Alkoholizmas
| | |

Alkoholizmas

Didelis yra sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė, bet dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, pats žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau asmeniškai, savo šeimai ir savo tautai. Jei girtuokliauja nekultūringos tautos, tai galima skakyti, kad jos dar nesubrendo, kad nepajėgia savo poelgių tvarkyti, bet kaip paaiškinti, kodėl taip daro žmonės, kurie gyvena senų pasaulio kultūrų kraštuose ir Lietuvoje? Mokslas jau tiksliai ištyrė, kad dėl girtuokliavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų. Be to, plinta paleistuvystė, o su tuo yra susiję užsikrėtimai lytiškai plintančiomis ligomis. Tūkstančiai nekaltų žmonių tampa girtų vairuotojų aukomis, kurie dažnai patys žūsta, tuo pat metu ir kitiems nešdami nelaimes. Girtavimas yra žalingas didelėms tautoms, bet jis ypač žalingas mažoms, nes girtavimas pagreitina fizinį, moralinį ir dvainį degradavimą. Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko pasigeria bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau.

Moterų priklausomybės ligos
| | |

Moterų priklausomybės ligos

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, moterų alkoholizmas turi specifinių bruožų. Moterų priklausomybė dažniausiai atsiranda vėliau nei vyrų, pagalbos į gydymo įstaigą dauguma kreipiasi apie 40 – ies, jau priklausomos nuo svaigalų. Jei piktnaudžiavimo alkoholiu požymiai ima ryškėti vyresniame amžiuje, dažniausiai jie lydi anksčiau prasidėjusią depresiją. Sulaukę 50 – 60 metų moterys, skirtingai nei vyrai, žymiai rečiau nustoja gerti savo pastangomis. Moterys dažniausiai pateikia šias besaikio alkoholio vartojimo priežastis: pogimdyminė depresija, nevaisingumas, abortas, gimdos pašalinimas, persileidimas, lytinis šaltumas; psichologinės traumos – artimųjų mirtis, skyrybos; ekonominiai ir socialinės gerovės stoka – pinigų stygius, kasdieninė rutina, sekinanti mažų vaikų priežiūra. Specialistų nuomone, moteris į alkoholizmą gali pastūmėti: vieno arba abiejų tėvų netektis ankstyvoje vaikystėje, tėvų, o ypač motinos šiurkštumas, priešiškumas savo vaikui. Įtakos turi neadekvatūs jausmai: savęs nuvertinimas, kasdieninė įtampa, nesaugumas, susipainiojimas jausmuose ir t.t.

Ar Jums reikia AA?
| | |

Ar Jums reikia AA?

Tik Jūs pats galite nuspręsti, ar norite būti Anoniminių alkoholikų draugijos nariu, – jei galvojate, kad tai Jums gali padėti. Mes susibūrėme į AA, kadangi nebegalėjome kontroliuoti savo gėrimo. Mes vis dar negalėjome prisipažinti, kad niekuomet nebegalėsime saikingai gerti. Po to išgirdome iš AA narių, kad mes esame ligoniai. Sužinojome, kad daugybė žmonių lygiai kaip ir mes kenčia dėl kaltės, baimės, vienatvės, beviltiškumo jausmų. Sužinojome, kad šie jausmai mus lydi dėl to, kad mes sergame alkoholizmu. Mes pasistengėme suvokti, ką alkoholis mums padarė. Čia pateikiame keletą klausimų, į kuriuos pabandėme sąžiningai atsakyti. Jei į keturis ar daugiau klausimų atsakėme TAIP, reiškia, esame giliai įklimpę į bėdą dėl girtavimo. Pažvelkite dabar į save. Atminkite, kad nėra jokios gėdos pripažinti, kad turite tokių rūpesčių.

