Pramogos

Šiuolaikinės Kalėdos - margai įpakuota tuštybė

pagal
Šiuolaikinės Kalėdos - margai įpakuota tuštybė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai kurie negali apsispręsti iki paskutinės minutės. Jie negali nuspręsti kas padarys jų artimuosius laimingais, todėl delsia beveik iki pat Kalėdų. Tada per paskutines porą dienų jie įsilieja į tą didžiulį kalėdinį šurmulį parduotuvėse, ir galiausiai perka kas papuola. Jie nusprendžia: “na, galbūt aš padovanosiu jam tai. Juk aš taip brangiai už šį daiktą sumokėjau, o juk kuo brangesnė dovana, tuo labiau patenkintas turi būti tas, kuris ją gauna, ar ne?” Stengdamiesi per Kalėdas patenkinti savo artimųjų lūkesčius, dauguma žmonių puola pirkti įvairius daiktus, nežinodami kas gi iš tikrųjų padarys juos laimingais. Tačiau tai juk nėra labai protinga. Juk pati dovanų dovanojimo prasmė yra padaryti kitą žmogų laimingu. Bet tam, kad žinotume kas suteiks žmonėms laimę, mes turime žinoti kas jie yra ar kas jie nėra. Tačiau po visa šia marga pakuote slepiasi tuštybė. Ten nėra nieko, kas turėtų tikrą vertę. Ten tėra tik negyva materija, materialūs daiktai, kurie laikui bėgant suirs. Negyva materija nieko nepadarys laimingu, nes mes nesame materija, mes nesame materialūs. Todėl materialūs daiktai nepadarys mūsų laimingais.

Kalėdų atvirukai

pagal
7725 Kaledos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo XIX a. vidurio krikščionių pasaulis šventė Kalėdas panašai kaip tai darome ir mes - tik dar be kalėdinių atvirukų. Sveikinimo piešinio idėją atseksime iki pat Viduramžių, - bent jau galime pirštu parodyti į 1466 m. išgraviruotą Jėzų, žengiantį iš žiedo. O pirmojo kalėdinio atviruko "krikštatėviu" derėtų laikyti serą Henry Cole, pirmąjį Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus direktorių. 1843-iaisiais jis pavedė, kad John Collcott Horsley (kuris, beja, ne tik gerai žinomas menininkas, bet ir pagarsėjo veikla, nukreipta prieš nuogų modelių naudojimą - dėl ko gavo pravardę Clothes-Horsley) sukurtų kalėdų atviruką. Džonas padarė tūkstantį kopijų, tačiau iki šių dienų išliko tik tuzinas. O reakcija į pirmąsias atvirutes buvo priešiška. Ir nors kartu su "Merry Christmas and a Happy New Year to you" užrašu buvo pavaizduotas gerasis samarietis aprengiantis nuogąjį, o antrojoje - alkanojo pamaitinimas, bet už pavaizduotą įprastinį šventinį šeimos tostą už nedalyvaujantį buvo apkaltintas, kad propaguoja alkoholizmą ir kad nėra pakankamai religinis. Kai kurios protestantų sektos draudė siųsti atvirutes iki pat XX a. pradžios.

Kalėdos Lietuvoje: kaip seniau buvo švenčiamos Kalėdos?

pagal
Nacionaliniai Kalėdų ypatumai 2008
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atidėti vėlesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti.

Kodėl nuo senų senovės žmonės ant durų kabindavo Kalėdinius vainikus?

pagal
Kodėl nuo senų senovės žmonės ant durų kabindavo Kalėdinius vainikus?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar žinote, kodėl dar dabar ypač vakaruose populiaru ant durų kabinti amžinai žalių augalų vainikus? Ši tradicija atėjo iš gilios senovės. Pagonys tikėjo, kad visžaliai augalai turi stebuklingos galios - juk jie nenumeta lapų ir nenuvysta, kaip visa kita augmenija… Magiškais buvo laikomi amalai, gebenės ir bugieniai ir kiti augalai, net ir per didžiausius šalčius išsaugantys gražius vaisius. Tokius vainikus ir vainikėlius kabindavo ant durų, prieškambaryje, tarpduryje arba dovanodavo vieni kitiems, tikėdami, kad jie apsaugos nuo piktųjų dvasių ir suteiks amžiną laimę. Pirmieji vainikai, nupinti dar gilioje pagoniškoje senovėje, nepasižymėjo nei dideliu puošnumu, nei išradingumu, pinami buvo iš natūralų visažalių augalų ir amalų, gebenių ir bugienių. Jau vėliau, devynioliktajame amžiuje, į madą atėjo kaspinai, dar vėliau - saldainiai, saldumynai, smulkūs žaisliukai ir įvairūs mieli mažmožiai.

