Pramogos

Vėlinės ar Helovynas?

pagal
Vėlinės ar Helovynas?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų gerai (juk panašiai prigijo ir šv. Valentino diena), bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas. Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Germanų tautos lapkričio 1-ąją dieną, kaip ir mes, švenčia Visų šventųjų dieną. Diena prieš šią šventę yra žinoma kaip Visų Šventųjų išvakarės, o angliškai tai skamba "ol helous yv" (All Hallows Eve), susiliejus garsams iš čia ir kilo šventės pavadinimas Helovynas. Šiuo metu ši šventė populiariausia Amerikoje, nors jos šaknys glūdi Europoje. Tai skirtingų senovės keltų ir krikščionybės švenčių mišinys. Galima drąsiai teigti, kad krikščionybė šiai šventei davė tik savo pavadinimą - Visų Šventųjų diena, kurią 1480 m. įteisino popiežius Sikstas IV. Pats šventės turinys yra atėjęs iš keltų, kurie spalio 31 dieną šventė Naujųjų metų išvakares. Senovės keltai tikėjo, jog tą dieną dvasios vaikščiojo tarp gyvųjų.

Ar magišką Helovyno naktį reikia švęsti?

pagal
halloween, jack-o-lantern, pumpkin
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nežiūrint į tai, jog neretai Helovynas yra siejamas su paprastu šventiniu vakarėliu vaikams, tam tikrų magiškų apeigų vaizdavimu kino filmuose, jau kelerius metus naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją magiškos šventės linksmybės vyksta ir pas mus. Tačiau jaunuomenė, kuriai svarbu tik rasti progą pasismaginti, lig šiol nežino, iš kur, kodėl ir kada atsirado Helovynas. Helovyno šventės šaknys siekia keltų istoriją. Būtent jie vėlesnėms kartoms paliko begalę tradicijų ir folklorinių paminklų, kuriuose galima rasti "Helovyno" kulto pradmenis. Vienas iš labiausiai garbinamų senovės keltų dievybių buvo Semheinas, vaizduojamas juodu didžiuliu apsiaustu ir rankoje laikantis dalgį. Kadangi keltai žmones tapatino su augalais, tad keltų dievybė savo dalgiu "šienavo" kaip žolę tuos žmones, kuriems neva atėjo laikas vykti anapilin. Keltų legendoje bylojama, jog Semheinas įgijo didelę valdžią ir populiarumą, todėl pats galingiausias dievas pasmerkė jį mirti. Tačiau Semheinas nemirė, o grįžo, saulės šviesą išvydęs moliūgo sėklos, išaugusios iš žemės, pavidalu. Moliūgo vaisius - tai Semheino galva ir širdis. Būtent čia ir prasideda "Helovyno" tradicija, kai iš moliūgų, išpjovus akis ir burną, daromi šventiniai žibintai. Beje, per Helovyno šventę turėtų būti organizuojamas gražiausio moliūgo konkursas, nes nugalėtojui moliūgas visus metus neša sėkmę.

Helovynas - nebe grėsmė tradicijai

pagal
Helovynas - nebe grėsmė tradicijai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Etninės kultūros puoselėtojų abejones dėl to, ar Vėlinių išvakarėse dera švęsti Helovyną, arba Visų šventųjų naktį, užgožė pramogos: iš Vakarų atėjusi tradicija išsikovojo nuolatinę vietą Lietuvos klubų renginių grafikuose ir tapo vienu iškarnavalinių kostiumų ir kaukių nuomos verslo sėkmės veiksnių. Uostamiesčio naktiniuose klubuose Helovynas nūdien dažniausiai tampa viena spalvingiausių naktų. Teminės dekoracijos, mistinė prieblanda, neįprasta nuotaika, pasipuošęs personalas ir, žinoma, iš peties kurdami šventišką savo įvaizdį paplušėję lankytojai, besivaržantys įspūdingiausio kostiumo rinkimuose - toks įprasto Helovyno vakarėlio paveikslas. Anot naktinio klubo "Global" vadybininko Žilvino Juodžio, prieš kelerius metus pradėtų rengti Helovyno vakarėlių pramoginė koncepcija pamažu keičiasi. "Pradžioje siekta kurti šiurpią atmosferą, pagąsdinti lankytojus atitinkamais personažais. Tačiau pastaraisiais metais didžiausiu atrakcijų akcentu tampa karnavalo motyvas, proga neįprastai pasipuošti ir praleisti vakarą itin linksmai", - sakė pokalbininkas. Jis teigė, kad lankytojai kasmet tampa vis drąsesni puošdamiesi karnavalui, kuriame niekuomet netrūksta dalyvių. "Vieni ateina nusipirkę tiesiog kokią kaukę, kiti sukuria visą įvaizdį nuo išnuomoto ar savo sukomponuoto kostiumo iki grimo", - pasakojo Ž. Juodis.

