žinoma tradicija švęsti Naujuosius metus vasarą. Tai buvo būdinga Egipto civilizacijai. Čia Naujieji Metai sutampa su Vasaros Saulėgrįža. Iš esmės visi keltų kryžiaus taškai, kur vertikalė ir horizontalė kerta ratą, yra labai svarbūs. Todėl nenuostabu, kad egzistuoja ir tradicija švęsti Naujuosius Metus rudenį - pavyzdžiui, keltų kultūroje ir semitų tradicijoje. Judėjo kalendorius yra sudarytas Mėnulio, tiksliau, Mėnulio ir Saulės pagrindu, todėl jis irgi turi tam tikrų fiksuotų soliarinių bruožų. Perėjimas per juos - žydų Naujieji Metai, Roš Ašana. Švenčiama ši šventė rudens lygės metu. Sąlyginiai kalendoriaus taškai visomis istorinėmis epochomis buvo laikomi šventiškais. Be to, kalendoriniame rate yra fiksuojami ir tarpiniai taškai, kurie žymi antraeiles šventes. Pavyzdžiui, kinų Naujieji Metai, prasidedantys vasario mėnesį (pietryčių taškas), arba Naujieji Metai vėlyvajame keltų kalendoriuje, sutampantys su Visų Šventųjų diena. Naujųjų Metų padėčių migracija siejama su fundamentaliais ir sakraliniais tos ar kitos tradicijos aspektais.

Ką mums reiškia Naujieji metai?

Ką mums reiškia Naujieji metai?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Knygos "Lietuvių papročiai ir tradicijos" autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks - būsi apsnūdęs ir tinginys. Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra - vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu - reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas - visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.

Psichologo patarimai: Kaip sau nesugadinti Naujųjų metų

Psichologo patarimai: Kaip sau nesugadinti Naujųjų metų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šventinė nuotaika retai ateina pagal užsakymą. Nebent vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje, kada jūsų nervų sistema jauna, nenualinta kovos dėl kasdieninio duonos kąsnio, nekenčia nuo neurozių bei kompleksų. Štai kodėl vaikai beveik visuomet šypsosi, jų nuotaika puiki. Iš tiesų jiems kiekviena diena - šventė.
Su amžiuje mūsų nervai nusialina (ypač, jei pasirenkame netinkamą gyvenimo būdą, nevaldome savo emocijų). Nerviškai pervargęs žmogus gali pakelti savo tonusą tik alkoholio arba narkotikų pagalba. Jo nervų sistemos būsena jau nebeleidžia patirti gyvenimo džiaugsmo "tiesiog šiaip sau", vos atmerkus rytą akis. Patys esame kalti dėl to, kad šventė apleidžia mūsų gyvenimą (dėl ko eikvojame savo nervus? Dėl ko taip stipriai kasdien pergyvename?). Bet ar tai reiškia, kad tik alkoholis, narkotikai suteikia "žvalumo" mūsų nervams? Bėgant metams pasidaro labai svarbu išmokti sukurti sau (ir aplinkiniams) šventinę nuotaiką. O tam reikia žinoti, nuo ko tai priklauso. Vita T. rašo: „Štai jau penkiolika metų sutinkame Naujuosius metus mano vyro tėvų namuose. Tai už šimto kilometrų nuo Kauno. Tokia pas juos tradicija, dar nuo senų laikų, atvažiuoti naujiems metams pas tėvus su šeimomis, ir kada mes susituokėme, Darius norėjo, kad ji nenutrūktų. Pirmaisiais metais sutikdavau, vyro spaudžiama, paskui ėmiau protestuoti, bet kaskart susidurdavau su vyro pasipriešinimu. Matydama, kaip tas jam svarbu, nusileidau. Vardan taikos šeimoje (turime tris vaikus).

Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?

skyline buildings under fireworks display
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Religingieji ispanai, kuriems bet kokia proga virsta spalvinga fiesta, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų. Tiek maži, tiek dideli gurmanai kvaišta nuo saldumynų - jų gali būti įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai, kepiniai su kmynais, riešutai. Dovanų, žinoma, daugiausia gauna vaikai - sausio 6-ąją. Išvakarėse už langų jie pakabina kojinaites. Gruodžio 31-oji, šv. Mikalojaus diena, visuotinė šventė draugų būryje. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Paprastai ispanai švenčia iki ryto, bendrai dengia stalą. Kartais švenčia keli aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos taure ir lėkšte vaišių pas kaimynus. Daugelio nuomone, tai nepamirštamiausia naktis - vakarą pradedi vienoje vietoje, o sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje. Namiūro provincijos belgai, iš kurių europiečiai šaiposi, nes laiko keistuoliais, Kalėdų naktį praleidžia prie lošimo stalų. Kiekvienoje kavinėje, užkandinėje, restorane lošiama kortomis (žaidimas primena „kvailį"). Laimėjusysis gauna pasakiškai skanią didelę spurgą - angelo arba mažo Kūdikėlio Jėzaus formos - su glazūra ir miltiniu cukrumi. Kartais dovanojama 30 cm ilgio šokolado plytelė. Likus savaitei iki Naujųjų, Briuselyje atidaroma tarptautinė konditerijos mugė. Čia galima nusipirkti skanėstų, atvežtų iš visų Europos šalių.

Naujieji metai ateis vėliau

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šių Naujųjų metų vakarą laikas vienai sekundei sustos - šventė ir kitų metų laukimas tęsis akimirką ilgiau, nes reikės suderinti galingiausius pasaulio laikrodžius. Papildoma sekundė prie 2008 metų prisidės, kad Žemė galėtų „pasivyti" ypač tikslius laikrodžius, cituodamas Space.com rašo interneto portalas „Yahoo". Tarptautiniu sutarimu pasaulio „laiko prižiūrėtojai", kad suderintų pačius galingiausius laiko skaičiavmo mechanizmus su laipsniškai lėtėjančiu Žemės sukimusi, paskelbė, kad tarp šių ir kitų metų bus įterpta viena papildoma akimirka. Ši sekundė, apie kurią pranešė pasaulio laiką skaičiuojanti Žemės sukimosi ir susijusių sistemų tarnyba (Earth Rotation and Reference Systems Service), oficialiai bus paminėta Grinviče, Anglijoje, kurį kerta nulinis dienovidinis, nuo kurio skaičiuojamos laiko juostos. Čia Naujųjų metų vakarą 23 val. 59 min. 60 s. laikas sustos - prieš kitų metų pradžią laike bus laikrodžiu nefiksuojama akimirkos „tuštuma". Toks atvejis bus 24 nuo tada, kai ši praktika pradėta taikyti 1972 metais, ir pirmas per pastaruosius trejus metus.

Nacionaliniai Kalėdų ypatumai 2008

Thomas Kinkade III - Be Home For Christmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Artėja nuostabi ir graži krikščioniška šventė - Kalėdos. Šiemet sostinėje Kalėdoms papuoštos dvi eglės - Rotušės ir Katedros aikštėse, planuojama nemažai koncertų, spektaklių. Per didelius vargus Vilniaus savivaldybė kažkaip sukrapštė 949 tūkst. 900 litų ir jie atiteks Kalėdas sostinėje organizuojančiai bendrovei „Concept events & media". Savivaldybės strategai nusprendė atsisakyti fejerverkų, bet labai daug fejerverkų bus iššaudyta Naujųjų metų naktį. Taigi Kalėdos Vilniuje pirmą kartą bus be fejerverkų. Per šias Kalėdas kiekvienas galvos savaip. Prunskienė tikriausiai galvos, kodėl ji nepateko į Seimą, Antanas galvos, kodėl pateko, Blinkevičiūtė - kodėl pralaimėjo Šeškinėje, Pavilionienė - kodėl Blinkevičiūtė nelaimėjo Šeškinėje, Valinskas galvos, kad kada nors norėtų būti Prezidentu bei, kad labai jau triukšmauja apsaugos palydos auto kortežas. Kirkilas galvos apie savo senuosius namus. Kubilius galvos apie tai, kaip išgelbėti Lietuvą, o pusė Lietuvos galvos, kodėl balsavo už Kubilių. Pensininkai galvos, kad geriau jau reikėjo balsuoti už Paksą. Paksas galvos, kodėl tiek mažai pensininkų už ji balsavo. Paulauskas galvos kodėl visi balsuotojai jį pamiršo. Karbauskis galvos apie suartas kapinaites ir skandalus stotyje keliančią žmoną.