Kalėdos

pagal
Kalėdos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Švenčiamos gruodžio 25 d., tuoj po Kūčių. Nuo seno Kalėdos - Saulės sugrįžimo, svarbiausia Saulėgrįžos ciklo šventė. Seniau per Kalėdas žmonės švęsdavo ir Naujuosius metus. Kalėda simboliškai vaizduojama kaip sugrįžtanti Saulė. Lietuvai priėmus krikščionybę, senąją, dar iš pagonybės laikų mus pasiekusią Kalėdų šventės prasmę, papildė krikščioniškoji - Dievo sūnaus Jėzaus gimimas. Lietuvos kaime per Kalėdas pasibaigdavo samdinių tarnavimo laikas. Dažniausiai iki Kalėdų jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir išeidavo Kalėdų švęsti į savo gimtuosius namus. A. J. Greimas rašo, kad „lietuviškos Kalėdos ne tik kad beveik nieko bendro neturi su krikščioniškąja šių švenčių tradicija, jos visais savo poreiškiais, yra bendruomeninio solidarumo šventė. Šio solidarumo atžymėjimas apima ne tik šeimyną plačiąja prasme, bet ir gyvųjų bei mirusiųjų bendruomenę ir visą į šeimą integruotą gyvatą. Kūčios maistu dalinasi ne tik su naminiais gyvuliais ir bitėmis, bet ir su vaismedžiais” („Tautos atminties beieškant“, V. 1990, p.332). Nuo seno gyvuoja tradicija pirmąją Kalėdų dieną visiems būti savo namuose. Daugelyje Lietuvos vietų Kalėdų pirmąją dieną buvo laukiami žydų tautybės žmonės - jei jie į namus užsukdavo, sakydavo, kad laimė namus aplankė. Kaip ir per Kūčias, Kalėdų pirmąją dieną elgiamasi gana santūriai. Kiek daugiau linksmybių - tik vakare. Svečių lankymas - antrąją dieną. Tada sodybose pasirodo ir kalėdautojai (persirengėliai). Populiariausi kalėdautojų personažai: ožys, vengrai, čigonai, mirtis, arklys, gervė, meška.

Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė

pagal
Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalėdos - senoji Saulės grįžimo šventė, buvo žinoma daugelyje prieškrikščioniškųjų Europos tautų. Tai žiemos tamsybių nugalėjimo šventė, tarytum naujųjų metų pradžia. Nuo Kalėdų Lietuvoje diena pradeda ilgėti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ją priėmė su tokiu pat entuziazmu ir švęsdavo nemažiau iškilmingai. Tačiau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senųjų papročių, ypač būrimų ir ateities spėliojimų. Senais laikais Kalėdos buvo švenčiamos tris dienas. Žemdirbių tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažėja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiūrėti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atidėti vėlesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius būtiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikščiojo į svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai , kas pagaminta anksčiau. Kalėdų rytą, dar prieš pusryčius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kitą sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius.

Maži Kalėdų stebuklai

pagal
Maži Kalėdų stebuklai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalėdos - magiška šventė, kai visa šeima galime pabūti kartu. Kiek daug reiškia kartu maisto ruošimas, eglutės puošimas, dalijimasis kalėdaičiu ir skubėjimas į Piemenėlių mišias, pajuntame savo vidumi. Ir tas jausmas dar ilgai šildo. Ištisus amžius kartojamos apeigos suteikia saugumo jausmą, o vaikams jos perduodamos kaip šventinė dovana. Dar prieš Kalėdas užplūsta vaikystės prisiminimai. Rogutėmis parsivežtos eglutės kvapas sklinda po visus namus. Įstatyta į stovą, papuošta žaisliukais, saldainiais ir angelo plaukais eglutė mus lydi nuo vaikystės iki senatvės. Jei nebūtų švenčių, jas reiktų susigalvoti, - vieningai mano psichologai. O Kalėdos _ puikiausia gydomoji terapija kiekvienai šeimai. Mat per šventes tarsi sustoja laikas, vėl galime atrasti meilę ir ramybę. Ypatinga yra jau prieššventinė ruoša, nes kiekvienam šeimos nariui skirtas koks nors darbelis. Likus kelioms dienoms iki švenčių tiksliai sutvarkoma kiekviena namų kertelė. Tai tarytum vidinis apsivalymas, kurio kiekvienam mūsų labai reikia. Po to kepami pyragai, gaminamas kitas maistas. Nors daugelis mūsų nemėgsta prieššventinės ruošos, ji sukelia malonų jaudulį.

Kokia Kalėdų žinia?

pagal
Kokia Kalėdų žinia?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kristaus gimimas yra pats nuostabiausias Dievo stebuklas, įamžintas Šventajame Rašte, ir svarbiausia Dievo žinia mums, gyvenantiems laikų pabaigoje. Nė vieno žmogaus gimimas nebuvo paženklintas tiek antgamtinių ženklų ir apraiškų: angelų pasirodymai Marijai, Juozapui, piemenims; naujos žvaigždės, simbolizuojančios Karaliaus gimimą, atsiradimas danguje; išminčių iš Rytų apsilankymas Betliejuje; tikslių Rašto pranašysčių išsipildymas – antgamtinis Jėzaus gimimas iš mergelės Betliejuje; to laikotarpio žmonių (Elžbietos, pranašų Simeono ir Onos) pranašystės apie kūdikėlį Jėzų, kaip apie Viešpatį, Gelbėtoją ir Mesiją. Nė vienas šios žemės kūdikis nebuvo taip dangaus pagarbintas, kaip Jėzus. Jo gimimas liudija apie Jo dievišką prigimtį. Bet tuo pačiu Jėzaus gimimas turėjo ir kančios ženklų, kurie pranašavo Jo misijos pobūdį. Dar negimęs, Jis buvo atstumtas žmonių: Marijai gimdyti atsirado vieta tik tvartelyje, o gimęs Jėzus buvo suvystytas ir paguldytas ėdžiose. Tai simbolizavo, kad Jis, kaip Žmogaus Sūnus, patirs žemės vargą.

Kokia Kalėdų dvasia?

pagal
Kokia Kalėdų dvasia?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kalėdos - nuostabus metas, apgaubtas paslaptingos nuotaikos, nuoširdžios meilės, geranoriško dėmesio artimiems žmonėms, padėkos žodžių ir šilto šeimyninio jausmo. Vieni rašo pasveikinimus artimiems žmonėms, pažadindami šviesiausias mintis ir parinkdami švelniausius žodžius. Kiti su meile ruošia dovanėles, idant parodytų artimiesiems, kad jie yra tikrai brangūs. Puošiami miestai ir miesteliai, gatvės ir parduotuvių vitrinos nušvinta margaspalvėmis švieselėmis, linkinčiomis praeiviams gėrio, šilumos. Daugelis Kalėdų vakarą susiburia prie šventinio stalo, artimai bendrauja šiltais, kupinais vilties, širdingais žodžiais. Juk prie stalo susėdame ne tik pavalgyti, bet ir atvirai, nuoširdžiai pabendrauti, kai dalinamės ne tik šventine duona, bet ir savo gyvenimu, meile, dėmesiu vienas kitam. Dar kiti šeimomis, jaunuoliai linksmais būreliais su dėkingomis širdimis renkasi bažnyčiose, norėdami patirti gilesnę Kalėdų prasmę, su jauduliu laukdami Dievo malonių.

