Naujųjų Metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę “kūčelėmis” ir gamindavę panašius valgius, kaip prieškalėdinėse Kūčiose, tik valgiai galėjo būti nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Naujų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys.

Didžiausias rūpestis Naujųjų Metų išvakarėse ir Naujųjų Metų dieną – sužinoti ateitį: kokie bus naujieji metai, ką jie žada, kaip seksis gyventi. Todėl Naujųjų Metų išvakarėse ir rytojaus dieną buvo daromi įvairūs būrimai ir spėliojimai.

Jaunoms merginoms svarbiausias klausimas: ar ištekės ateinančiais metais, ar susiras bernelį, koks bus tas mylimasis ar vyras? Ir bernams rūpėdavo šeimos kūrimo klausimas: ar pamylės mergelė, ar gausiu gerą, darbščią, gražią ir turtingą žmoną? Vyresnieji rūpinosi, ar bus geri, derlingi, saugūs metai, ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus audrų, baisių viesulų, perkūnijos? Senesnieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienus metus šioje žemėje, ar bus sveiki, tvirti, turtingi? Jeigu Naujų Metų išvakarių ar dienos būrimai ir negalėdavo išspręsti visų gyvenimo problemų, tai jie bent padėdavo nuotaikingai praleisti šventės vakarą, pabendrauti su savo šeima, su kaimynais ir draugais.

Naujų Metų išvakarėse buvo pakartojama daug Kūčių vakaro būrimų ir spėliojimų. Iš nakties ir Naujųjų Metų dienos oro bei įvykių taip pat buvo galima sužinoti ateinančių metų orą. Pvz.: jei per Naujuosius Metus sninga dienos metu, tai bus prastas oras visus metus. Jeigu diena giedra, bus geras derlius; jeigu medžiai šerkšnu padengti – bus geri metai, o jei didelis rūkas – labai mirs žmonės, siaus epidemijos, ligos. Apie žmonių mirimą spėdavo ir taip: jei sninga Naujųjų Metų dieną, tai tais metais mirs daug jaunimo, o jei naktį – mirs seniai. Kai Naujuose Metuose labai šalta, Velykos bus šiltos. Jeigu per Naujus Metus kieme prisirenka daug paukščių ir jie čirškauja, triukšmauja, tai visus metus toje sodyboje bus daug svečių, metai bus linksmi. Asmeniško pobūdžio būrimai ir spėjimai daromi Naujųjų Metų naktį ir visą dieną. Nors paskutiniais laikais jau niekas nebetiki tais būrimais, bet tai smagus ir įdomus žaidimas, surištas su pačia seniausia mūsų senove. Verta juos prisiminti ir patiems pamėginti.

  • Vaikai stengiasi būti labai geri, kad tėvai jų nebartų ir nebaustų, nes taip per visus ateinačius metus tęsis. Žmonės per Naujus Metus stengiasi atsargiai elgtis, nes nuo jų elgesio tą dieną priklausys ir visų metų elgesys. Suaugę šeimos nariai nesibara, nesiginčija, daug šypsosi ir vieni kitiems padeda, nes to gali tikėtis visus ateinančius metus.
  • Jei per Naujus Metus parpulsi, tai visus metus būsi nelaimingas.
  • Kokias naujienas išgirsi Naujuose Metuose, tokie bus visi metai: jei pirmiausia išgirsi gerą žinią, metai bus geri, linksmi; jei blogą – bus visus metus daug blogų naujienų ir liūdesio.

Tačiau smagiausi yra jaunimo būrimai, kuriais stengiamasi išspręsti ateinančių metų meilės problemas.