Kalėdos sostinėje 2008

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiemet Vilniuje pirmą kartą šventinę Kalėdų nuotaiką skleis mobilus linksmasis Kalėdų autobusas. Tai - kalėdinė nuotaika, sutelkta viename šventiniame autobuse, galinčiame pasiekti net atokiausius miesto kampelius. Autobusas svečiuosis 21 seniūnijoje - kiekvienoje jų papildys šventines programas, dovanos siurprizų ir gerą nuotaiką. Šios Kalėdos aidės visame mieste! Muzika Vilniaus bažnyčiose žiemos švenčių metu - tai dar viena graži Kalėdų Vilniuje tradicija. Tai - daugiausia nemokamų koncertų ciklas, siūlantis pasiklausyti įvairios muzikos - daugiausia Advento meto nuotaikos kūrinių. „Kalėdų muzikos aidus" organizuoja operos solistė Sigutė Trimakaitė, koncertuose dalyvauja garsūs lietuvių solistai ir muzikos atlikėjai. Šiais koncertais norima profesionaliąją muziką priartinti prie žmonių, suteikti galimybę koncertus pamatyti visiems - nepriklausomai nuo pajamų, socialinių grupių ar kitų aplinkybių. Šiais metais „Kalėdos sostinėje" dovanoja dar vieną naujieną. Keičiatės dovanomis draugų rate? Ar norite iš tiesų netikėtai nustebinti artimą žmogų? Ar tiesiog parodyti dėmesį pažįstamiems? „Dovanų bankas" padės jums dovanas įteikti išradingai. Atneškite dovanėlę prie Kalėdų eglės Rotušės aikštėje, o mes susisieksime su jos gavėju ir Kalėdų dieną pakviesime dovanėlę atsiimti.

Mokslo ir meno, šviesos stebuklų paroda ,,Langas į šviesą"

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniui ir visai Lietuvai pristatomas unikalus mokslo, meno ir šviesos reginių spektaklis "Langas į šviesą". Tai naujas žvilgsnis į mokslą ir mokslinius tyrinėjimus. Juo siekiama parodyti unikalią ir netikėtą įtaką, kurią mokslo žinios daro mūsų kasdieniam gamtos suvokimui, stebint išorinius šviesos ir spalvų kaitos reiškinius. Lankytojai kviečiami atrasti mus supančią šviesą naujoje šviesoje. Europos Komisijos bendrosios programos aprobuotas projektas "Stella", pavestas įgyvendinti jo autoriui Insubrijos universiteto (Como miestas, Italija) profesoriui Paolo Di Tarpani. Dabar gimstantis įspūdingas mokslo ir meno, šviesos stebuklų spektaklis-paroda "Langas į šviesą" įjungiamas į Vilniuje organizuojamą tarptautinį šviesos festivalį LUX. Organizatoriai - VšĮ "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009", VšĮ "Vilniaus festivaliai", Vilniaus universitetas, Kvantinės elektronikos katedra ir Lazerinių tyrimų centras. Renginiui "Langas į šviesą" pasirinkta originali erdvė - tūkstančio kv. metrų ploto salės Vilniaus geležinkelio stoties antrajame aukšte. Ten pirmą kartą pasaulyje, natūralūs atmosferos reiškiniai bus atkuriami uždaroje erdvėje. "Langas į šviesą" - tai 2001 metais Como mieste pradėto darbo rezultatas. Šio projekto įgyvendinime dalyvavo apie šimtas studentų, dėstytojų, menininkų, poetų, aktorių, fotografų ir kt., kurie dirbo vadovaujant profesoriui Paolui Di Trapani.