Žala sveikatai

Pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia padidėjęs kanapių vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės. Didėja rūkančių kanapes asmenų skaičius, ypač tarp jaunų žmonių. Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos - tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių tiesioginį kanapių vartojimo žalingą psichologinį, socialinį poveikį asmenybei. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Kanapės yra bendras visų preparatų gaunamų iš kanapės augalo Cannabis sativa pavadinimas. Marihuana gaminama iš džiovintų kanapės augalo dalių, hašišą sudaro kanapių dervos, kurias išskiria ties žiedynais esančios kanapių pluošto liaukos. Be marihuanos ir hašišo, kurie yra rūkomi, iš kanapų dar išgaunamas hašišo aliejus, kuris gali būti vartojamas ne tik rūkomiesiems preparatams sustiprinti - sumaišomas su maistu ir gėrimais. Europoje labiausiai paplitęs yra kanapių rūkymas. Kanapėse randama daugiau nei 400 sudėtinių medžiagų. Viena iš stipriausių psichiką veikiančių medžiagų ir turinti stipriausią žalingą poveikį yra tetra-hydrokanabinolis (toliau - THC). Prieš du dešimtmečius THC koncentracija marihuanoje sudarė nuo 0,1 iki 4 proc., tuo tarpu hašiše 3-8 proc., hašišo aliejuje THC siekė 20- 50 proc.

Kanapės (marihuana/hašišas) įvardijamos kaip vienas iš labiausiai palaipsniui psichiką žalojančių narkotinių medžiagų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visai visuomenei. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ekspertai teigia, kad dirbtinu būdu išvedamos specialios svaiginimuisi skirtos kanapių veislės, kuriose aktyviosios medžiagos THC (tetra-hidrokanabinolio) gali būti net iki 20 proc. Vidutiniškai svaiginimuisi skirtuose kanapių produktuose yra 2-8 proc. šios medžiagos. Pramonės tikslams skirtose kanapėse šios medžiagos kiekis neviršija 0,2 proc. „Kanapių stiprumas, paplitimas ir auginimas nuolat keičiasi, - teigia Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Audronė Astrauskienė, - THC kiekis didinamas ir taip stiprinamas kanapių poveikis, o kartu - ir jų keliamas pavojus. Akivaizdu, kad marihuaną ar hašišą vadinant „lengvaisiais narkotikais" žmonės yra klaidinami - net bandymą svaigintis kanapėmis lydi psichiniai sutrikimai." Mokslininkai, tyrinėdami THC poveikį žmogaus organizmui, nustatė, kad ši medžiaga labiausiai veikia psichiką. Rūkant kanapes THC koncentracija kraujyje pasiekia maksimumą per kelias minutes. Jeigu ši aktyvioji medžiaga patenka į organizmą valgant, THC kiekis kraujyje piką pasiekia po pusvalandžio arba valandos. THC lygis kraujyje sumažėja gana greitai jam suskilus į tarpinius produktus ir ištirpus riebaliniame audinyje.

Mūsų visuomenėje plintant narkomanijos rykštei, vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių kovoti su narkomaniją, įteisinant taip vadinamuosius „lengvuosius" arba „rekreacinius" narkotikus. Šios idėjos kyla iš tam tikrų mitų apie „lengvųjų" narkotikų (hašišo, marihuanos, kanapės etc.) nekenksmingumą. Tai vyksta įvairiais būdais. Štai neseniai Vyriausybė pritarė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo papildymo projektui, kuris leistų Lietuvoje legalizuoti pluoštinių kanapių auginimą. Šiam projektui dar turės pritarti iš atostogų grįžęs Seimas. Nors teigiama, kad toks įstatymo projektas parengtas siekiant Lietuvos įstatymus suderinti su ES teisės aktais, kurie leidžia auginti tam tikrų veislių kanapes pramoniniams tikslams, bet akivaizdu, jog žingsnis negali būti sutiktas vienareikšmiškai. Ne veltui Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė bando ironizuoti, kad „Seime yra keli tokie asmenys - užtenka paminėti žodį „kanapės" ir jie daugiau nieko nenori girdėti", - tačiau tai tik rodo, jog šiuo klausimu esama dviprasmybės. Suprantama, jog kalbama apie pramonines kanapes, tačiau niekas nėra apsaugotas, kad tokių kanapių laukai netaptų puikia priedanga auginti narkotizuojančias kanapes. Kaip ir lieka neaiškumas, ar pats pramoninių kanapių auginimo faktas nesudarys prielaidų kontroliuojančios įstaigoms, teisėsaugai žvelgti atlaidžiau arba pro pirštus į kanapių augintojus. Juk pramoninės kanapės yra „beveik neturinčios narkotizuojančių medžiagų".

Šiuo klausimu diskutuojama jau keliasdešimt metų. Reikia kovoti su kanapių auginimu ir pardavinėjimu ar tai legalizuoti? Atsakymas į šį klausimą turėtų priklausyti nuo atsakymo į kitą klausimą: kanapės kenksmingos žmogaus sveikatai ar nekenksmingos? Kanapės pasaulyje ir Europoje yra plačiausiai vartojamas augalinės kilmės narkotikas. Europoje jis pradėjo plisti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per keliolika metų jo vartojimas tapo masiniu reiškiniu. Nors sunku pretenduoti į tikslumą, vis dėlt ES narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros skaičiavimais, Europoje bent 65 milijonai žmonių nuo 15 iki 64 metų amžiaus yra vartoję kanapes. Kitaip tariant, su jomis tiesiogiai yra susipažinęs penktadalis visų Europos Sąjungos suaugusių žmonių. Žinoma, nuolatos kanapes vartojančių žmonių skaičius yra daug mažesnis, tačiau manoma, kad bent kartą per mėnesį jas vartojančių žmonių skaičius viršija 10 milijonų, o trys milijonai suaugusių europiečių kanapes vartoja kasdien ar beveik kasdien. Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje kanapių vartojimas ypač smarkiai paplito tarp mokyklą lankančių jaunuolių. Kai kuriose šalyse kanapes kartą ir daugiau vartojusių mokinių iki 18 metų amžiaus skaičius viršija 50 procentų. Vartojimą skatina tai, kad narkotikas tapo pigus. Jo kaina už gramą svyruoja nuo 2,3 euro Portugalijoje iki 12 eurų Norvegijoje.