  • Kai mergaitė paskutinį kartą prieš šventes turi prisisegusi gėlę ar gauna gėlių puokštę (senuosiuose papročiuose buvo kalbama apie vainikėlį, kurį mergaitė turėjo ant galvos pasilinksminime, bet čia jį galime pakeisti gėlėmis), turi tas gėles sudžiovinti, paskui gerai sutrinti ir pasidėti. Naujųjų Metų vakare reikia gėles sudeginti, įberti žiupsnelį pelenų į pilną stiklinę vandens, pasidėti ją ant baltai uždengto stalo ir uždegti dvi žvakes iš šalių. Atsisėdusi turi ilgai žiūrėti į stiklinės dugną per pelenų sluoksnelį. Taip galima pamatyti vyrą, už kurio ištekės.
  • Ant 12 lapelių mergaitė surašo 12 vyriškų vardų (12 lapelių simbolizuoja 12 mėnesių), o tryliktąjį palieka tuščią. Lapelius sulanksto ir pasideda po pagalve. Pabudusi ryte, turi ištraukti pirmą pasitaikiusį lapelį ir perskaityti. Kieno vardas ant lapelio, už to ištekės. Jeigu pasitaiko tuščias lapelis, tais metais liks viena: niekas jos net nemylės. Jeigu mergaitė pabunda naktį dar prieš prašvintant, tai turi tuo laiku ištraukti lapelį. Tačiau negalima užsižibinti šviesos ir perskaityti vardą. Reikia pasidėti šalia lovos ir perskaityti tik dienos šviesoje.

Šis būrimas tinka ir vyrams, tik jie turi surašyti ant lapelių 12 mergaičių vardus, o paskui taip pat elgtis su lapeliais.

  • Naujųjų Metų naktį mergaitė uždega 12 žvakių, atsisėda priš veidrodį ir žiūri. Lygiai 12 val. veidrodyje pamatys savo ateitį. Būrimas daromas privačiai – mergaitė turi būti viena kambaryje.
  • Susirinkęs jaunimas – vyrai ir mergaitės – susėda aplink stalą, o viduryje pastato žvakelę ir uždega (kai kur šis būrimas daromas su degtuku, įsmeigus jį į gabalėlį muilo ar vaško, kad stovėtų nepavirsdamas. Tuomet reikia laukti, kol degtukas pats sudega ir užgęsta). Po kiek laiko vienas (ar viena) paklausia: “Kas mane myli?” Ir žvakutę užpučia. Visi sėdi labai ramiai ir stebi, į kieno pusę pasvyra žvakės dūmai, tas (arba ta) paklaususį myli. Jeigu dūmai kyla tiesiai aukštyn, tai iš susirinkusiųjų klausėjo labai nekenčia.
  • Merginos, norėdamos sužinoti būsimojo vyro turtingumą, bėga į kiemą ir renkasi pagalį iš tam tikslui sukrautos šakalių krūvos. Reikia griebti pirmą pasitaikiusį pagalį, užsimerkus arba nusukus galvą į šalį, kad nematytum, ką imi. Jeigu pagalys pasitaiko šakotas, tai vyras bus turtingas; jeigu be šakų – vyras bus neturtingas.
  • Po lėkštelėmis padeda raktą, žiedą, vandens taurelę ir pinigą. Paskui lėkštelės sumaišomos ir visi paeiliui po vieną pasirenka. Atradęs (ar atradusi) žiedą, tais metais sukurs šeimą; vandenį – gaus girtuoklį vyrą (arba žmoną); raktą – šeimininkaus savo namuose, o pinigą – bus turtingas ( arba turtinga).

Ateitį taip pat spėlioja iš įvairių ženklų, šešėlių, porinių ir neporinių pagalių, degtukų, žirnių, saldainių. Nors lietuvių vaišingumas neapsieidavo be alkoholinių gėrimų panašių pasilinksminimų metu, bet moterys ir merginos retai tegerdavo degtinę ir alų. Vakaro nuotaika daugiau priklausydavo nuo įvairių žaidimų, būrimų, juokų ir ateities spėliojimų, o ne nuo išgerto alkoholio kiekio.

Iš šių papročių pavyzdžių matome, kad Naujųjų Metų išvakarėse (ir dieną) Lietuvoje žmonės mėgdavo svečiuotis, pasivaišinti, bet pasilinksminimai buvo daugiau šeimyniško pobūdžio, kur visi svečiai ir dalyviai įtraukiami į bendrus žaidimus, tuo sudarant linksmą ir jaukią nuotaiką.

Danutė Brazytė Bindokienė. Lietuvių papročiai ir tradicijos

Views All Time
Views All Time
7262
Views Today
Views Today
1
0 0