Šių Naujųjų metų vakarą laikas vienai sekundei sustos - šventė ir kitų metų laukimas tęsis akimirką ilgiau, nes reikės suderinti galingiausius pasaulio laikrodžius. Papildoma sekundė prie 2008 metų prisidės, kad Žemė galėtų „pasivyti" ypač tikslius laikrodžius, cituodamas Space.com rašo interneto portalas „Yahoo". Tarptautiniu sutarimu pasaulio „laiko prižiūrėtojai", kad suderintų pačius galingiausius laiko skaičiavmo mechanizmus su laipsniškai lėtėjančiu Žemės sukimusi, paskelbė, kad tarp šių ir kitų metų bus įterpta viena papildoma akimirka. Ši sekundė, apie kurią pranešė pasaulio laiką skaičiuojanti Žemės sukimosi ir susijusių...
Artėja nuostabi ir graži krikščioniška šventė - Kalėdos. Šiemet sostinėje Kalėdoms papuoštos dvi eglės - Rotušės ir Katedros aikštėse, planuojama nemažai koncertų, spektaklių. Per didelius vargus Vilniaus savivaldybė kažkaip sukrapštė 949 tūkst. 900 litų ir jie atiteks Kalėdas sostinėje organizuojančiai bendrovei „Concept events & media". Savivaldybės strategai nusprendė atsisakyti fejerverkų, bet labai daug fejerverkų bus iššaudyta Naujųjų metų naktį. Taigi Kalėdos Vilniuje pirmą kartą bus be fejerverkų. Per šias Kalėdas kiekvienas galvos savaip. Prunskienė tikriausiai galvos, kodėl ji nepateko į Seimą, Antanas galvos,...
Šiemet Vilniuje pirmą kartą šventinę Kalėdų nuotaiką skleis mobilus linksmasis Kalėdų autobusas. Tai - kalėdinė nuotaika, sutelkta viename šventiniame autobuse, galinčiame pasiekti net atokiausius miesto kampelius. Autobusas svečiuosis 21 seniūnijoje - kiekvienoje jų papildys šventines programas, dovanos siurprizų ir gerą nuotaiką. Šios Kalėdos aidės visame mieste! Muzika Vilniaus bažnyčiose žiemos švenčių metu - tai dar viena graži Kalėdų Vilniuje tradicija. Tai - daugiausia nemokamų koncertų ciklas, siūlantis pasiklausyti įvairios muzikos - daugiausia Advento meto nuotaikos kūrinių. „Kalėdų muzikos aidus" organizuoja operos solistė Sigutė...
Vilniui ir visai Lietuvai pristatomas unikalus mokslo, meno ir šviesos reginių spektaklis "Langas į šviesą". Tai naujas žvilgsnis į mokslą ir mokslinius tyrinėjimus. Juo siekiama parodyti unikalią ir netikėtą įtaką, kurią mokslo žinios daro mūsų kasdieniam gamtos suvokimui, stebint išorinius šviesos ir spalvų kaitos reiškinius. Lankytojai kviečiami atrasti mus supančią šviesą naujoje šviesoje. Europos Komisijos bendrosios programos aprobuotas projektas "Stella", pavestas įgyvendinti jo autoriui Insubrijos universiteto (Como miestas, Italija) profesoriui Paolo Di Tarpani. Dabar gimstantis įspūdingas mokslo ir meno, šviesos stebuklų spektaklis-paroda "Langas...
Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų gerai (juk panašiai prigijo ir šv. Valentino diena), bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas. Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra...
Nežiūrint į tai, jog neretai Helovynas yra siejamas su paprastu šventiniu vakarėliu vaikams, tam tikrų magiškų apeigų vaizdavimu kino filmuose, jau kelerius metus naktį iš spalio 31-osios į lapkričio 1-ąją magiškos šventės linksmybės vyksta ir pas mus. Tačiau jaunuomenė, kuriai svarbu tik rasti progą pasismaginti, lig šiol nežino, iš kur, kodėl ir kada atsirado Helovynas. Helovyno šventės šaknys siekia keltų istoriją. Būtent jie vėlesnėms kartoms paliko begalę tradicijų ir folklorinių paminklų, kuriuose galima rasti "Helovyno" kulto pradmenis. Vienas iš labiausiai garbinamų senovės keltų...
Etninės kultūros puoselėtojų abejones dėl to, ar Vėlinių išvakarėse dera švęsti Helovyną, arba Visų šventųjų naktį, užgožė pramogos: iš Vakarų atėjusi tradicija išsikovojo nuolatinę vietą Lietuvos klubų renginių grafikuose ir tapo vienu iškarnavalinių kostiumų ir kaukių nuomos verslo sėkmės veiksnių. Uostamiesčio naktiniuose klubuose Helovynas nūdien dažniausiai tampa viena spalvingiausių naktų. Teminės dekoracijos, mistinė prieblanda, neįprasta nuotaika, pasipuošęs personalas ir, žinoma, iš peties kurdami šventišką savo įvaizdį paplušėję lankytojai, besivaržantys įspūdingiausio kostiumo rinkimuose - toks įprasto Helovyno vakarėlio paveikslas. Anot naktinio klubo "Global" vadybininko...
Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą. Viena nesiliaujančių diskusijų sritis – šventės: reikia mums užjūrių tradicijų, ar ne? Spręsti Jums. Šįsyk pristatome vaiduokliškai baugų, paslaptingą, pašėlusį Heloviną, švenčiamą daugelyje Vakarų šalių ir sparčiai populiarėjantį mūsų šalyje. Stebint papuoštas parduotuvių vitrinas, akivaizdu – „vaiduokliška“ infekcija darganotą rudenį užsikrėtė ir lietuviai. Spalio 31 dieną, kuri daugelyje šalių (JAV, Airijoje, Anglijoje) įvardijama kaip visų Šventųjų dienos išvakarės, gatvėmis bastosi baidyklėmis ir siaubo filmų...
Nuo seniausių laikų žmonės pažymėdavo saulėgrįžos metą. Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną, birželio 24-ąją, visose šalyse švenčiama viena įspūdingiausių vasaros švenčių, krikščioniškuose kraštuose gavusi Joninių pavadinimą, o lietuvių liaudyje dar vadinama Rasos švente arba Kupolinėmis. Kaip Joninės nuo senų laikų būdavo švenčiamos Klaipėdoje, paprašėme papasakoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Zitos Genienės. "Žinoma, kad Klaipėdoje saulėgrįžos šventė visada buvo didžiausia, masiškiausia vasaros šventė, nors taip pat buvo švenčiamos ir religinės šventės: Šeštinės bei Sekminės. Šiandien gana sunku pasakyti, kaip jos...
Joninės Jonų ir Janinų sostinėje, svarbesnės už Naujuosius Metus. Taip buvo rašoma dutūkstantaisiais metais, dienraštyje "Kauno diena". Jonavoje Joninės pradėtos švęsti 1989 metais slėnyje prie pirmojo Varnutės tvenkinio, kuris vėliau buvo pavadintas Joninių slėniu. Eilę metų šį šventė nedaug kuo skyrėsi nuo kitų švenčių. Gal būt tik tuo, kad buvo kviečiami prestižiniai Lietuvos ansambliai: dainų ir šokių ansamblis „Lietuva", „Nemunas", ansamblis „Armonika". Kultūros centro darbuotojai, buvo ieškojimų kelyje. 1994 metais šventės scenarijuje atsiranda pagoniškų papročių fragmentai. 1997 metais Joninės organizuojamos kartu su dainų...
