Kanapės (marihuana/hašišas) įvardijamos kaip vienas iš labiausiai palaipsniui psichiką žalojančių narkotinių medžiagų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visai visuomenei. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ekspertai teigia, kad dirbtinu būdu išvedamos specialios svaiginimuisi skirtos kanapių veislės, kuriose aktyviosios medžiagos THC (tetra-hidrokanabinolio) gali būti net iki 20 proc. Vidutiniškai svaiginimuisi skirtuose kanapių produktuose yra 2-8 proc. šios medžiagos. Pramonės tikslams skirtose kanapėse šios medžiagos kiekis neviršija 0,2 proc. „Kanapių stiprumas, paplitimas ir auginimas nuolat keičiasi, – teigia Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė, – THC kiekis didinamas ir taip stiprinamas kanapių poveikis, o kartu – ir jų keliamas pavojus. Akivaizdu, kad marihuaną ar hašišą vadinant „lengvaisiais narkotikais” žmonės yra klaidinami – net bandymą svaigintis kanapėmis lydi psichiniai sutrikimai.” Mokslininkai, tyrinėdami THC poveikį žmogaus organizmui, nustatė, kad ši medžiaga labiausiai veikia psichiką. Rūkant kanapes THC koncentracija kraujyje pasiekia maksimumą per kelias minutes. Jeigu ši aktyvioji medžiaga patenka į organizmą valgant, THC kiekis kraujyje piką pasiekia po pusvalandžio arba valandos. THC lygis kraujyje sumažėja gana greitai jam suskilus į tarpinius produktus ir ištirpus riebaliniame audinyje.

Mūsų visuomenėje plintant narkomanijos rykštei, vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių kovoti su narkomaniją, įteisinant taip vadinamuosius „lengvuosius” arba „rekreacinius” narkotikus. Šios idėjos kyla iš tam tikrų mitų apie „lengvųjų” narkotikų (hašišo, marihuanos, kanapės etc.) nekenksmingumą. Tai vyksta įvairiais būdais. Štai neseniai Vyriausybė pritarė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo papildymo projektui, kuris leistų Lietuvoje legalizuoti pluoštinių kanapių auginimą. Šiam projektui dar turės pritarti iš atostogų grįžęs Seimas. Nors teigiama, kad toks įstatymo projektas parengtas siekiant Lietuvos įstatymus suderinti su ES teisės aktais, kurie leidžia auginti tam tikrų veislių kanapes pramoniniams tikslams, bet akivaizdu, jog žingsnis negali būti sutiktas vienareikšmiškai. Ne veltui Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė bando ironizuoti, kad „Seime yra keli tokie asmenys – užtenka paminėti žodį „kanapės” ir jie daugiau nieko nenori girdėti”, – tačiau tai tik rodo, jog šiuo klausimu esama dviprasmybės. Suprantama, jog kalbama apie pramonines kanapes, tačiau niekas nėra apsaugotas, kad tokių kanapių laukai netaptų puikia priedanga auginti narkotizuojančias kanapes. Kaip ir lieka neaiškumas, ar pats pramoninių kanapių auginimo faktas nesudarys prielaidų kontroliuojančios įstaigoms, teisėsaugai žvelgti atlaidžiau arba pro pirštus į kanapių augintojus. Juk pramoninės kanapės yra „beveik neturinčios narkotizuojančių medžiagų”.

Šiuo klausimu diskutuojama jau keliasdešimt metų. Reikia kovoti su kanapių auginimu ir pardavinėjimu ar tai legalizuoti? Atsakymas į šį klausimą turėtų priklausyti nuo atsakymo į kitą klausimą: kanapės kenksmingos žmogaus sveikatai ar nekenksmingos? Kanapės pasaulyje ir Europoje yra plačiausiai vartojamas augalinės kilmės narkotikas. Europoje jis pradėjo plisti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per keliolika metų jo vartojimas tapo masiniu reiškiniu. Nors sunku pretenduoti į tikslumą, vis dėlt ES narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros skaičiavimais, Europoje bent 65 milijonai žmonių nuo 15 iki 64 metų amžiaus yra vartoję kanapes. Kitaip tariant, su jomis tiesiogiai yra susipažinęs penktadalis visų Europos Sąjungos suaugusių žmonių. Žinoma, nuolatos kanapes vartojančių žmonių skaičius yra daug mažesnis, tačiau manoma, kad bent kartą per mėnesį jas vartojančių žmonių skaičius viršija 10 milijonų, o trys milijonai suaugusių europiečių kanapes vartoja kasdien ar beveik kasdien. Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje kanapių vartojimas ypač smarkiai paplito tarp mokyklą lankančių jaunuolių. Kai kuriose šalyse kanapes kartą ir daugiau vartojusių mokinių iki 18 metų amžiaus skaičius viršija 50 procentų. Vartojimą skatina tai, kad narkotikas tapo pigus. Jo kaina už gramą svyruoja nuo 2,3 euro Portugalijoje iki 12 eurų Norvegijoje.

Pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia padidėjęs kanapių vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės. Didėja rūkančių kanapes asmenų skaičius, ypač tarp jaunų žmonių. Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos – tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių tiesioginį kanapių vartojimo žalingą psichologinį, socialinį poveikį asmenybei. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Kanapės yra bendras visų preparatų gaunamų iš kanapės augalo Cannabis sativa pavadinimas. Marihuana gaminama iš džiovintų kanapės augalo dalių, hašišą sudaro kanapių dervos, kurias išskiria ties žiedynais esančios kanapių pluošto liaukos. Be marihuanos ir hašišo, kurie yra rūkomi, iš kanapų dar išgaunamas hašišo aliejus, kuris gali būti vartojamas ne tik rūkomiesiems preparatams sustiprinti – sumaišomas su maistu ir gėrimais. Europoje labiausiai paplitęs yra kanapių rūkymas. Kanapėse randama daugiau nei 400 sudėtinių medžiagų. Viena iš stipriausių psichiką veikiančių medžiagų ir turinti stipriausią žalingą poveikį yra tetra-hydrokanabinolis (toliau – THC). Prieš du dešimtmečius THC koncentracija marihuanoje sudarė nuo 0,1 iki 4 proc., tuo tarpu hašiše 3-8 proc., hašišo aliejuje THC siekė 20- 50 proc.