Helovinas (Halloween)

pagal
pumpkin, trick or treat, halloween
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Viena nesiliaujančių diskusijų sritis – šventės: reikia mums užjūrių tradicijų, ar ne? Spręsti Jums. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai. Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų herojais persirengę vaikai, reikalaujantys pinigų arba saldainių, pjaustinėjami moliūgai ir šiaip smagiai leidžiamas laikas. Tiesa, Lietuvoje tokius vaizdus kol kas galima išvysti nebent prieš Helovino šventę televizijos rodomuose filmuose arba baruose bei naktiniuose klubuose, kurie jau nebe pirmus metus nepraleidžia progos pasipelnyti iš šios vakarietiškos tradicijos (pvz., „aukojama“ mergina; demonstruojama kaukolių kolekcija; šėlsta laumių karnavalas; vyksta Helovino madų demonstravimas, satanistų apeigos, „Drakulos kraujo“ degustacija; baro lankytojai geria iš taurės, pilnos nuodų; laimi negyvų gaidžių. Renginių metu vykstančioms loterijoms naudojamos „žalios“ gyvulių žarnos, „kraujo kisielius“, kraupiai išsišiepę moliūgai ir kt.).

Klaipėdietiškos Joninės buvo visuotinės linksmybės naktis

pagal
Klaipėdietiškos Joninės buvo visuotinės linksmybės naktis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo seniausių laikų žmonės pažymėdavo saulėgrįžos metą. Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną, birželio 24-ąją, visose šalyse švenčiama viena įspūdingiausių vasaros švenčių, krikščioniškuose kraštuose gavusi Joninių pavadinimą, o lietuvių liaudyje dar vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis. Kaip Joninės nuo senų laikų būdavo švenčiamos Klaipėdoje, paprašėme papasakoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės. "Žinoma, kad Klaipėdoje saulėgrįžos šventė visada buvo didžiausia, masiškiausia vasaros šventė, nors taip pat buvo švenčiamos ir religinės šventės: Šeštinės bei Sekminės. Šiandien gana sunku pasakyti, kaip jos buvo švenčiamos iki XVIII amžiaus, kokie buvo papročiai, ritualai, nes neišliko jokių aprašymų. Šiek tiek daugiau žinoma iš XIX amžiaus, iš tuo metu atsiradusių laikraščių straipsnelių. Nors tai taip pat nėra išsami informacija, nes to meto korespondentai kasdieniams įvykiams ir šventėms skyrė mažai dėmesio. Visgi iš jų sužinome, kad XIX amžiuje Klaipėdos Joninių šventės tradicijos ir papročiai labai skyrėsi nuo kaimo žmonių šventimo. To meto spaudoje aptikome žinutę, kad klaipėdiečiai labai džiaugėsi pradėję Jonines švęsti "A la Dancig", t.y. pagal Gdansko miesto papročius. Buvo tradicija Jonines švęsti ten, kur yra šiek tiek gamtos. Mieste tuo metu buvo labai mažai medžių. Apsodintos buvo tik Liepų alėja, Danės krantinė, didesnis parkas buvo prie Šaulių namų (dabartinis Muzikos centras).

