Pasaulio lietuvių dainų šventė
MES 2003

Devynioliktojo amžiaus viduryje dažnas tuometinės Lietuvos gyventojas net nenumanė, kad Europoje plačiai skleidžiasi neįtikėtinai naujas masinio dainavimo ir muzikavimo sąjūdis. Nežinome, kas buvo tas įžvalgus žmogus, pirmas pasiūlęs sukviesti į vieną būrį chorų dainininkus ir dirigentus. Tai įvyko 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche, Šveicarijoje. Tai buvo pirmoji dainų šventė Europoje, davusi pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimui.Ši nepaprasta tradicija Šveicarijoje gyvavo ištisus 92 – ejus metus, iki 1935 m. Pakutinėje, XXV dainų šventėje dalyvavo net 166 chorai, 12 000 dainininkų. Vokietijoje dainų švenčių istorija prasidėjo 1845 m. Viurcburge ir nutrūko tik tuomet, kai į valdžią atėjo hitlerinis fašizmas. Vokietijos dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, meninių vertybių populiarinimo siekiais. Viena didžiausių ir ilgiausiai užsitęsusių dainų švenčių buvo surengta 1928 m. Vienoje. Į ją suvažiavo apie 200 000 vokiečių dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Po 26-erių metų nuo pirmosios Europoje įvykusios dainų šventės savo pirmąją šventę 1869 m. surengė Estijos dainininkai, o 1873 m. ir Latvijos. Lietuvoje pirmoji dainų šventė tuometinių kultūros šviesuolių pastangomis buvo įprasminta tik 1924 m. rugpjūčio 23-25 dienomis Kaune, t.y. praėjus 55-eriems metams nuo pirmosios Estijos dainų šventės ir 81-eriems metams nuopirmosios Europos šventės. Tauta gyva savo tradicijomis. Jose glūdi istorinė atmintis ir tautos savimonė. Nenuginčajama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, Tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, pratęsia vis atsinaujinantį kultūros vyksmą, padeda ugdyti moralines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi dainų švenčių bruožai: žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, viso kultūros proceso reglamentavimas, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms. Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergsti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Jis pabrėžia, kaip svarbu išsaugoti šį unikalų reiškinį, kuris daro didžiulę įtaką mūsų kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui. Pasaulio lietuvių dainų šventė 2003-isiais metais – pirmoji Dainų šventė XXI amžiuje. Tai pirmoji Lietuvos dainų šventė per visą švenčių istoriją, kai menines programas jungia bendra tema. Tą temą nusako vienas žodis mes (ją padiktavo poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštis). Mes – tai visi šio žemės lopinėlio prie Baltijos jūros gyventojai su savo valstybės istorija, kultūra,, tradicijomis, papročiais, savimone. Būtent per mus į gimtojo krašto žmones, jų meninės saviraiškos kūrybines galias stengiamasi atskleisti šimtmečiais puoselėtą Lietuvos kultūrą, jos raiškos būdus, tradicijų savitumą, pristatyti tautiečiams, užsienio svečiams lyg brangakmenį nugludintą tradicinę kultūrą, liaudies meną, profesionaliosios kultūros klodus, talentingus menininkus ir kūrėjus. Čia mes atrasti, čia gyvename, dirbame ir kuriame, ir norime pasauliui prisistatyti tokie, kokie esame. XVI Lietuvos dainų šventės kūrėjai siekia, kad meninės programos atlieptų visų amžiaus ir socialinių grupių žmonių lūkesčius, juos sudomintų ir praturtintų, padėtų susivokti, kad mūsų kultūra, kalba, papročiai, liaudies dainos , kaip ir patys žmonės, pasaulio kontekste yra unikumas. Pats didžiausias Dainų šventės kūrėjų siekis, kad šis spalvingas kultūros reiškinys skleistųsi iš žmonių kūrybos, entuziazmo, supratimo. Tokiu būdu šokdami, dainuodami, muzikuodami, rodydami savo kūrybą, žmonių gyvenimą, mes liudijame save kaip išsilavinusią ir kultūringą tautą. Būtent taip elgėsi šveicarai, atradę dainų šventę kaip reiškinį, kaip formą masiniam dainavimui, muzikavimui ir tuo sudominę kitas Europos valstybes. Lietuva, įprasminusi šį unikalų kultūros reiškinį 1924 m., su didžiausia meile ir atsakomybe tęsia daugiau kaip prieš 150 metų Europoje užgimusias kultūros tradicijas. Dainų šventės programose dalyvaus 32 000 šokėjų, muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų atlikėjų. Apie 1000 tautinio meno puoselėtojų atvyks iš kitų pasaulio valstybių. 2003 m. pasaulio lietuvių dainų šventė sujungs septynias pagrindines menines programas, iš kurių trys savo idėjomis, žanrų atžvilgiu yra visiškai naujos. Būtent šios pagrindinės ir dar kelios smulkesnės programos ir sudarys Dainų šventės meninę visumą.