Kanapių vartojimas – tai nuokrypis nuo tradicinių socialinių normų. Kadangi kanapių vartojimas oficialiai nepriimtinas, piktnaudžiaujantys kanapių preparatais asmenys atsiduria už visuomenės ribų. Todėl kanapių vartojimas susijęs su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Kartais kanapių intoksikacija gali sukelti rimtą pavojų žmogaus, pavyzdžiui, dirbančio sunkiosios pramonės darbininku, transporto vairuotoju ar statybininku, sveikatai. Net kai intoksikacijos poveikis baigėsi, o piktnaudžiaujantis kanapėmis žmogus tapo "švarus", išlieka pavojus susižeisti, sukelti konfliktą, gaminti mažiau produkcijos ir t. t.

Vienas iš argumentų, kuriais anksčiau remdavosi kanapių legalizavimo šalininkai, yra tas, kad šis narkotikas yra nepavojingas, jo vartojimas nesukelia priklausomybės. Ši nuomonė yra klaidinga. Ji įsivyravo 1960-ųjų viduryje, kai Vakarų kultūroje kanapių vartojimas buvo ribotas. Šiandien klinikiniai tyrimai ir socialinė patirtis rodo, kad piktnaudžiaujantys kanapėmis tampa priklausomi nuo savo pamėgto narkotiko. Priklausomybė nuo kanapių yra įrodyta dokumentais. Maloni kanapių intoksikacija - ypač narokotiko savybė sukelti euforiją ar jausmus, kurie yra "gilesni", jaučiant religinius ar beveik "kosminius" pojūčius, tampa geidžiama. Kasdienio gyvenimo pojūčiai, kuriuos piknaudžiaujantis kanapėmis žmogus patiria nevartodamas narkotiko, jam tampa neįdomūs. Žmonės, kurie pirmą kartą patiria nemalonų kanapių poveikį, vėliau nevartoja narkotikų, ir priklausomybė neatsiranda.

THK nėra labai nuodingas, todėl greita mirtis nuo perdozavimo negalima. Žinomi tik keli atvejai, kai per didelė kanapių dozė sukėlė mirtį. Jei žmogus nuryja daug kanapių pakuočių, mėgindamas kontrabanda įvežti ar išvežti narkotikus, o pakuotės skrandyje plyšta, tokiu atveju kyla didelis pavojus žmogaus gyvybei. Piktnaudžiavimas kanapėmis sukelia fizinių ir protinių sutrikimų.

Fiziniai požymiai:

išsiplėtę vyzdžiai;
paraudusios akys;
primerkti akių vokai;
tankus pulsas ir padidėjęs kraujospūdis;
džiūva burna;
pykinimas ir vėmimas.
Psichikos sutrikimai:

minčių koncentracijos problemos;
sutrinka atmintis;
laiko suvokimo pokyčiai (sunku nustatyti, kada vyko įvykiai);
euforija su juoku, orientacijos praradimas, sunkiais atvejais nerimas ar psichozė ir agresyvumas.

Kai kanapės nuryjamos, veikimas prasideda po pusvalandžio ar valandos. Intoksikacija trunka nuo trijų iki penkių valandų, didesnių dozių veikimas ilgesnis. Rūkomų kanapių, intoksikacija prasideda po kelių minučių ir trunka kelias valandas, atsižvelgiant į kiekį ir kiek kartų buvo suvartotas. THK tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai, todėl jo skaidymo eiga gerokai lėtesnė nei pavyzdžiui, alkoholio. Pakartojus THK dozę, padidėja jo kiekis organizme. THK randama organizme 30 dienų pavartojus vienintelį kartą, ilgai vartojant - kelis mėnesius.

Kanapių produktai vartojami įvairias būdais. Marihuana, hašišas ir kanapių ekstraktas netirpsta vandenyje, todėl jų negalima švirkštis į veną. Kanapių preparatai dažniausiai rūkomi. Paprastai rūkoma gryna marihuana arba tabako mišinys, suvyniotas į cigaretes. Hašišas ar jo mišiniai taip pat rūkomi ypatingų formų pypkėse. Įprastos cigaretės ar tabakas taip pat impregnuojamas kanapių ekstraktu ir rūkomas. Kanapių gaminius rūkant, norint pasiekti didesnį efektą, dūmai greitai įtraukiami į plaučius ir, trumpam sulaikomas kvėpavimas. Karšti dūmai ir cheminiai dirgikliai dirgina kvėpavimo takus.

Kanapių ekstraktas ("hašišo aliejus", "skystos kanapės") yra didžiausios koncentracijos natūraliu būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus kvapo skystis. Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant. Kanapių ekstrakto THK koncentracija yra nuo 10 iki 60 proc. Mažos koncentracijos ekstraktas (1-2 proc. THK) gaunamas iš augalo atliekų - stambių kotų.