PINK FLOYD "THE WALL" koncertinis atlikimas

Rugsėjo 1 d. Vingio parką sudrebins ypatingas renginys - legendinis Pink Floyd "The Wall" (Siena) koncertinis atlikimas, apjungiantis roko klasiką - 1979 metais grupės įrašytą dvigubą albumą. "Neabejojame, kad šis projektas taps didžiausiu muzikiniu įvykiu Lietuvoje šiais metais. Jo įgyvendinimu rūpinsis net trijų šalių specialistai. Simboliška ir tai, kad šio renginio apšvietimui bus naudojama dalis įrangos, naudotos istoriniame "Sienos" pastatyme, atlikto Potsdamo aikštėje Berlyno sienos nugriovimo metinių proga. Šiuo renginiu prasidės ir festivalis "Sostinės dienos" Vilniuje, tapsiantis masiškiausia mokslo metų atidarymo švente mūsų šalyje,"- pasakojo organizatorių "Tactus verus" atstovas Egidijus Baranauskas. Žymiąsias "Sienos" partijas, akomponuojant orkestrui bei chorui, atliks žymiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai jau ne kartą dalyvavę analogiškuose projektuose. „Sostinės dienų 2005” atidarymui ruošiamas koncertinis „Sienos“ atlikimas turėtų tapti svarbiausiu šių metų muzikiniu renginiu Lietuvoje. 1979 m. įrašytas ir roko klasikos perlu bei vienu svarbiausių XX a. populiariosios muzikos kūrinių laikomas dvigubas albumas pirmą kartą skambės tokiai plačiai Lietuvos publikai.

Lietuvoje pirmadienį bus švenčiama Žolinė

Lietuvoje pirmadienį bus švenčiama Žolinė - švenčiausios mergelės Marijos dangun ėmimo šventė, kurios metu tradiciškai šventinamas naujasis derlius. 2000 metais Seimas Žolinę įtraukė į valstybinių švenčių sąrašą ir paskelbė nedarbo diena. Šiemet šventinis savaitgalis truks tris dienas - nuo šeštadienio iki pirmadienio. Žolinė kasmet švenčiama rugpjūčio 15-ąją. Lietuvos gyventojai per Žolinę kviečiami užsukti į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse - senovėje teigta, kad per šią šventę susitikus ir pabendravus su giminėmis, bičiuliais ir draugais, visiems metams galima išvengti "biednystės". Pirmadienį Aukštaitijos sektoriuje vyksianti Žolinės šventė prasidės tradicinių puokščių paroda. Vidurdienį muziejaus koplyčioje bus laikomos šv.Mišios, šventinamos gėlių ir žolynų puokštės, javai, vaisiai ir daržovės, duona. Šventės metu Joniškio rajono Kriukų mėgėjų teatras vaidins spektaklį "Auksinis kiaušinis", Jonavos savivaldybės teatras rodys Eduardo Salolos komediją "Bobos", grieš kapela, gatviniame kaime muziejininkė pasakos apie kvapniuosius ir vaistingus augalus, augintus gėlių darželiuose.

Lietuvos valstybės atkūrimo šventės programa dvelks istorija

Lietuvos valstybės atkūrimo šventės programa dvelks istorija

Vasario 16-ąją dieną Vilniuje, Arkikatedros aikštėje, rengiama įspūdinga šventė Lietuvos valstybės atkūrimui paminėti. Šiais metais Vilniaus miesto Savivaldybės ir UAB "Effectus" organizuojamas renginys bus paremtas istoriniais faktais, o renginio programa jo žiūrovus nukels į 1918-uosius, kuomet buvo pasirašytas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas. Vasario 16-ąjai skirtas renginys prasidės 15 val. Arkikatedros aikštėje ir Gedimino prospekte. Čia laiškanešiai dalins legendinį "Lietuvos aidą", kuriame viešai buvo paskelbtas istorinis Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas, gros Rūdiškių pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Valerijaus Filonovo. Šventinis koncertas Arkikatedros aikštėje prasidės 19 val., o nuo 19.25 val. iki 20.25 val. jis bus tiesiogiai transliuojamas per nacionalinę Lietuvos televiziją. "Pasitelkiant Lietuvos estrados žvaigždes, unikalią scenografiją ir vaizdo projekcijas, norime perduoti Lietuvos visuomenei svarbiausią žinią: Lietuva - tai pats brangiausias turtas, kurį turime. Saugokime ją, mylėkime ir nepamirškime jos istorijos" - sakė renginį organizuojančios bendrovės "Effectus" direktorė Giedrė Žemaitienė. Legendines dainas Tėvynei atliks Lietuvoje puikiai žinomi bei savo muzikinę karjerą dar tik pradedantys atlikėjai: Virgilijus Noreika, Vytautas Kernagis, Stasys Povilaitis, Rosita Čivilytė, Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla, Violeta Riaubiškytė, Inga Filipovič, grupė "Skamp" su Mantu, Augustė, Vaidas, Artūro Noviko vadovaujamas ansamblis, chorai "Ąžuoliukas" bei "Jauna muzika".

