Išgirstos mintys apie savižudybę
Beprotybę gali šlovinti tik tas, kas jos nematė iš arti arba pats joje nebuvo… Negalvokit, kad idiotu būti laimė. Tai iš tiesų tik naivoka iliuzija. O altruizmas, pareigos, tikėjimas ir kiti ne proto dalykai daug kam tikrai atrodo iliuzija, nes nėra pačiupinėjami ir pamatuojami objektyviais matais. Bet kas juos jaučia, žino juos egzistuojant. Tai proto sritis – įrodinėti. Tada jis patiki. Širdis elgiasi kitaip: ji patikėjusi praregi… Manyti, kad protu ir logika galima paaiškinti žmogaus vidinį pasaulį, irgi klaidinga. Juk ne apie pareigą gyventi rašiau. Tai labai abstrakti sąvoka, kuri, deja, nieko nepasako. Kokias pareigas jaučiamės turintys, kokių ne – patys puikiausiai jaučiam ir žinom. Bent aš savąsias žinau.