Alkoholizmas ir savižudybė
| | |

Alkoholizmas ir savižudybė

Nustatyta, kad apie trečdalis savižudžių yra priklausomi nuo alkoholio. Savo ruožtu 5-10% piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų baigia gyvenimą savižudybe. Daugelis nusižudo būdami neblaivūs. Alkoholio problemų turėjusiems savižudžiams būdinga:
· labai ankstyva girtavimo pradžia;
· ilgi girtavimo laikotarpiai;
· pasigėrimai;
· prasta (fizinė) sveikata;
· prislėgta nuotaika;
· nesklandus asmeninis gyvenimas;
· neseniai patirta asmeninė netektis (iširusi šeima, skyrybos arba mirtis);
· nepatenkinami darbo rezultatai. Nusižudę piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys ne tik buvo pradėję girtauti jauni, labiau pasigerdavo, bet ir dažnesniais atvejais gimė ir augo girtaujančiose šeimose. Paaugliams savižudžiams vis dažniau nustatomas piktnaudžiavimas narkotikais ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Alkoholizmo ir depresijos sutapimas labai didina savižudybės pavojų

Alkoholizmas
| | |

Alkoholizmas

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai. II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

“Alkoholizmas – silpno žmogaus liga”
| | |

“Alkoholizmas – silpno žmogaus liga”

Gatvėje sutiktų klaipėdiečių teiravomės, ką jie žino apie kodavimą nuo alkoholizmo, ar alkoholizmas yra liga, ką jie mano apie nepilnamečių girtavimą, apie besaikį alaus plempimą…

Inga

Nežinau, kas yra kodavimas nuo alkoholizmo, nors kažką teko girdėti. Alkoholizmas greičiausiai yra liga. Ją išsigydyti gali tik turintis valios žmogus. Alus yra alkoholis, nes turi laipsnių. Šiais laikasi jaunimas geria per daug. Matau, kaip girti vaikšto gatvėje.

Tadas

Nemokėčiau paaiškinti, kas yra kodavimas. Gal padeda mažinti priklausomybę? Teko apie tai girdėti iš televizijos, draugų, skaityti laikraščiuose. Alkoholizmas – ir liga, ir priklausomybė. Tai didelė bėda, nes mažėja darbo ir žmonės geria. Jaunimas irgi labai geria, seka tėvų pėdomis. Alus yra alkoholis, nors kitiems – ir gaivinamasis gėrimas.

Nijolė

Žmonės koduojasi, o paskui kurį laiką negeria alkoholio. Bet jei žmogus pats nenorės, tai nepadės joks kodavimas. Reikia pačiam valios turėti, priešingu atveju jokie vaistai nepadės. Alkoholizmas prasideda nuo silpnybės, o paskui baigiasi liga. Dirbu mokykloje ir universitete, mano aplinkoje negeriama. Nematau girto jaunimo. Alus – alkoholis, nuo jo taip pat galima pasigerti, jei vartosi dideliais kiekais.

| | |

Šamaniškos apeigos – su narkotikų pėdsakais

Paslaptinga mėnesiena. Bendravimas su medžiais ir akmenimis. Vynas, atskiestas vandeniu. Po to – staiga pakitusi būsena. Visa tai patyrė psichologas 53 metų Arūnas Kuras, praleidęs parą Švenčionių rajone, ant piramidės formos kalno, rašoma “Lietuvos ryte”. Ten jį senas pažįstamas buvo pasikvietęs papildyti energijos atsargų. Tačiau psichologas nepatikėjo, kad neįtikėtinai pakitusi jo būsena – vien šamaniško ritualo pasekmė. Vilnietis nedelsdamas kreipėsi į medikus. Šie jo organizme rado narkotikų. To ritualo organizatorius vilnietis Gintaras Normantas paaiškino “Lietuvos rytui”, jog magiškoje vietoje per pilnatį kiekvienas gauna tai, ko nori: laimės, džiaugsmo. “Aš noriu, kad žmonės žinotų, kuo jie rizikuoja vykdami į panašias vietas, ir saugotųsi”, – kalbėjo “Lietuvos rytui” A.Kuras, sutikęs papasakoti visas šio keisto ritualo detales. Narkotikų kontrolės valdybos viršininkas A.Kvainickas, šią istoriją išgirdęs iš “Lietuvos ryto”, pradėjo svarstyti, kokie galėjo būti tikrieji vadinamojo žynio tikslai. Pasidomėjęs, ar A.Kuras – turtingas žmogus, kokių gali turėti ryšių, A.Kvainickas spėjo, kad “žynys” galėjo tikėtis taip pasinaudoti jo, kaip psichologo, sugebėjimais daryti įtaką kitiems žmonės, per jį valdyti jo pažįstamus, nes kelis kartus buvo pasiteirauta ir apie A.Kuro santykius su buvusia jo žmona, kuri yra Seimo pirmininko Artūro Paulausko sesuo. Šios giminystės Kurų šeima yra nutarusi neafišuoti.