Joninės Jonavoje

pagal
Joninės Jonavoje
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Joninės Jonų ir Janinų sostinėje, svarbesnės už Naujuosius Metus. Taip buvo rašoma dutūkstantaisiais metais, dienraštyje "Kauno diena". Jonavoje Joninės pradėtos švęsti 1989 metais slėnyje prie pirmojo Varnutės tvenkinio, kuris vėliau buvo pavadintas Joninių slėniu. Eilę metų šį šventė nedaug kuo skyrėsi nuo kitų švenčių. Gal būt tik tuo, kad buvo kviečiami prestižiniai Lietuvos ansambliai: dainų ir šokių ansamblis „Lietuva", „Nemunas", ansamblis „Armonika". Kultūros centro darbuotojai, buvo ieškojimų kelyje. 1994 metais šventės scenarijuje atsiranda pagoniškų papročių fragmentai. 1997 metais Joninės organizuojamos kartu su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva". Šventėje, išlaikant Rasos šventės tradicijas, didelis dėmesys skiriamas apeigoms, kurios sudedamos į misteriją „ Esame baltai". Misterijos metu atliekamos kupoliavimo, saulės pasveikinimo apeigos, meldžiamasi ir aukojama pagoniškiesiems dievams (Žemynai, Perkūnui, Gabijai), atliekami įvairūs burtai (vainikėlių plukdymas, šokinėjimas per laužus ir pan.). Šioje dalyje dalyvauja apie 600 dalyvių (šokėjų, muzikantų, aktorių, dainininkų). 1998 metais pirmą kartą iš Joninių organizuojama tiesioginė radijo transliacija „Pūko" kanalu. Kasmet tiesiogines transliacijas ruošia Lietuvos radijas. 1998m į šventę atvažiuoja pirmieji užsienio šalių kolektyvai. Per septynetą metų šventėje dalyvavo kolektyvai iš Kroatijos, Italijos, Baltarusijos, Austrijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos ir kitų šalių.

Joninės - viena gražiausių vasarvidžio dienų

pagal
Joninės - viena gražiausių vasarvidžio dienų
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė pagal baltiškąją tradiciją vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis, o katalikų bažnyčios liturgijoje - šv. Jono Krikštytojo gimimo švente. Šiandien, tiesa, gražūs baltiški pavadinimai gerokai primiršti. Kad ir kaip ten būtų, Joninių laukia, jas švenčia ir paparčio žiedo ieško ne tik varduvininkai. Senovėje Joninių išvakarėse moterys laukuose ir miškuose rinkdavo vaistažoles, nes anuomet tikėta, kad surinktos žolės turi gydomąją galią. Viena jų - jonažolė, neva išgydanti net 99 ligas. Tuo tarpu netekėjusios merginos pindavo vainikus iš devynių ar dvylikos skirtingų žolynų. Nusipynusios po du, vienu pasipuošdavo, o kitu spėdavo ateitį. Per Jonines ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui - jis turi galią apvaisinti žemę, suteikti jėgų, todėl Joninių išvakarėse arba ankstų rytą, prieš saulės patekėjimą, žmonės eidavo į upes ar ežerus maudytis - sergantieji tikėdamiesi pasveikti, o sveikieji apsisaugoti nuo ligų, sustiprinti sveikatą. Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventę visada lydėjo burtai bei magija. Ligi šių dienų didžiausią paslaptį slepia naktis. Ir anksčiau, ir dabar vidurnaktį švenčiantieji Jonines eina ieškoti paparčio žiedo - laimės ir aiškiaregystės simbolio. Sakoma, kad jį radęs, įgyja antgamtinių jėgų, tampa protingas, laimingas ir turtingas, girdi kitų mintis ir supranta gyvulių kalbą. Žmonės taip pat tikėjo, jog saulė ir ugnis per Jonines įgyja ypatingą reikšmę.

