Šv. Valentino diena

Šv. Valentino diena
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo pat Romos imperijos ar dar senesnių laikų vasario 14-oji buvo romantikų šventė. Istorikų nuomone, iš pradžių šventė pagonys. Per ją buvo garbinamas vaisingumo dievas Faunas ir moterų bei vedybinio gyvenimo globėja Junona. Ankstyvieji misionieriai šią šventę įtraukė į krikščioniškąjį kalendorių, tik iki šiol neaišku, kurį šventąjį krikščionys buvo linkę minėti vasario 14-ąją. Valentinai buvo mažiausiai du šventieji ir keletas kankinių. Istorikų nuomone, tai tikriausiai buvo kunigas, kuriam 269 ar 290 metais vasario 14 dieną buvo nukirsta galva. Pasakojama, kad jis išgydė aklą Asterijaus dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyta: "Nuo tavo Valentino".

Vilniuje vyks oro balionų šventė, skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Vilniuje vyks oro balionų šventė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šių metų liepos 2-6 dienomis Vilniuje šalia Baltojo tilto vyks atviras 11-tasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Jo metu, kaip ir kiekvienais metais, varžysis oreiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos ir kitų valstybių. Šis renginys bus skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Kartu su čempionatu visas dienas prie Baltojo tilto vyks ir 8-oji oro balionų šventė „Padangių gėlės“. Penktadienį dieną nuo 15 val. prasidės pirmasis Lietuvos oro balionų modelių čempionatas, kurio metu į dangų pakils dešimtys įvairiaspalvių oro balionų modelių. Juos gamins ne tik profesionalai, bus leidžiama dalyvauti ir su savo atsineštu oro baliono modeliu. Neturintiems modelių bus leidžiama prisijungti prie modeliuotojų komandų ir taip sudalyvauti čempionate. Šalia Baltojo tilto vyks ir kitų atrakcijų vaikams ir suaugusiems – sumo varžybos, pomidorų mūšiai. Penktadienio vakarą nuo 19 valandos prasidės koncertas, kuriame gros Šarūnas Mačiulis ir grupė „Poliarizuoti Stiklai“, grupė „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“, bei Povilas Meškėla su grupe. Koncertą vainikuos naktinis oro balionų paradas.

Joninės ir Rasos - praeities, dabarties ir ateities apmąstymai

Joninės ir Rasos - praeities
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau eilinį kartą žmonės Punsko krašte susibūrė švęsti Joninių. Švęsti? Gal per daug pasakyta, kalbant apie kelis šimtus susirinkusių birželio 22 dieną prie Seivų ežero. Jeigu švente laikysime vidinį džiaugsmą, išgyvenimus, įsigilinant į dainų posmus ir atskirų eigos dalių prasmę, tai tokią šventę tikrai pergyveno „Gimtinės”, „Alnos”, „Šalcinėlio” dalyviai, Vidugirių mokiniai, Punsko mokyklos folkloro grupė ir „Nalšios” ansamblis, atvykęs iš Vilniaus. Per keliolika metų nepavyko įtraukti aktyviai dalyvauti renginyje ne ansambliečių. Nors šiemet prie burtininkės susispietė ne tik ansamblių jaunimas, bet ir šiaip atvykęs. Gal taip labai jau esame nutolę nuo šaknų, kad nebekyla noras įsijungti. Norime tik stebėti, kas vyksta, pabūti tarp savo bičiulių ir pasėdėti prie bokalo alaus. Jonines sumanyta švęsti prieš 20 metų pagal senąjį lietuvišką kalendorių. Tai buvo ramuviečių judėjimo Rasos scenarijus, kuris per kauniškį Albiną Vaškevičių pateko ir į mūsų rankas. Reikia pabrėžti, kad pirmoji Rasos šventė įvyko Kernavėje 1967 m. Tai buvo tautinio ir kultūrinio judėjimo pradžia, siekiant vaduotis iš sovietinės ideologijos varžtų. Šventės rengėjai pasiryžo remtis autentiškomis liaudies dainomis, gaivinti senąsias šventės tradicijas, atsiribojant nuo sovietinių festivalių, stilizuoto folkloro.

Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvidžio šventė Rasa

Gražiausia ir paslaptingiausia vasarvidžio šventė Rasa
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rasos šventė turi labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Apie Rasos šventes apeigas raše 16-17 amžiuje. Lietuvių papročiai išsilaikė dar ir XIX a.
llgiausios dienos švenčių apeigos buvo glaudžiai susijusios su darbiniais papročiais bei mitologiniais vaizdiniais; dėmesys čia buvo nukreiptas į derliaus apsaugojimą nuo stichiniu nelaimių - juk birželio pabaigoje prasidėdavo didelės kaitros ir perkūnija su žaibais bei krušomis arba didelės sausros, neretai sunaikindavusios javus. Rasa senojoje tradicijoje tai esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastų gydomųjų galių. Nusiprausus kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis. Apie Švenčionis merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą. Naktį braukoma pievose marška ir surenkama rasa, kurią naudoja gydymui.

Joninės

Joninės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip šventė Jonines seniau? Kokia šios šventės prasmė? Dar XVI – XVIII a. jas šventė nuo gegužės pabaigos iki birželio galo ar bent trečiąjį birželio dešimtadienį. S. Daukantas šventę vadino vainikų švente arba viešėmis ir tvirtina, kad seniau ją pradėdavo švęsti birželio gale ir švęsdavo 14 dienų. Tik XIX šimtmečio pabaigoje ją imta švęsti birželio 24 dieną, t. y. sutapatinta su švento Jono diena. Birželio 22 d. saulė pasiekia aukščiausią tašką, ir tada būna trumpiausia naktis. Lietuvoje ši saulėgrįža sutampa su augmenijos branda, ji pasiekia didžiausio vešlumo, gyvastingumo, kupos. Jeigu gamtą lyginsime su žmogaus gyvenimu – tai jaunystė. Todėl šios šventės dalyviai – jaunimas. Šventės išvakarėse iš ganyklų ankščiau pargindavo gyvulius ir uždarydavo tvarte. Ant tvorų prieš tvarto duris prikaišiodavo dagių, dilgėlių arba tvarto duris apkaišiodavo šermukšnio šakomis, kad einančios pas gyvulius raganos susibadytų, išsigąstų šermukšnio (šermukšniui lietuvių tikėjimuose teikiama apsauginė galia). Kai kur tvarto duris užremdavo akėčiomis, o prie slenksčio padėdavo veidrodėlį ir klumpes. Ragana, save pamačiusi, turėjo pasibaisėti, o bėgdama užkliūti už klumpių ir kojas išsisukinėti. Nuo tvorų nuimdavo puodus, kad nebūtų į ką raganoms melžti, Joninių ryto rasa gali atimti karvių pieną, todėl karves išgindavo tik nukritus rasai. Buvo tikima, kad Joninių išvakarėse surinkti žolynai geriausia tinka vaistams, atneša žmogui laimę ir sveikatą.

Atgimstančios gamtos ir paukščių piramidė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šv. Velykų dienomis prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ statyta didžiausia Lietuvoje ir visame pasaulyje Velykinių margučių piramidė, šį savaitgalį, per Atvelykį pavirs žaliuojančia „Atgimstančios gamtos ir paukščių piramide“. Didelį pasisekimą turėjusią Velykinių margučių piramidę nutarta neardyti iki Atvelykio. Tik dabar nuo piramidės jau nurinktus margučius pakeis atgimstančios gamtos simboliai, gyvos gėlės ir popieriniai paukščiai. Pagal organizatorių užmanymą piramidę turėtų papuošti gausus pulkas popierinių paukščių, išlankstytų pagal japonų „origami“ popieriaus lankstymo meną.

Velykų piramidė sugrįžta į Vilnių

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jau šį savaitgalį, Šv. Velykų dienomis Vilniuje iškils didžiausia pasaulyje Velykinių kiaušinių piramidė. Jau penktus metus iš eilės Lietuvoje statoma vis didesnė Velykų piramidė, pernai statyta Kaune, šiais metais sugryš į Vilnių, kur iškils šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Šiemet piramidės statybai numatyta panaudoti 33,000 virtų ir dažytų kiaušinių – margučių. Pirmą kartą ši piramidė bus pateikta kaip rekordas į pasaulinę „Guinness“ rekordų knygą. Balandžio 20-21 dienomis visi vilniečiai ne tik galės pamatytį šį rekordinį statinį, bet ir pasilinksminti šalia piramidės esančioje šventės teritorijoje. Scenoje koncertuos folkloriniai ansambliai, vyks margučių ridenimo ir įvairios kitos sportinės varžybos, veiks atrakcionų miestelis. Rekordinę piramidę bus galima lankyti visą dieną, o naktį ji bus originaliai apšviesta. Šalia didžiosios piramidės išaugs ir mažesnė piramidė, į kurią bus dedami vilniečių ir miesto svečių atnešti margučiai. Šventės metu bus išrinktas „Margučių karalius“, apdovanoti ir kiti gražiausi atnešti margučiai. Visiems atsinešusiems prie piramidės savo margučius bus įteikti rėmėjų prizai.

