Kaziuko mugė

Viena iš ryškiausių Vilniaus tradicinių švenčių – Kaziuko mugė skaičiuoja 405-uosius metus ir yra tapusi labai įdomiu etninės kultūros reiškiniu – gyvu ir nuolatos kintančiu. Tai pabrėžia etnologas profesorius Libertas Klimka, prieš šių metų Kaziuko mugę, kuri vyks kovo 6-8 dienomis, palydėdamas Eltos agentūros, muziejinėmis ir mugės rengėjų nuotraukomis iliustruotą knygą “Kaziuko mugė” (Kaziukas’ Fair) lietuvių ir anglų kalbomis. Išleistą nedideliu 800 egzempliorių tiražu, šią gražią knygą bus progų įsigyti Kaziuko mugės dienomis. Pasak etnologo, Kaziuko mugė, mūsų laikais virtusi labiau komerciniu renginiu, yra kilusi iš daugiau kaip keturis šimtmečius gyvuojančios bažnytinės šventės – Šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, todėl labai sveikintinas tradicinių eisenų atgaivinimas ir tradicinių Vilniaus amatų skatinimas. “Aš šį unikalų reiškinį stebiu nuo pokario metų, jo evoliuciją ir raidą, kintančias verbų – Vilnijos krašto puošmenos – madas ir meninius ieškojimus. Kaziuko mugė atsirado iš kermošiaus – bažnytinę šventę lydinčios prekybos. Iš tos prekybos pamažu išaugo ir komercinė mugės dalis, nes reikėdavo parvežti lauktuvių namiškiams iš kermošiaus, o neužtenka vien riestainių virtinės ant kaklo ar didelės Kaziuko širdies, kuri būdavo nuo delno didumo iki pusmetrio skersmens, su užrašais “Myliu”, “Ilgiuosi”, “Priimk mano širdį”, moteriškais ir vyriškais vardais.

Kovo 6-8 dienomis Vilniuje vyks Kaziuko mugė 2009. Kaip ir kiekvieną pavasarį į Vilniaus senamiesčio gatves sugrįžta šurmuliuojanti Kaziuko mugė. Istoriniai šaltiniai byloja, kad ši šventė buvo ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų sambūris, sutraukdavęs amatininkus iš atokiausių Lietuvos kampelių bei kaimyninių šalių, bet ir smagus mugės lankytojų bei dalyvių pasibuvimas su įvairiausių žanrų muzikantais, artistais. To pasibuvimo netruks ir šiemet, nes Vilniaus etninės kultūros centras šių metų Kaziuko mugei rengia specialią kultūrinę programą. Kultūrinė Kaziuko mugės programa vilniečius bei miesto svečius kviečia – į Gedimino prospektą (prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro), Pilies gatvės pradžią, Rotušės aikštę, Tymo kvartalą, Maironio gatvę, kavinę „Pas Kaziuką“ („Aula“, Pilies g. 11). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog palikti savo pėdsaką tūkstantmetį skaičiuojančioje valstybės istorijoje yra be galo sudėtinga. Tam reikia atlikti didžius darbus, sukurti įspūdingus kūrinius ar išsiskirti kurioje nors srityje. Tačiau yra ir kitas variantas – tiesiog apsilankyti Kaziuko mugėje, pasidabinti verba bei papozuoti prieš objektyvą čia pat įsikūrusioje LT 1000 palapinėje. Projekto LT 1000 palapinė bei čia besidarbuosiantys fotografai Kaziuko mugės svečių ir dalyvių lauks itin patogioje vietoje – Rotušės aikštėje šalia didžiosios scenos. Čia šurmuliuos pagrindinis mugės sambrūzdis, skambės koncertai, vyks įvairūs rinkimai, konkursai ir kitos atrakcijos.

405-uosius metus skaičiuojanti ir Vilniaus simboliu tapusi Kaziuko mugė šįmet gręžiasi į savo šimtmečių istorines ištakas ir daugiau dėmesio skirs tradiciniams amatams. Pasak rengėjų, šįmet norima suteikti tradicinei mugei unikalumo – kad ji netaptų paprastu kinų prekių turgumi, bet atspindėtų šimtametes Vilniaus amatininkų cechų ir Vilniaus krašto tautodailininkų tradicijas. Pasak šįmet Kaziuko mugę, vyksiančią kovo 6-8 dienomis, rengiančios UAB „Concept events & media“ generalinio direktoriaus Tado Rimdžiaus, dabar norinčiųjų dalyvauti mugėje aktyvumas panašus į pernykštį – mugėje bus apie tūkstantį pardavimo vietų, pasirašyta 750 sutarčių, tačiau neturint prekių ir gaminių sertifikavimo sistemos, pardavėjai prekybos vietose bus kontroliuojami, kuo prekiauja. „Atsirado daug norinčiųjų prekiauti gaminiais iš lino, vilnos, medžio, molio, vario, odos, kailio, kalvystės kūriniais, verbomis ir floristikos dirbiniais, duonos ir pyrago gaminiais. Šių metų mugės naujovė – prekyba Tymo kvartale ūkininkų maisto produktais, kurių kokybę garantuoja Lietuvos kulinarinio paveldo ženklas. Pirmą kartą prekybos vietos mugėje atskirtos nuo maitinimo vietų“, – pabrėžė T. Rimdžius. „Sertifikuotiems meistrams, amatininkams, ūkininkams, Žemės ūkio ministerija Kaziuko mugėje išpirko vietas garbingiausioje Gedimino prospekto dalyje, todėl šie meistrai dalyvaus nemokamai, rodys savo dirbinių gamybos procesą, naudojamus įrankius ir žaliavas“, – sako Libertas Klimka.