Narkotikai sukelia klaidingą palaimos jausmą.
Narkotikai trukdo galvoti pačiam.
Narkotikų vartojimas yra daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis.
Narkotikai išardo draugystę.
Narkotikai daro žmogų silpną ir bevalį.
Narkotikai priverčia žmogų imtis vagysčių ir smurto.
Narkotikai yra daugelio susirgimų priežastis.
Narkotikai ardo šeimas.
Narkotikai sukelia vaikų išsigimimus.
Narkotikai trukdo žmogui dvasiškai tobulėti.
Gamtoje yra daug medžiagų, turinčių įtakos žmogaus psichikai, veikiančių narkotizuojančiai. Plačiausiai iš jų žinomi legalūs narkotikai – etilo spiritas, gaminamas iš įvairių maisto produktų ir nikotinas, esantis tabako stiebuose, lapuose. Narkotinių medžiagų yra daržinėje aguonoje, indiškoje kanapėje, kaktusuose, kokamedžio lapuose, kai kuriuose grybuose. Dabartiniu metu daug narkotinių medžiagų gaminama ir dirbtiniu būdu. Narkotinės medžiagos (narkotikai) – organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, veikiančios psichiką ir keičiančios organizmo būseną (nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius ir kt.) bei sukeliančios psichinę ir fizinę priklausomybę.
Vienas iš argumentų, kuriais anksčiau remdavosi kanapių legalizavimo šalininkai, yra tas, kad šis narkotikas yra nepavojingas, jo vartojimas nesukelia priklausomybės. Ši nuomonė yra klaidinga. Ji įsivyravo 1960-ųjų viduryje, kai Vakarų kultūroje kanapių vartojimas buvo ribotas. Šiandien klinikiniai tyrimai ir socialinė patirtis rodo, kad piktnaudžiaujantys kanapėmis tampa priklausomi nuo savo pamėgto narkotiko. Priklausomybė nuo kanapių yra įrodyta dokumentais. Maloni kanapių intoksikacija – ypač narokotiko savybė sukelti euforiją ar jausmus, kurie yra “gilesni”, jaučiant religinius ar beveik “kosminius” pojūčius, tampa geidžiama. Kasdienio gyvenimo pojūčiai, kuriuos piknaudžiaujantis kanapėmis žmogus patiria nevartodamas narkotiko, jam tampa neįdomūs. Žmonės, kurie pirmą kartą patiria nemalonų kanapių poveikį, vėliau nevartoja narkotikų, ir priklausomybė neatsiranda.
Narkotikais tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos cheminės medžiagos, kurias kontroliuoja vienintelė Jungtinių Tautų narkotikų konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kurios, pavyzdžiui, kanapės ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sąstingio ir mieguistumo. Dėl šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose įstatymuose apibrėžiamos specialiai kontroliuojamos narkotinės medžiagos, nepaisant jų pirminio poveikio psichikai.
Didžiausia rizika vartojant opijatus – mirtis nuo perdozavimo. Opijatai slopina kvėpavimą. Perdozavus greitai vystosi kvėpavimo raumenų paralyžius. Narkomanas pirmiausia patiria komą, o paskui miršta – pasitaiko, kad per 5 ar 10 minučių. Jei narkomaną ištinka koma, reikalinga skubi gydytojų pagalba. Intoksikaciją gali neutralizuoti opijatų antagonistai – medikamentai, blokuojantys narkotikų poveikį. Morfijaus ar heroino perdozavimo rizika ypač didelė, kai narkotikas švirkščiamas į veną, nes narkomanas, susišvirkštęs per didelę dozę ir pajutęs per stiprų poveikį, jau nieko negali padaryti. Svarbus rizikos veiksnys – tai, kad narkotikus vartojantys asmenys retai žino gautos dozės stiprumą ir kiek narkotiko tą dieną jie gali pakelti. Rizika perdozuoti yra mažesnė rūkant, nes narkotikus vartojantys asmenys gali reguliuoti dozę pagal narkotiko poveikį, tačiau yra žinoma faktų, kai perdozuojama ir rūkant heroiną.
Neseniai knygynuose pasirodžiusią profesoriaus Maiklo Gossopo knygą “Gyvenimas su narkotikais” godžiai skaito Lietuvos visuomenė, tarp jų ir narkomanai – patyrę visas kvaišalų vartojimo pasekmes. Pastarųjų nuomone, ne visi psichotropinių medžiagų poveikiai aprašyti teisingai. Žinoma, yra nemažai knygų, gąsdinančių narkomanijos pasekmėmis – ši yra joms atsvara, tačiau perskaičius tik “Gyvenimą su narkotikais” galima susidaryti vienpusišką nuomonę apie kai kuriuos diskutuotinus klausimus, o ne specialistai rizikuoja klaidingai suprasti narkomanijos išdavas. Lietuvos AIDS centro Narkomanų reabilitacijos bendruomenės pacientai, kurių vartojimo stažas 2-15 metų, gerbdami autorių – Londono universiteto Psichiatrijos instituto profesorių – vis tik prieštarauja kai kuriems jo teiginiams.
Viena aktualiausių šių dienų Lietuvos problemų yra plintanti narkomanija. Narkomanija taip pat sąlygoja ir daugybę kitų neigiamų reiškinių visuomenėje – nusikalstamumą, pavojingų ligų plitimą ir pan. Narkotikų problema Lietuvoje pradėjo ryškėti nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Kiekvienais metais šis reiškinys kelia vis didesnį pavojų. Narkotikų paklausa ir pasiūla ypatingai išaugo per paskutinius 4-5 metus. Per šį laikotarpį nelegalioje apyvartoje paplito heroinas, sintetiniai narkotikai.
Narkotikų vartojimo prevencijos priemonių ugdymo institucijose sėkmė didele dalimi priklauso nuo tėvų. Todėl organizuojant bet kokias prevencines priemones mokyklose būtina į tai įtraukti ir moksleivių tėvus. Pirmas ir būtinas žingsnis šia linkme – tėvų informavimas. Informavimas apie tai, kokia yra švietimo sistemos politika narkotikų vartojimo klausimais ir kaip mokykla atlieka pirminę prevenciją. Tėvai ir mokytojai turi glaudžiai bendradarbiauti spręsdami įvairias su narkotikų vartojimu susijusias problemas.
THK nėra labai nuodingas, todėl greita mirtis nuo perdozavimo negalima. Žinomi tik keli atvejai, kai per didelė kanapių dozė sukėlė mirtį. Jei žmogus nuryja daug kanapių pakuočių, mėgindamas kontrabanda įvežti ar išvežti narkotikus, o pakuotės skrandyje plyšta, tokiu atveju kyla didelis pavojus žmogaus gyvybei. Piktnaudžiavimas kanapėmis sukelia fizinių ir protinių sutrikimų.
Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų.