Kalėdos

Artėja nuostabi ir graži krikščioniška šventė – Kalėdos. Šiemet sostinėje Kalėdoms papuoštos dvi eglės – Rotušės ir Katedros aikštėse, planuojama nemažai koncertų, spektaklių. Per didelius vargus Vilniaus savivaldybė kažkaip sukrapštė 949 tūkst. 900 litų ir jie atiteks Kalėdas sostinėje organizuojančiai bendrovei „Concept events & media”. Savivaldybės strategai nusprendė atsisakyti fejerverkų, bet labai daug fejerverkų bus iššaudyta Naujųjų metų naktį. Taigi Kalėdos Vilniuje pirmą kartą bus be fejerverkų. Per šias Kalėdas kiekvienas galvos savaip. Prunskienė tikriausiai galvos, kodėl ji nepateko į Seimą, Antanas galvos, kodėl pateko, Blinkevičiūtė – kodėl pralaimėjo Šeškinėje, Pavilionienė – kodėl Blinkevičiūtė nelaimėjo Šeškinėje, Valinskas galvos, kad kada nors norėtų būti Prezidentu bei, kad labai jau triukšmauja apsaugos palydos auto kortežas. Kirkilas galvos apie savo senuosius namus. Kubilius galvos apie tai, kaip išgelbėti Lietuvą, o pusė Lietuvos galvos, kodėl balsavo už Kubilių. Pensininkai galvos, kad geriau jau reikėjo balsuoti už Paksą. Paksas galvos, kodėl tiek mažai pensininkų už ji balsavo. Paulauskas galvos kodėl visi balsuotojai jį pamiršo. Karbauskis galvos apie suartas kapinaites ir skandalus stotyje keliančią žmoną.

Kai kurie negali apsispręsti iki paskutinės minutės. Jie negali nuspręsti kas padarys jų artimuosius laimingais, todėl delsia beveik iki pat Kalėdų. Tada per paskutines porą dienų jie įsilieja į tą didžiulį kalėdinį šurmulį parduotuvėse, ir galiausiai perka kas papuola. Jie nusprendžia: “na, galbūt aš padovanosiu jam tai. Juk aš taip brangiai už šį daiktą sumokėjau, o juk kuo brangesnė dovana, tuo labiau patenkintas turi būti tas, kuris ją gauna, ar ne?” Stengdamiesi per Kalėdas patenkinti savo artimųjų lūkesčius, dauguma žmonių puola pirkti įvairius daiktus, nežinodami kas gi iš tikrųjų padarys juos laimingais. Tačiau tai juk nėra labai protinga. Juk pati dovanų dovanojimo prasmė yra padaryti kitą žmogų laimingu. Bet tam, kad žinotume kas suteiks žmonėms laimę, mes turime žinoti kas jie yra ar kas jie nėra. Tačiau po visa šia marga pakuote slepiasi tuštybė. Ten nėra nieko, kas turėtų tikrą vertę. Ten tėra tik negyva materija, materialūs daiktai, kurie laikui bėgant suirs. Negyva materija nieko nepadarys laimingu, nes mes nesame materija, mes nesame materialūs. Todėl materialūs daiktai nepadarys mūsų laimingais.

Švenčiamos gruodžio 25 d., tuoj po Kūčių. Nuo seno Kalėdos – Saulės sugrįžimo, svarbiausia Saulėgrįžos ciklo šventė. Seniau per Kalėdas žmonės švęsdavo ir Naujuosius metus. Kalėda simboliškai vaizduojama kaip sugrįžtanti Saulė. Lietuvai priėmus krikščionybę, senąją, dar iš pagonybės laikų mus pasiekusią Kalėdų šventės prasmę, papildė krikščioniškoji – Dievo sūnaus Jėzaus gimimas. Lietuvos kaime per Kalėdas pasibaigdavo samdinių tarnavimo laikas. Dažniausiai iki Kalėdų jie atsisveikindavo su savo šeimininkais ir išeidavo Kalėdų švęsti į savo gimtuosius namus. A. J. Greimas rašo, kad „lietuviškos Kalėdos ne tik kad beveik nieko bendro neturi su krikščioniškąja šių švenčių tradicija, jos visais savo poreiškiais, yra bendruomeninio solidarumo šventė. Šio solidarumo atžymėjimas apima ne tik šeimyną plačiąja prasme, bet ir gyvųjų bei mirusiųjų bendruomenę ir visą į šeimą integruotą gyvatą. Kūčios maistu dalinasi ne tik su naminiais gyvuliais ir bitėmis, bet ir su vaismedžiais” („Tautos atminties beieškant“, V. 1990, p.332). Nuo seno gyvuoja tradicija pirmąją Kalėdų dieną visiems būti savo namuose. Daugelyje Lietuvos vietų Kalėdų pirmąją dieną buvo laukiami žydų tautybės žmonės – jei jie į namus užsukdavo, sakydavo, kad laimė namus aplankė. Kaip ir per Kūčias, Kalėdų pirmąją dieną elgiamasi gana santūriai. Kiek daugiau linksmybių – tik vakare. Svečių lankymas – antrąją dieną. Tada sodybose pasirodo ir kalėdautojai (persirengėliai). Populiariausi kalėdautojų personažai: ožys, vengrai, čigonai, mirtis, arklys, gervė, meška.