Kanapės: Priklausomybė
Vienas iš argumentų, kuriais anksčiau remdavosi kanapių legalizavimo šalininkai, yra tas, kad šis narkotikas yra nepavojingas, jo vartojimas nesukelia priklausomybės.
Ši nuomonė yra klaidinga. Ji įsivyravo 1960-ųjų viduryje, kai Vakarų kultūroje kanapių vartojimas buvo ribotas. Šiandien klinikiniai tyrimai ir socialinė patirtis rodo, kad piktnaudžiaujantys kanapėmis tampa priklausomi nuo savo pamėgto narkotiko.
Priklausomybė nuo kanapių yra įrodyta dokumentais. Maloni kanapių intoksikacija – ypač narokotiko savybė sukelti euforiją ar jausmus, kurie yra “gilesni”, jaučiant religinius ar beveik “kosminius” pojūčius, tampa geidžiama. Kasdienio gyvenimo pojūčiai, kuriuos piknaudžiaujantis kanapėmis žmogus patiria nevartodamas narkotiko, jam tampa neįdomūs. Žmonės, kurie pirmą kartą patiria nemalonų kanapių poveikį, vėliau nevartoja narkotikų, ir priklausomybė neatsiranda.
Priklausomybė nuo kanapių vystosi lėčiau nei nuo heroino ar kokaino. Tačiau priklausomybę nuo kanapių nutraukti taip pat sunku kaip nuo heroino ar kitų nelegalių narkotikų. Gydant įsisenėjusią priklausomybę nuo kanapių susidaro detoksikacijos sunkumų. Taip pat sunku atsisakyti suvokimo, kad kanapių intoksikacija leidžia patirti “gilesnę” tikrovę nei realus gyvenimas.
Kita problema yra ta, kad besigydantys kanapių piktanudžiautojai pradeda eksperimentuoti su kitais narkotikais, pavyzdžiui, kaip heroinu, ir rizikuoja tapti priklausomi nuo kitų narkotikų.
Ilgai kanapes vartojant atsiranda jų tolerancija. Intoksikacijos poveikis sutrumpėja, kadangi narkotikas greičiau įsijungia į organizmo medžiagų apykaitą. Norint pajusti tokį pat intoksikacijos efektą, reikia didesnių dozių. Atsiranda tolerancija, stiprėja priklausomybė. Kai padidėja tolerancija, vartotojai gali suvartoti kelis kartus didesnes dozes nei vartojimo pradžioje. Kiekvienos dienos dozė – keli gramai hašišo ar marihuanos.
Kanapių piktnaudžiautojai, nustoję vartoti narkotikus, patiria fizinės ir psichinės abstinencijos reakcijas. Vėliau atsiranda kiti simptomai:
neramus miegas;
sumažėjęs apetitas;
dėmesio sukaupimo problemos, nerimas;
prakaitavimas,drebulys, pykinimas;
raumenų traukuliai, drebulys;
viduriavimas, skrandžio skausmai.
Fiziniai negalavimai trunka ne ilgiau nei dvi dienas. Psichikos sutrikimai, ypač depresija ir negalėjimas susikaupti, trunka savaitę ar ilgiau.