| | |

ES pradeda naują kovos su rūkymu kampaniją “Pagalba – už gyvenimą be tabako”

Jaunimas, nerūkantys ir tie, kurie nori mesti rūkyti, nuo šiol galės gauti pagalbą ir pradėti gyvenimą be tabako. Tokią pagalbą jiems suteiks šiandien pradedama nauja, 72 milijonų eurų kainuosianti ES kovos su rūkymu kampanija. Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir vartotojų apsaugą, Markos Kyprianou, pradėjo kampaniją Rond-Point Schuman žiede prie Europos Komisijos Berlaymont būstinės Briuselyje, atidengdamas kampanijos šūkį “Pagalba – už gyvenimą be tabako” (“HELP: For a Life Without Tobacco”) ant didelės pripučiamos konstrukcijos, kuri apkeliaus visų 25 ES šalių sostines. Europos Komisijai naująją kampaniją parengė sveikatos apsaugos ir viešųjų ryšių specialistų konsorciumas. “Pagalbos” šūkiui apkeliavus visas ES šalis vasarą prasidės reklamos kampanija televizijoje ir kino teatruose. Komisijos narys M. Kyprianou pareiškė: “Rūkymo sukeltos ligos ir mirtys ES šalims kainuoja 100 milijardų eurų per metus. Prevencija ir informacijos kampanijos, tokios kaip “Pagalba”, yra investicija į sveikesnę ir geresnę mūsų piliečių ateitį. Kampanija ne tik skatins jaunimą rinktis gyvenimo būdą be cigaretės, bet ir pabrėš pasyvaus rūkymo žalą bei palaikys siekį uždrausti rūkyti viešose vietose”. Europos Komisija naujajai kampanijai nuo dabar iki 2008 m. numatė 72 milijonus eurų. Paaugliai (nuo 15 iki 18 metų amžiaus) ir jaunimas (nuo 18 iki 30 metų amžiaus) bus svarbiausios kampanijos tikslinės grupės.

Savižudybė – sąmoningas siekimas nesiekti?
| | |

Savižudybė – sąmoningas siekimas nesiekti?

Ar galima racionaliais argumentais sustabdyti žmogų, skubantį į mirtį? Benediktas Spinoza teigė, kad mes negalime racionaliai mąstyti savižudybės. Prote negalinti būti duota idėja, panaikinanti paties proto egzistavimą. Tai loginis prieštaravimas – savižudybė reikštų sąmoningą siekimą nesiekti. Savižudybės faktai, anot Spinozos, liudija tik tai, kad protas buvo paveiktas išorinių priežasčių. Beprotybė taip pat išorinis veiksnys. Čia protas jgauna prigimt], kuri jau ne-tapati tam, kuo jis yra. Šios naujos prigimties protas negali nei suprasti, nei koųjtempliuoti, nes ji neišplaukia iš jo paties. Amerikiečių filosofas ir psichologas Williamas Ja-mes’as, svarstydamas savižudybės fenomeną, konstatuoja, kad kai savižudybę paskatina beprotybė ar staigus impulsas, svarstymais nieko nepakeisime.

Mitai apie savižudybę
| | |

Mitai apie savižudybę

Yra keletas mitų apie savižudybę ir savižudžius. Kaip ir dauguma kitų mitų, jie turi tam tikrą pagrindą, tačiau jie gerokai iškreipia situaciją, todėl yra neteisingi. Ketvirtasis mitas apie savižudybę – jog nusižudantis asmuo yra psichiškai nesveikas – reikalauja keleto komentarų. Pirma, asmenys, kurie nusižudo, paprastai nėra psichiškai nesveiki ar laikinai pamišę, tačiau šeimos nariai dažnai įsitikinę kad “niekas, būdamas sveiko proto” negalėtų nusižudyti, o jų prarastas mylimas žmogus – ne išimtis. Antra, be abejo, kai kurie psichiškai nesveiki asmenys nusižudo, tačiau nėra įrodymų, jog būtent jų liga yra savižudybės priežastis. Trečia, remiantis esamais faktais, psichiškai nesveiki žmonės sudaro mažiau nei 25 % visų savižudžių. Dauguma žmonių gyvenime susiduria su tam tikra “beviltiška” situacija. Tyrimai rodo, jog beviltiškumo jaumas yra tiesiogiai susijęs su savižudybe. O tokį beviltiškumą išgyveną ir labai racionalūs žmonės.