Septintasis festivalis “Naujas Kraujas 2003” pristato septynias grupes

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kasmetinis debiutuojančių kolektyvų festivalis “Naujas Kraujas 2003” šiemet vyks jau septintąjį kartą. Kovo 30 d., sekmadienį, sunkesnę muziką kuriančios naujos grupės rinksis sostinės klube “Bravo” - jų pasirodymus vertins speciali žiuri ir susirinkę žiūrovai. Tradiciškai šis vis didesnį populiarumą įgaunantis renginys baigsis svečių pasirodymų - šįkart tai bus grupė “Budulis” su garsiais “Radiošou” herojais ir “metaline” programa. Taigi, mūsų scenos venos vėl prisipildys pavasariškai šviežia energija.” Festivaliui “Naujas Kraujas 2003” atrinktos 7 grupės - vilniečiai “Andaja”, “Division By Zero”, “Eudine Seythe”, “Planet Dogbone”, “Vėlinės”, taip pat “D.A.R” iš Panevėžio ir “Ossastorium” iš Kauno. Atranką praėjo ir aštuntoji grupė iš Visagino, tačiau netikėtos problemos privertė jaunuolius atsisakyti dalyvavimo. Klubo “Bravo” durys atveriamos 17.30 val., koncerto pradžia - 18.00 val. Su renginio skrajutėmis įėjimas pigesnis (10 Lt).

Vasario 16-oji

Vasario 16-oji
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiekvienais metais mes švenčiame naujosios Lietuvos Valstybės atkūrimo 1918 m. šventę – Vasario 16-ąją, šventę lietuvių tautos, sukūrusios šiame Europos regione, prie Baltijos jūros, Lietuvos valstybę ir čia brandinančios Europos civilizacijos savąją raišką, praturtinusios ją savo įvairovę ir kultūros autentiškumu. Vasario 16-oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, skaičiuojančios 8 šimtmetį, istorijoje. Šios šventės ypatinga ir betarpišką artumą mes jaučiame čia, Vilniuje, kuriame 1917–1918 m. buvo žengti ryžtingi ir nepamirštami naujosios demokratinės Lietuvos valstybės kūrimo žingsniai. Galima teigti, kad be Vasario 16-osios nebūtų buvę ir Kovo 11-osios. Per 12 atsikūrusios Nepriklausomos Lietuvos valstybės metų Vilniuje susiformavo šios šventės tradicija. Mes visi daug žinome apie šios šventės kilmę ir reikšmę. Tačiau minėdami Vasario 16-ąją mes turime pakankamai motyvų pamąstyti apie savo protėvių politinę kultūrą ir jų drąsą parenkant kelią lietuvių tautai Lietuvoje ir Europos žemyne bei pasaulyje. Norėčiau kalbėti apie tris dalykus, susijusius su Vasario 16-osios švente ir jos vertinimu bei reikšme mūsų tautai bei šaliai ir demokratijos raidai Europoje. Pirmiausiai, kiek buvo demokratiškas Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 m.? Ar demokratiškais pagrindais buvo sudaryta Lietuvos Taryba?

Vėlinės

Vėlinės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vėlinės – mirusiųjų šventė. Gyvieji eina į kapines mirusiųjų aplankyti, o prietaringi žmonės tiki, jog mirusieji ateina pas gyvuosius. Žmonėse ir šiandien galime išgirsti šiurpiausių pasakojimų apie numirėlių apsilankymą pas gyvuosius. Gal nieko kito žmonės taip nebijo kaip numirėlių. Taip jau yra nuo seniausių laikų. Turbūt dėl to toks stiprus mirusiųjų garbinimo kultas. Vėlinių kilmė siejama su lietuvių tikėjimu, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri paskui bendrauja su gyvaisiais, juos lanko. Vėlių garbei rengiamos šventės tradicija siekia pagonybės laikus. Ji būna rudenį, nuėmus nuo laikų derlių. Etnografai teigia, jog mirusiųjų ir protėvių kultas būdingiausias žemdirbių tautoms. Per Vėlines ruošia vaišes kapinėse arba namuose. Vaišėmis norėdavo pasigerinti vėlėms, kad jos nekenktų. Paprotys valgyti prie kapų, palikti ant jų duonos, košės, kiaušinių, laistyti kapus pienu, medumi, vynu labiausiai buvo paplitęs slavų, graikų, rumunų tautose. Toks paprotys buvo ir Lietuvoje. Vėlinės ir dabar švenčiamos visoje Lietuvoje. Šią dieną suvažiuoja visi šeimos nariai, kartu lanko artimųjų kapus. Kapai puošiami gėlėmis ir žalumynais, dedami vainikai, uždegamos žvakės. Bažnyčiose vyksta gedulingos pamaldos už mirusiuosius. Vienas iš pagrindinių šios dienos papročių yra bendros šeimos vaišės, kurių metu prisimenami mirusieji. Šiuolaikinį mirusiųjų pagerbimą sunku sieti tiek su protėvių kultu, tiek su religiniu mirusiųjų pagerbimu. Ne tik tikintys, bet ir netikintys savo pareiga laiko šią dieną nueiti i kapines, pagerbti artimųjų atminimą, išreikšti pagarbą tautai ir Tėvynei nusipelniusiems žmonėms. Tai yra visų vienybės, susitelkimo, rimties, ir susikaupimo diena, vykdant šventus tėvų ir protėvių priesaikus saugoti mirusiųjų atminimą.