Ką mums reiškia Naujieji metai?
Knygos "Lietuvių papročiai ir tradicijos" autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks - būsi apsnūdęs ir tinginys. Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra - vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu - reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas - visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.