Pokštas arba saldainis

pagal
Pokštas arba saldainis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai kuriose istorijose pasakojama, kad tą dieną atsiskyrusios nuo kūno dvasios ir tos, kurios mirė per praėjusius metus, grįžta, ieškodamos kūnų, kuriuos galėtų apsėsti per ateinančius metus. Buvo tikima, kad tai vienintelė sielų viltis įgauti pomirtinį gyvenimą. Keltai tikėjo, kad visi erdvės ir laiko dėsniai šiuo metu nustodavo galioti ir tai leisdavo dvasių pasauliui susimaišyti su gyvųjų pasauliu. Aišku, kad gyvieji nenorėjo būti apsėsti dvasių. Taigi spalio 31-osios naktį kaimo gyventojai užgesindavo ugnį savo namuose, kad jie taptų šalti ir nemalonūs. Tuomet jie apsirengdavo šėtoniškais bjauriais drabužiais ir triukšmingai žygiuodavo po kaimą, stengdavosi atbaidyti dvasias, kurios ieško gyvų kūnų. Kai kuriais pasakojimais pasakojama, kaip keltai sudegindavo ką nors ant gėdos stulpo, jeigu buvo įtariama, kad tas žmogus jau buvo apsėstas dvasių. Tai turėjo būti savotiška pamoka dvasioms. Kiti keltų istorijos pasakojimai teigia, kad visi šie pasakojimai viso labo tėra mitas. Romėnai priėmė keltų praktiką kaip savą. Tačiau pirmajame mūsų eros amžiuje jie atsisakė aukoti žmones ant laužo. Bėgant laikui, aukojimas tapo labiau ritualizuotas. Išnykus tikėjimui dvasių apsėdimu, papročiai rengtis vaiduokliais, velniais ir raganomis tapo labiau ceremoniniais.

13-asis Europos karšto oro balionų čempionatas

pagal
13-asis Europos karšto oro balionų čempionatas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

2003 m. rugpjūčio 8-17 dienomis Vilniuje ir jo apylinkėse, Trakuose bei geografiniame Europos centre vyks stambiausias ir įspūdingiausias šiais metais tarptautinis sporto renginys Lietuvoje – 13-asis Europos karšto oro balionų čempionatas. Čempionate dalyvaus per 100 geriausių karšto oro balionų pilotų ir jų komandų iš 27 Europos valstybių. Tai didžiausias dalyvių skaičius balionų sporto varžybose Lietuvoje. Pagrindinė varžybų starto vieta – Vilniuje, dešiniajame Neries upės krante prie Baltojo tilto.

Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui skirti renginiai

pagal
Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui skirti renginiai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Devynioliktojo amžiaus viduryje dažnas tuometinės Lietuvos gyventojas net nenumanė, kad Europoje plačiai skleidžiasi neįtikėtinai naujas masinio dainavimo ir muzikavimo sąjūdis. Nežinome, kas buvo tas įžvalgus žmogus, pirmas pasiūlęs sukviesti į vieną būrį chorų dainininkus ir dirigentus. Tai įvyko 1843 m. birželio 25 d. Ciuriche, Šveicarijoje. Tai buvo pirmoji dainų šventė Europoje, davusi pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireškimui.Ši nepaprasta tradicija Šveicarijoje gyvavo ištisus 92 – ejus metus, iki 1935 m. Pakutinėje, XXV dainų šventėje dalyvavo net 166 chorai, 12 000 dainininkų. Vokietijoje dainų švenčių istorija prasidėjo 1845 m. Viurcburge ir nutrūko tik tuomet, kai į valdžią atėjo hitlerinis fašizmas. Vokietijos dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, meninių vertybių populiarinimo siekiais. Viena didžiausių ir ilgiausiai užsitęsusių dainų švenčių buvo surengta 1928 m. Vienoje. Į ją suvažiavo apie 200 000 vokiečių dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Po 26-erių metų nuo pirmosios Europoje įvykusios dainų šventės savo pirmąją šventę 1869 m. surengė Estijos dainininkai, o 1873 m. ir Latvijos. Lietuvoje pirmoji dainų šventė tuometinių kultūros šviesuolių pastangomis buvo įprasminta tik 1924 m. rugpjūčio 23-25 dienomis Kaune, t.y. praėjus 55-eriems metams nuo pirmosios Estijos dainų šventės ir 81-eriems metams nuopirmosios Europos šventės.