Lietuvos lošimo operatorių asociacija ragina netoleruoti nelegalių azartinių lošimų apraiškų

Lietuvos lošimo operatorių asociaciją (LLOA) neramina spaudoje pasirodžiusi informacija, kad Lietuvos futbolo federacija (LFF) kartu su partneriais internete atidarė nelegalią lažybų svetainę. LLOA teigia, kad visiems azartinių lošimų verslo dalyviams turėtų būti taikomos vienodos taisyklės, o Lietuvos subjektai privalo gerbti valstybės įstatymus. Asociacijos žiniomis, LFF partnerė norvegų bendrovė "NordicBet" licenciją verstis azartiniais lošimais yra gavusi Kosta Rikoje, tuo ignoruodama Europos valstybių licencijavimo ir mokestinę tvarką. Stebėtina, kad lažinantis pinigus prašoma pervesti į Lietuvos bankų sąskaitas, kai tuo tarpu Lietuvoje atsiskaitymas su lažybų organizatoriais per bankus iš viso yra draudžiamas. "Mes tikimės, kad azartinių lošimų verslą kontroliuojančios institucijos ir visuomenė atkreips dėmesį į šią problemą. Asociacija siekia, kad Lietuvoje azartiniai lošimai būtų skaidrus verslas, o nelegalių interneto lošimų svetainių atidarymas tikrai prie to neprisideda", – teigia LLOA prezidentas Kazys Paulikas.

Kaip atsirado šv. Valentino diena?

Kaip atsirado šv. Valentino diena?

Šios dienos istoriją supa daug romantiškų legendų. Viena jų sako, kad Valentino diena pradėta švęsti Romos imperijos laikais. Senovės Romoje vasario 14 d. buvo šventė, skirta deivės Junonos – romėnų dievų ir deivių karalienės bei vedybų globėjos – garbei. Kitą dieną, vasario 15-ąją, prasidėdavo Luperkalijos atlaidai. Kiti tyrinėtojai sako, kad tai tikriausiai siejasi su graikų-romėnų pavasario švente, linksmo jų dievo Pano garbei. Jų išvakarėse romėnų mergaičių vardai būdavo gražiai užrašomi ant popieriaus juostų ir sudedami į ąsočius. Tada jaunuoliai (kurie pagal griežtus romėnų papročius turėdavo laikytis nuo merginų atskirai) galėdavo traukti jų vardus iš ąsočio ir taip išsirinkti šventės draugę. Kartais toks šventinis poravimasis virsdavo į ilgą draugystę, o po kiek laiko įsimylėjėliai ir susituokdavo. 496 m. Romos popiežius uždraudė panašias šventes ir vertė jas krikščioniškomis. Kadangi artimiausioji diena buvo šv.Valentino, tai pagal tradiciją ši diena ir tapo nauja įsimylėjusiųjų diena. Antra legenda pasakoja, kad Valentinas buvo Romos kunigas ir gydytojas. Gyveno jis III m.e.m., valdant imperatoriui Klaudijui II. Gotas už nepaklusnumą jo įstatymams, nuteisė jį mirti. Kaip pasakojama, kalėjime Valentinas buvo paslaugus. O prancūziškas žodis “galantin” reiškia meilus, atidus.

