Cunamis: aukų skaičius viršijo 82 tūkstančius
Vandenys, sekmadienį nuo Azijos ir Rytų Afrikos krantų kartu su namais nusinešę dešimtis tūkstančių žmonių, pradeda grąžinti savo aukas. Nukentėjusių regionų valdžios pareigūnų duomenimis, bendras žuvusiųjų skaičius – jau daugiau, kaip 57 tūkstančiai. Į nukentėjusias šalis be perstojo atvyksta tarptautinės gelbėtojų komandos, siekiančios užkirsti kelią plintančioms ligoms ir be pastogės likusiems žmonėms suteikti bent minimalią pagalbą. Šiai dienai viso pasaulio šalys tam jau išskyrė 220 mln. JAV dolerių (~557 mln. litų).
Tikslus aukų skaičius dar nežinomas – cunamio metu daug kur nutrūko ryšio kanalai, todėl dar negauti duomenys iš atokesnių regionų, tokių, kaip atokios Indijos Andamanų ir Nikobarų salos. Tai – dar viena aukų skaičiaus augimo priežastis. Pagal naujausius duomenis, Indonezija jau suskaičiavo žuvus 45.268 žmones, Šri-Lankoje – 22.799; dar ~4100 žmonių šioje saloje laikomi dingusiais be žinios. Indijos nuostoliai jau siekia per 12.500 gyventojų, Maldyvai paskelbė apie 67 aukas.
Keli tūkstančiai (~3500) turistų, kurių daugumą sudaro europiečiai, taip pat laikomi dingusiais. Tarp jų yra apie 1 500 švedų, 800 norvegų, 214 danų ir 200 suomių; nieko nežinoma ir apie daugiau, kaip 200 čekų, 188 izraeliečių, 100 vokiečių ir 100 italų likimą.
Kol kas oficialiai patvirtinta 18 britų, 13 norvegų ir tiek pat italų, 11 amerikiečių, 14 prancūzų ir devynių japonų žūtis, tarp žuvusiųjų yra ir Australijos, Kanados, Vokietijos, Lenkijos, Pietų Afrikos ir Pietų Korėjos piliečių. Lietuvos URM žiniomis, iš Azijoje keliaujančių lietuvių 6 yra gyvi, apie likusius 7 kol kas nieko nežinoma.
Kol žmonės skaičiuoja žuvusius, iškilo naujas pavojus: ligų ir epidemijų protrūkis.
Greitai pūvantys kūnai ir elementarių sanitarinių sąlygų nebuvimas – tinkama terpė greitai plintančioms ligoms, o visus metus besitęsiančiam tropiniam klimatui būdingi karšti orai žmonėms dabar tampa ne draugu, o priešu. Pradeda trūkti ne tik degalų, bet ir tokių, atrodytų, paprastų dalykų, kaip maisto ir švaraus geriamojo vandens. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) pareigūnai perspėja, jog šiose šalyse gali pradėti plisti ligos, pareikalausiančios ne mažiau gyvybių už savaitgalį įvykusį kataklizmą.
Nors kūnai laidojami ar deginami masinėse kapavietėse, o vietiniai gydytojai pluša, nenuleisdami rankų, oficialūs PSO pareigūnai būgštauja, kad didžiausią ligų protrūkio grėsmę kelia būtent išgyvenusieji katastrofą žmonės. Agentūros atstovai pareiškė, kad dėl greitai yrančių aukų kūnų būtina kuo greičiau atpažinti žuvusiuosius ir juos palaidoti – niekas nenori naujos maro epidemijos.
Pasak naujienų agentūrų pranešimų, Indonezija, Indija ir Šri-Lanka skundžiasi nepakankama ir “lėta” užsienio šalių pagalba; šios, savo ruožtu, pažymėjo, kad turint omeny visos Indijos vandenyno pakrantėje patirtos nelaimės mastą, prireiks žymiai daugiau pagalbos, nei kada buvo reikėję – cunamis pasiglemžė daugiausiai aukų per du pastaruosius šimtmečius. Jungtinių Tautų (JT) pradėta vykdyti pagalbos operacija jau vadinama didžiausia per visą jos istoriją.
“Pats cunamis ir žemės drebėjimas gali būti niekas, palyginus su ilgalaikiais padariniais, kuriuos patirs nukentėjusios bendruomenės”, – pastebėjo Dr. Deividas Nabaro (David Nabarro) Ženevoje esančio PSO krizių valdymo centro vadovas.
Ekonomistai patirtą žalą vertina bilijonais dolerių, tuo tarpu panešama apie vis naujas cunamio aukas.
Buvo patvirtinta, kad Šri-Lankoje cunamis iškart nusinešė Sea Queen (“Jūros karalienė”) vardu pavadintą traukinį, vežusį salos paplūdimius pamėgusius poilsiautojus – žuvo mažiausiai 800 keleivių. Nieko jau nebestebina daug kur į krantą išplautos valtys, stogais iš purvo kyšantys lengvieji automobiliai ar aukštyn kojomis kėpsantys sunkvežimiai.
Sunkiausia padėtis – arčiausiai cunamį sukėlusio žemės drebėjimo epicentro esančioje Indonezijos Ačeho provincijoje. Jos sostinėje, Banda Ačehe nosį suka yrančių lavonų tvaikas, jaučiamas gėlo vandens, maisto ir degalų stygius. Likę gyvieji bijo naujų galimų žemės drebėjimų ir cunamių bei visais įmanomais keliais stengiasi iš jo išvažiuoti į saugesnes vietas, tuo labiau, kad mieste pradedama atvirai plėšikauti.
Žuvusiųjų kūnai guli tiesiog gatvėse, todėl kareiviai ir savanoriai renka lavonus ir juos laidoja buldozerių skubomis išraustose duobėse, tapusiose bendrais kapais. Suvokdami padėtį, Šri-Lankoje su vyriausybe kariaujantys sukilėliai net paskelbė laikinai nutraukiantys ugnį, kad gelbėjimo darbais užsiimantys žmonės galėtų padėti vietos gyventojams.
Suvienytųjų Tautų Plėtojimo Programos atstovė Šri-Lankai Rameša Balasuraja pranešė, kad šalis priims praktiškai viską – nuo vaistų iki drabužių. “Mums reikia pirmojo būtinumo priemonių, tokių, kaip vanduo, maistas, drabužiai ir vaistai”, – pareiškė ji.
Šri-Lankos URM pareigūnai praneša, kad apie 18,000 iš 20,000 išgyvenusiųjų užsienio turistų susitelkė Šri-Lankos sostinėje Kolombe. Šiuo metu perpildyti visi sostinės viešbučiai, žmonės miega net ant viešbučių konferencijų salių grindų, likusieji, laukdami reisų į savo gimtines, glaudžiasi pirmuosiuose viešbučių aukštuose.
Tuo tarpu netoli Sumatros seismografai užfiksavo per 70 naujų požeminių smūgių, kurių stiprumas pagal Richterio skalę siekia 5.6 balo, ir tai dar ne riba – paskutinis, 5.7 balo smūgis buvo užfiksuotas 75 km į pietvakarius nuo labiausiai nukentėjusios Banda Ačeho provincijos.