Abiturientus gegužės 12-ąją išlydės visuotinis „Paskutinis skambutis"

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įpusėjus gegužei, dvyliktokams į pamokas kviečiantis skambutis aidės paskutinį kartą. Kiekvienoje mokykloje ši šventė susijusi su skirtingomis tradicijomis. Projekto „Drąsinkime ateitį" organizatoriai metų apdovanojimų proga nusprendė surengti Paskutinio skambučio šventę visiems esamiems, būsimiems bei buvusiems abiturientams, jų mokytojams, tėveliams bei draugams. „Kiek žmonių iš vienos mokyklos gali atvažiuoti?", „Kada prasideda renginys?", „Ar visi tilpsime „Siemens" arenoje?", - tokiais ir panašiais klausimais kelios savaitės iki renginio organizatorius užvertė būsimi dalyviai. Niekas negalėjo patikėti, kad gegužės 12-ąją Vilniaus „Siemens" arenoje rengiamas grandiozinis koncertas bus nemokamas ir skirtas moksleiviams iš visos Lietuvos, ne tik renginių persisotinusiems vilniečiams. Renginys vyks kaip įprasta mokykloje - bus teatralizuotos pamokos ir pertraukos. Kiekvieną dalyką „dėstys" vis kita pramogų pasaulio žvaigždė - Mantas, YVA, Vaidas, „Lemon Joy", Alanas Chošnau, Augustė, realybės šou „Dangus2" superfinalo dalyviai. Koncerto dalyviai vieni pirmųjų galės išvysti naują grupės „InCulto" programos pristatymą, kuriame - net šešios naujos įvairiausių stilių dainos. Pasak grupės lyderio Jurgio Didžiulio, žiūrovų laukia tikra muzikos „ekspozicija". „Pamokų" metu skambės iš mokyklos laikų prisimenamos dainos, o per „pertraukas" dešimtyje nominacijų bus apdovanotos geriausios šalies mokyklos, dalyvaujančios projekte „Drąsinkime ateitį".

Jono Meko vizualiųjų menų centro Vilniuje pristatomoji spaudos konferencija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vasario 20 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 1-joje TV studijoje įvyks tiesioginis TV tiltas Vilnius - Niujorkas ir Jono Meko vizualiųjų menų centro Vilniuje pristatomoji spaudos konferencija. Vizualiųjų menų centro organizatoriai pristatys centro planus ir veiklos gaires, o TV tilto pagalba Jonas Mekas iš Niujorko tiesiogiai bendraus su spaudos konferencijos dalyviais bei žurnalistais. Konferencijoje dalyvaus: prodiuseris Kristijonas Kučinskas, režisierius Arturas Jevdokimovas, kompozitorius Vidmantas Bartulis, Vilniaus miesto savivaldybės kultūros ir meno skyriaus vedėjas Vytautas Toleikis. Maloniai kviečiame apsilankyti, susitikti su Jono Meko vizualiųjų menų centro organizatoriais ir pabendrauti su Jonu Meku.

Projekto KETURI ELEMENTAI paslaptis atsiskleis Forum Palace

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vasario 20 d., 19 val. „Forum palace“ klube „Galaxy“ vyksiantį „Metų muzikos kūrinių” apdovanojimų renginį vainikuos unikalus lietuviškas world music projektas KETURI ELEMENTAI.
„Ši misterija buvo specialiai sukurta festivalio „Sostinės dienos 2006“ uždarymui, tačiau tokia ypatinga proga nusprendėme perkelti ją į uždarą erdvę“, - sakė Kompozitorių sąjungos pirmininkas Remigijus Merkelys, intriguodamas, jog „Galaxy“ klube projektas atgims kiek pasikeitęs. Muziką specialiai šiam projektui kūrė keturi jaunosios kartos lietuvių kompozitoriai su Linu Rimša priešakyje. „Misterijos pagrindas – augalas, medis: jo gyvybė prasideda nuo Vandens elemento (pirmai daliai muziką kūrė Giedrius Svilainis), tada jis smelkiasi į Žemę (muzikos autorius Martas B.), kyla į Orą (Jonas Jurkūnas)“, - pasakoja KETURI ELEMENTAI muzikos vadovas Linas Rimša, kūręs muziką paskutiniajam – visa apimančios ir naikinančios Ugnies elementui. Šiame bene originaliausiame metų world music projekte dalyvauja ir žinomi Lietuvos atlikėjai: Aistė Smilgevičiūtė, Loreta Sungailienė, dainų ir šokių kolektyvas LIETUVA. Svarą iš G&G SINDIKATO bus galima išvysti neįprastame vaidmenyje. Specialiai šiam projektui buvo sukurtas mušamųjų instrumentų orkestras „Hand Voices“, kurį sudaro septyni bene geriausi Lietuvoje perkusininkai. Vienas projekto autorių, kompozitorius Martas B. liko labai patenkintas bendradarbiavimu su naujuoju orkestru.