Informacija:

http://www.lfcc.lt/ds/

Programa:

06 29 – 07 06 Dainos klubas
Lietuvos liaudies kultūros centras
(B Radvilaitės g. 6)

06 30 – 07 05 Lietuvos mėgėjų teatrų svetainė
Vilniaus mokytojų namų kiemelis
(Vilniaus g. 39)
06 30 Lietuvos tautinio kostiumo kolekcijos pristatymas
Sporto, pramogų ir verslo centras “Forum Palace” (Konstitucijos pr. 26)
07 01 20 val. Kartų vakaras. V. Ganelio miuziklas “Velnio nuotaka”
Vingio parkas

07 02 22 val. Vidmanto Bartulio kūrinio “Mūsų Lietuva” premjera
Katedros aikštė

07 03 13 val. Pasaulio lietuvių dainų šventės paskelbimas
Simono Daukanto aikštė
07 03 14 val. Folkloro diena “Slauna mūsų giminėlė”
Sereikiškių parkas

07 04 18 val. Kanklių ansamblių popietė “Skambėkite, kanklės”
Vilniaus universitetas, Petro Skargos kiemas
07 04 21.30 val. Ansamblių vakaras “Virsmo spalvos”
Kalnų parkas
07 05 16 val. Pučiamųjų orkestrų paradas “Vario audra”
Katedros aikštė
07 05 17 val. Džiazo muzikos vakaras “Angelo naktis”
Užupis
07 05 18 val. Pučiamųjų orkestrų paradas “Vario audra”
Rotušės aikštė
07 05 21 val. Šokių diena “Gyvybės žalias medis”
Žalgirio stadionas
07 06 15 val. Šventės dalyvių eitynės – manifestacija iš Katedros aikštės į Vingio parką

07 06 19.30 val. Dainų diena “Karūna Tėvynei”
Vingio parkas

Parodos

07 03-27 16 val. Liaudies meno parodos atidarymas
Galerija ARKA (Aušros Vartų g. 7)
07 03 17 val. Lietuvos karaliaus Mindaugo laiško su antspaudu ir kitų lituanistinių vertybių iš užsienio pristatymas parodoje “Krikščionybė Lietuvos mene”
veiks iki 2004-01-01
Taikomosios dailės muziejus (Arsenalo g. 3a)

07 04 – 10 12 16 val. Parodos “Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusija XIII-XVIII amžiais” atidarymas
Lietuvos nacionalinis muziejus (Arsenalo g. 1)

07 06 – 10 15 17 val. Tarptautinės dailės parodos “Lietuvos valstybės kūrėjai. XVI-XX a. pirmosios pusės portretai” atidarymas
Vilniaus paveikslų galerija (Didžioji g. 4)
Radvilų rūmai (Vilniaus g. 22)

VOBT vasaros sezonas
Trakų pilyje

07 05 21.30 val. Vytauto Klovos opera “Pilėnai”
Trakų pilis
07 12 21.30 val. PREMJERA. Broniaus Kutavičiaus sceninis diptikas “Ignis et fides” (Ugnis ir Tikėjimas)
Trakų pilis

Kiti renginiai
07 01 11 val. Rekonstruotos Gedimino prospekto dalies atidarymas
Gedimino prospekto – Vrublevskio gatvių sankryža
07 04-06 Tarptautinis archeologijos festivalis “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje”
Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus (Kerniaus g. 4 a., Kernavė)

07 04 19 val. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso priėmimas Kauno miesto ir krašto visuomenei Valstybės dienos proga
Kaunas, Prezidentūros kiemas

07 04 21.30 val. Pažaislio muzikos festivalio spektaklis “Mindaugas.Vorutos vilkolakio giesmė”
Kaunas. Pilies aikštė
07 05 12 val. Valstybės apdovanojimų įteikimas
Lietuvos Respublikos Prezidentūra
07 05 14 val. Lietuvos Nacionalinės bibliotekos naujo priestato atidarymas

07 05 16 val. Lietuvos valdovų rūmų atstatymo rėmėjų pagerbimo iškilmės
Dalyvauja Petras Vyšniauskas (saksofonas) ir Antanas Smolskus (birbynė), LR Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas plk. Algirdas Radzevičius
Katedros aikštė

07 05 23.30 val. Mindaugo tilto per Nerį atidarymas

07 06 12 val. Valstybės vėliavų pakėlimas Valstybės dienos proga
Simono Daukanto aikštė
07 06 12.30 val. Paminklo Lietuvos karaliui Mindaugui atidengimas
T. Vrublevskio gatvė

07 06 16 val. WOLFGANG AMADEUS MOZART (1756–1791) KARŪNAVIMO MIŠIOS
Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijos kiemas
07 07 10 val. Pirmasis Amerikos lietuvių verslo forumas
10–14 val.
Sporto, pramogų ir verslo centras “Forum Palace” (Konstitucijos pr. 26)

Views All Time
Views All Time
3676
Views Today
Views Today
1
0 0