Trys karaliai

Trys karaliai

Kai šaltą sniego blizgesį pradeda šildyti mažytės elektros lemputės, kai vis daugiau langų užsidengia žaliomis eglių šakomis, mintys vis dažniau ima suktis apie vieną magišką žodį – Kalėdos. Ir ne tik vaikai užmiega svajodami apie Kalėdų senį su maišu dovanų. Malonus rūpestis kiekvieną užveja į parduotuvę, nes norime savo artimuosius pradžiuginti išskirtine dovanėle. Ką gi išrinkti mylimajam, bičiuliui, kaimynui?.. Gal jus įkvėps ir idėjų padės pasisemti Trijų Karalių dovanos, atneštos vos gimusiam Betliejaus Kūdikėliui? Beje, jie nebuvo karaliai, gal tik šiaip nuo viduramžių jie buvo taip vadinami todėl, kad atkeliavo iš pasakiškai turtingų Rytų. Iš tiesų Kasparas, Melchioras ir Baltazaras buvo išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Netikėtai danguje sužibėjusi ryški žvaigždė sudrumstė šių vyrų ramybę, mat pranašystės skelbė, jog tokio šviesulio pasirodymas sutaps su Atpirkėjo atėjimu į žemę. Taigi išminčiai nutarė aplankyti Kūdikį ir išrinkę jam dovanas – aukso, smilkalų ir miros – leidosi į kelionę. Tūkstančius metų auksas, smilkalai ir mira simbolizavo prabangą, priklausančią dievams ir valdovams. Užmarštin nuėjo šimtmečiai, dulkėmis pavirto senovės civilizacijos, bet mira ir smilkalai vis dar yra labiausiai vertinami, prašmatniausi kvepalų komponentai, o auksas – prabangiausia jų pakuotė.

Lietuvių papročiai ir tradicijos. Naujieji metai

Lietuvių papročiai ir tradicijos. Naujieji metai

Naujųjų Metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę "kūčelėmis" ir gamindavę panašius valgius, kaip prieškalėdinėse Kūčiose, tik valgiai galėjo būti nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Naujų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys. Didžiausias rūpestis Naujųjų Metų išvakarėse ir Naujųjų Metų dieną - sužinoti ateitį: kokie bus naujieji metai, ką jie žada, kaip seksis gyventi. Todėl Naujųjų Metų išvakarėse ir rytojaus dieną buvo daromi įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias klausimas: ar ištekės ateinančiais metais, ar susiras bernelį, koks bus tas mylimasis ar vyras? Ir bernams rūpėdavo šeimos kūrimo klausimas: ar pamylės mergelė, ar gausiu gerą, darbščią, gražią ir turtingą žmoną?

Olympic Casino

Olympic Casino

Sparčiai atgimstančiame Vilniuje, tarp dygstančių dangoraižių, dešiniajame Neries krante, įsikūrusi ir didžiausia Baltijos šalyse laisvalaikio ir pramogų sostinė. Renovuotame aukščiausiame šalies viešbutyje “Reval Hotel Lietuva” 2003 metų gegužę atidaryti, ko gero, Europoje didžiausi lošimo namai “Olympic Casino”.

Naujas jaunimo muzikos festivalis kviečia į gamtą

Rugsėjo 25 d. Kernavėje žiūrovus ir muzikantus sukvies pirmasis „Jaunimo dainos festivalis“. Tik pasibaigus vasaros gyvos muzikos festivalių maratonui, o orams dar nespėjus visai atšalti, viešoji įmonė „Ergo sum“ pristato jaunimo muzikos festivalį, kuriame savo kūrinius pristatys dar nežinomi atlikėjai ir taip, galbūt, tiesis sau kelią į didžiąją sceną. Festivalis – tai ir konkursas, kuriame atlikėjai varžysis tarpusavyje bei gaus vertingus prizus, ir linksmas pasisedėjiams prie laužo, ir išvyka su palapinėmis. Koncertuos ne tik nežinomi atlikėjai, bet ir dar nepamiršti muzikos veteranai: Vydmantas Juronis iš „Kertukų“, Andrius Kulikauskas grojęs „Vilniaus Aiduose“ bei Rokas Radzevičius su Gediminu Jakučiu, žinomi kaip grupės „Skylė“ nariai. Taip pat savo muzika pristatys jaunimo grupės, tai: „Ann Voices“, „Bad # nails“, „Caramel Members“, „Kampas“, „Mėnulio batai“ bei jaunimo tarpe jau spėjusios išpopuliarėti „Tema“ ir „Muscat“.

