Kokia Kalėdų žinia?
| |

Kokia Kalėdų žinia?

Kristaus gimimas yra pats nuostabiausias Dievo stebuklas, įamžintas Šventajame Rašte, ir svarbiausia Dievo žinia mums, gyvenantiems laikų pabaigoje. Nė vieno žmogaus gimimas nebuvo paženklintas tiek antgamtinių ženklų ir apraiškų: angelų pasirodymai Marijai, Juozapui, piemenims; naujos žvaigždės, simbolizuojančios Karaliaus gimimą, atsiradimas danguje; išminčių iš Rytų apsilankymas Betliejuje; tikslių Rašto pranašysčių išsipildymas – antgamtinis Jėzaus gimimas iš mergelės Betliejuje; to laikotarpio žmonių (Elžbietos, pranašų Simeono ir Onos) pranašystės apie kūdikėlį Jėzų, kaip apie Viešpatį, Gelbėtoją ir Mesiją. Nė vienas šios žemės kūdikis nebuvo taip dangaus pagarbintas, kaip Jėzus. Jo gimimas liudija apie Jo dievišką prigimtį. Bet tuo pačiu Jėzaus gimimas turėjo ir kančios ženklų, kurie pranašavo Jo misijos pobūdį. Dar negimęs, Jis buvo atstumtas žmonių: Marijai gimdyti atsirado vieta tik tvartelyje, o gimęs Jėzus buvo suvystytas ir paguldytas ėdžiose. Tai simbolizavo, kad Jis, kaip Žmogaus Sūnus, patirs žemės vargą.

Kokia Kalėdų dvasia?
| |

Kokia Kalėdų dvasia?

Kalėdos – nuostabus metas, apgaubtas paslaptingos nuotaikos, nuoširdžios meilės, geranoriško dėmesio artimiems žmonėms, padėkos žodžių ir šilto šeimyninio jausmo. Vieni rašo pasveikinimus artimiems žmonėms, pažadindami šviesiausias mintis ir parinkdami švelniausius žodžius. Kiti su meile ruošia dovanėles, idant parodytų artimiesiems, kad jie yra tikrai brangūs. Puošiami miestai ir miesteliai, gatvės ir parduotuvių vitrinos nušvinta margaspalvėmis švieselėmis, linkinčiomis praeiviams gėrio, šilumos. Daugelis Kalėdų vakarą susiburia prie šventinio stalo, artimai bendrauja šiltais, kupinais vilties, širdingais žodžiais. Juk prie stalo susėdame ne tik pavalgyti, bet ir atvirai, nuoširdžiai pabendrauti, kai dalinamės ne tik šventine duona, bet ir savo gyvenimu, meile, dėmesiu vienas kitam. Dar kiti šeimomis, jaunuoliai linksmais būreliais su dėkingomis širdimis renkasi bažnyčiose, norėdami patirti gilesnę Kalėdų prasmę, su jauduliu laukdami Dievo malonių.

Kalėdų atvirukai
| |

Kalėdų atvirukai

Nuo XIX a. vidurio krikščionių pasaulis šventė Kalėdas panašai kaip tai darome ir mes – tik dar be kalėdinių atvirukų. Sveikinimo piešinio idėją atseksime iki pat Viduramžių, – bent jau galime pirštu parodyti į 1466 m. išgraviruotą Jėzų, žengiantį iš žiedo. O pirmojo kalėdinio atviruko “krikštatėviu” derėtų laikyti serą Henry Cole, pirmąjį Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus direktorių. 1843-iaisiais jis pavedė, kad John Collcott Horsley (kuris, beja, ne tik gerai žinomas menininkas, bet ir pagarsėjo veikla, nukreipta prieš nuogų modelių naudojimą – dėl ko gavo pravardę Clothes-Horsley) sukurtų kalėdų atviruką. Džonas padarė tūkstantį kopijų, tačiau iki šių dienų išliko tik tuzinas. O reakcija į pirmąsias atvirutes buvo priešiška. Ir nors kartu su “Merry Christmas and a Happy New Year to you” užrašu buvo pavaizduotas gerasis samarietis aprengiantis nuogąjį, o antrojoje – alkanojo pamaitinimas, bet už pavaizduotą įprastinį šventinį šeimos tostą už nedalyvaujantį buvo apkaltintas, kad propaguoja alkoholizmą ir kad nėra pakankamai religinis. Kai kurios protestantų sektos draudė siųsti atvirutes iki pat XX a. pradžios.