Lietuvių kalendorinės šventės. Rėdos ratas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmogus, panašiai kaip ir medis, šaknimis remiasi į žemę, o šakomis bando siekti dangų. Senieji papročiai, šventės, apeigos, visa kultūra ir iš protėvių paveldėta prigimtis yra dirva, kurioje auga mūsų sielos medžio šaknys. Šia prasme senoji mūsų kultūra mums reiškia labai daug, nors dažniausiai tos reikšmės mes nesuvokiame, kaip nesuvokiame ir oro reikšmės tol, kol jo netrūksta. Ar galėtume užsitikrinti ateitį, jei neturėtume mums protėvių paliktos gyvenimiškos patirties? Netekę praeities mes liktume be šaknų, be siekių ir taptume lengvu ateities ir naujo grobiu. Nauja visada yra abejotina ir reiškia tai, ką reikia išbandyti. Juk naujas kelias gali būti ir klystkelis. Todėl tikroji pažanga galima tik remiantis istorijos tęstinumu ir nuomonės brandumu. Suvokus, kad senieji papročiai pagrįsti gyvybės vieningumu ir dora, ilgai nedavė ramybės jų kilmės klausimai. Kaip atsirado apeigos ir papročiai? Kas juos sugalvojo? Gal kas nors nurodė ar atnešė iš kažkur? Kas buvo jų autorius? Atsakymas rastas gilinantis į psichologiją, sąmonės ir pasąmonės ryšį. Norint atsakyti į kilusius klausimus, pirmiausiai reikia suvokti, kad žmonių, gyvenusių šiais papročiais, sąmonė ir mūsų sąmonė yra kitokios, net labai skirtingos. Senosios apeigos, papročiai ir šventės kilo iš kitokio gyvybės, pasaulio ir žmogaus būties suvokimo.

Vasario 16 d. Akto veikos politinis ir etninis arealas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos Nepriklausomybės 1918 m. Vasario 16 d. Aktu paskelbimas yra didelė lietuvių tautos, Lietuvos Valstybės, jos politinės raidos, kultūros, mokslo, ekonomikos šventė. Kartu įsidėmėtina, kad nei šios datos 50-metis, nei 60-metis, nei 70-metis nebuvo švenčiamas. Sovietinės okupacijos metais šios šventės prisiminimas ir viešas jos šventimas buvo nusikaltimas, nes bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji Mokslų akademijoje įvykusiame posėdyje buvo paminėta 1989 metais. Šios šventės prasmė ir reikšmingumas suprantamas ir aiškus kiekvienam laisvam Lietuvos piliečiui. Ypač svarbus Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės tęstinumas yra mokslui ir mokslininkams. Jis betarpiškai suaugęs su akademine laisve, užtikrinančia mokslininkams laisvą bendravimą su viso pasaulio mokslininkais, naudotis pasaulio mokslo laimėjimais ir patiems aktyviai dalyvauti pasaulinio mokslo procese, laisvai formuluoti mokslo raidos diktuojamus tyrimus, pasirinkti tinkamiausius metodus ir metodiką. Šių teisių ir laisvių užtikrinimas yra pats svarbiausias mokslo ir mokslininkų laimėjimas. 1990 m. atkuriant Nepriklausomybę, Lietuva turėjo konkrečias sienas, teritoriją ir administracinio valdymo tinklą, turėjo miestą, kuris atliko sostinės funkcijas. Didžioji valstybinių sienų dalis jau iki okupacijos buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.