Alaus šventė "Tris dienas tris naktis" sugrįžta į Vilnių

Alaus šventė "Tris dienas tris naktis" sugrįžta į Vilnių

Šiemet alaus šventė vėl grįžta į Vilnių. Tiesa ne tik į Vingio parką, bet ir į visą miestą. Sugriežtinus švenčių rengimo tvarką sostinėje, ši šventė persikelia į dešimtis Vilniaus restoranų, kavinių ir aludžių. Taigi šioje šventėje linksminsis visas Vilnius. Kiekvienoje kavinėje vyks atakcijos, koncertinės programos, specialus ekipažas nustatytu grafiku per visas akcijoje dalyvaujančias aludes keliauja TAUTOS IŠRINKTŲJŲ KOMANDA - praeities ir dabarties politikos herojai-aktoriai (Leninas, Če Gevara, Fidelis Kastro, Cezaris ir pan.) kartu su lydinčiais muzikantais. Kiekviename bare rengiamos sportinės rungtys, konkursai su rėmėjų prizais.

Sveikiname visus su Rasos švente

Paparčio žiedai išsiskleis Joninių nakties danguje

Margas žiedų raštas ir stebuklingas saulės ratas danguje skelbia metą, kai merginos ir moterys pasklinda po laukus, žolelė tampa mažu stebuklu. Šventės išvakarėse surinkti augalai turi magišką galią gydyti ligas, atnešti laimę, išburti sėkmingą gyvenimą. Pirmiausia suskantama dievaičio Perkūno žolės. Perkūnžolė - tai geltonžiedis barkūnas. Tai Perkūno sėta ir auginta žolė, padedanti velnio apsėstiems žmonėms, sergant priepuoliu, malšinant širdies sopulį. Užvis labiausiai ji buvo vertinama kaip priemonė, apsauganti nuo perkūnijos. Pakilus tamsiems debesims, žolę mesdavo į ugnį, kad griaustinis "praeitų šonu". Į žoliautojų prijuostes ar krepšelius pagarbiai gula ir rausvažiedė širdažolė. Tai raganų žolė. Prisivirę jų košelės ir pasitepę pažastis, Kupolinių naktį raganos gebėjo skraidyti ir sutiktuosius girdyti durnaropėmis, vilkuogių nuoviru, kad apkvailintų. Moterų nuskinta širdažolė gydė nuo"širdies sunkumo". Tiko kupoliavimui ir pakrūmėse išsikėtojusi sidabražolė (dar kitur vadinama degsne, kondrotėliais).

Joninės jau laisvos!

Joninės jau laisvos!

Pats vasarvidis... Saulė dangaus skliaute užsibūna 17 valandų ir 18 minučių, įkopia į pačią mitinio dangaus kalno viršūnę. Gamta kvieste kviečia pasigėrėti kuplumu, sodrumu, suvešėjimu. Tad ir tradicinės vasarvidžio šventės apeigos būdavusios gamtinio pobūdžio, atliekamos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Jos įprasmindavo, sutvirtindavo žmogaus saitus su gamta, kurios galios kitados personifikuotos dievybių įvaizdžiais. Iš to ir per šventę atliekamų veiksmų sakralumas. Dabar težinome jų nuotrupas, tiktai tai, kas neišdilo iš tautos atminties. Arba kas buvo užrašyta istoriografiniuose šaltiniuose; beje, dažniausiai pabarant paprastus žmones už senojo tikėjimo apeigas, išvirtusias netikusiais papročiais. Mūsų laikais daugelis žodį "šventė" sieja su veiksmažodžiu "švęsti", suteikdami jam pramogos, poilsio, linksmybių prasmę. Tačiau įsimintina ir malonius prisiminimus paliekanti yra ta šventė, kurioje gebėta suderinti ir sakraliąją, ir linksmąją dalis. Tad kaip dabar bus švenčiamos Joninės, su dideliu triukšmu paskelbtos valstybine švente? Kokie papročiai atėjo iki mūsų dienų, ką galima teikti masiniam kultūros renginiui?