Kalėdos Lietuvoje: kaip seniau buvo švenčiamos Kalėdos?
| |

Kalėdos Lietuvoje: kaip seniau buvo švenčiamos Kalėdos?

Kalėdos – senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atidėti vėlesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti.

Kodėl nuo senų senovės žmonės ant durų kabindavo Kalėdinius vainikus?
| |

Kodėl nuo senų senovės žmonės ant durų kabindavo Kalėdinius vainikus?

Ar žinote, kodėl dar dabar ypač vakaruose populiaru ant durų kabinti amžinai žalių augalų vainikus? Ši tradicija atėjo iš gilios senovės. Pagonys tikėjo, kad visžaliai augalai turi stebuklingos galios – juk jie nenumeta lapų ir nenuvysta, kaip visa kita augmenija… Magiškais buvo laikomi amalai, gebenės ir bugieniai ir kiti augalai, net ir per didžiausius šalčius išsaugantys gražius vaisius. Tokius vainikus ir vainikėlius kabindavo ant durų, prieškambaryje, tarpduryje arba dovanodavo vieni kitiems, tikėdami, kad jie apsaugos nuo piktųjų dvasių ir suteiks amžiną laimę. Pirmieji vainikai, nupinti dar gilioje pagoniškoje senovėje, nepasižymėjo nei dideliu puošnumu, nei išradingumu, pinami buvo iš natūralų visažalių augalų ir amalų, gebenių ir bugienių. Jau vėliau, devynioliktajame amžiuje, į madą atėjo kaspinai, dar vėliau – saldainiai, saldumynai, smulkūs žaisliukai ir įvairūs mieli mažmožiai.

Pokštas arba saldainis
|

Pokštas arba saldainis

Kai kuriose istorijose pasakojama, kad tą dieną atsiskyrusios nuo kūno dvasios ir tos, kurios mirė per praėjusius metus, grįžta, ieškodamos kūnų, kuriuos galėtų apsėsti per ateinančius metus. Buvo tikima, kad tai vienintelė sielų viltis įgauti pomirtinį gyvenimą. Keltai tikėjo, kad visi erdvės ir laiko dėsniai šiuo metu nustodavo galioti ir tai leisdavo dvasių pasauliui susimaišyti su gyvųjų pasauliu. Aišku, kad gyvieji nenorėjo būti apsėsti dvasių. Taigi spalio 31-osios naktį kaimo gyventojai užgesindavo ugnį savo namuose, kad jie taptų šalti ir nemalonūs. Tuomet jie apsirengdavo šėtoniškais bjauriais drabužiais ir triukšmingai žygiuodavo po kaimą, stengdavosi atbaidyti dvasias, kurios ieško gyvų kūnų. Kai kuriais pasakojimais pasakojama, kaip keltai sudegindavo ką nors ant gėdos stulpo, jeigu buvo įtariama, kad tas žmogus jau buvo apsėstas dvasių. Tai turėjo būti savotiška pamoka dvasioms. Kiti keltų istorijos pasakojimai teigia, kad visi šie pasakojimai viso labo tėra mitas. Romėnai priėmė keltų praktiką kaip savą. Tačiau pirmajame mūsų eros amžiuje jie atsisakė aukoti žmones ant laužo. Bėgant laikui, aukojimas tapo labiau ritualizuotas. Išnykus tikėjimui dvasių apsėdimu, papročiai rengtis vaiduokliais, velniais ir raganomis tapo labiau ceremoniniais.

13-asis Europos karšto oro balionų čempionatas
|

13-asis Europos karšto oro balionų čempionatas

2003 m. rugpjūčio 8-17 dienomis Vilniuje ir jo apylinkėse, Trakuose bei geografiniame Europos centre vyks stambiausias ir įspūdingiausias šiais metais tarptautinis sporto renginys Lietuvoje – 13-asis Europos karšto oro balionų čempionatas. Čempionate dalyvaus per 100 geriausių karšto oro balionų pilotų ir jų komandų iš 27 Europos valstybių. Tai didžiausias dalyvių skaičius balionų sporto varžybose Lietuvoje. Pagrindinė varžybų starto vieta – Vilniuje, dešiniajame Neries upės krante prie Baltojo tilto.

Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui skirti renginiai
|

Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui skirti renginiai

Devynioliktojo amžiaus viduryje dažnas tuometinės Lietuvos gyventojas net nenumanė, kad Europoje plačiai skleidžiasi neįtikėtinai naujas masinio dainavimo ir muzikavimo sąjūdis. Nežinome, kas buvo tas įžvalgus žmogus, pirmas pasiūlęs sukviesti į vieną būrį chorų dainininkus ir dirigentus. Tai įvyko 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche, Šveicarijoje. Tai buvo pirmoji dainų šventė Europoje, davusi pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimui.Ši nepaprasta tradicija Šveicarijoje gyvavo ištisus 92 – ejus metus, iki 1935 m. Pakutinėje, XXV dainų šventėje dalyvavo net 166 chorai, 12 000 dainininkų. Vokietijoje dainų švenčių istorija prasidėjo 1845 m. Viurcburge ir nutrūko tik tuomet, kai į valdžią atėjo hitlerinis fašizmas. Vokietijos dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, meninių vertybių populiarinimo siekiais. Viena didžiausių ir ilgiausiai užsitęsusių dainų švenčių buvo surengta 1928 m. Vienoje. Į ją suvažiavo apie 200 000 vokiečių dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Po 26-erių metų nuo pirmosios Europoje įvykusios dainų šventės savo pirmąją šventę 1869 m. surengė Estijos dainininkai, o 1873 m. ir Latvijos. Lietuvoje pirmoji dainų šventė tuometinių kultūros šviesuolių pastangomis buvo įprasminta tik 1924 m. rugpjūčio 23-25 dienomis Kaune, t.y. praėjus 55-eriems metams nuo pirmosios Estijos dainų šventės ir 81-eriems metams nuopirmosios Europos šventės.

Šv. Valentino diena
| |

Šv. Valentino diena

Nuo pat Romos imperijos ar dar senesnių laikų vasario 14-oji buvo romantikų šventė. Istorikų nuomone, iš pradžių šventė pagonys. Per ją buvo garbinamas vaisingumo dievas Faunas ir moterų bei vedybinio gyvenimo globėja Junona. Ankstyvieji misionieriai šią šventę įtraukė į krikščioniškąjį kalendorių, tik iki šiol neaišku, kurį šventąjį krikščionys buvo linkę minėti vasario 14-ąją. Valentinai buvo mažiausiai du šventieji ir keletas kankinių. Istorikų nuomone, tai tikriausiai buvo kunigas, kuriam 269 ar 290 metais vasario 14 dieną buvo nukirsta galva. Pasakojama, kad jis išgydė aklą Asterijaus dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyta: “Nuo tavo Valentino”.

Vilniuje vyks oro balionų šventė, skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti
|

Vilniuje vyks oro balionų šventė, skirta Mindaugo karūnavimo dienai paminėti

Šių metų liepos 2-6 dienomis Vilniuje šalia Baltojo tilto vyks atviras 11-tasis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas. Jo metu, kaip ir kiekvienais metais, varžysis oreiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Lenkijos ir kitų valstybių. Šis renginys bus skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti. Kartu su čempionatu visas dienas prie Baltojo tilto vyks ir 8-oji oro balionų šventė „Padangių gėlės“. Penktadienį dieną nuo 15 val. prasidės pirmasis Lietuvos oro balionų modelių čempionatas, kurio metu į dangų pakils dešimtys įvairiaspalvių oro balionų modelių. Juos gamins ne tik profesionalai, bus leidžiama dalyvauti ir su savo atsineštu oro baliono modeliu. Neturintiems modelių bus leidžiama prisijungti prie modeliuotojų komandų ir taip sudalyvauti čempionate. Šalia Baltojo tilto vyks ir kitų atrakcijų vaikams ir suaugusiems – sumo varžybos, pomidorų mūšiai. Penktadienio vakarą nuo 19 valandos prasidės koncertas, kuriame gros Šarūnas Mačiulis ir grupė „Poliarizuoti Stiklai“, grupė „Ir visa tai kas yra gražu yra gražu“, bei Povilas Meškėla su grupe. Koncertą vainikuos naktinis oro balionų paradas.