Mokslai

Labradoro Retriveris

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Labradoro Retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas šuo. Kūnas atletiškas, juosmuo trumpas ir tvirtas. Krūtinė apvaliais šonkauliais, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant jo stambumo, lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, atneša paukščius bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo – kompanionas, šuo – terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartinis charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas tinka jį naudoti ir įvairiose darbo srityse. Labiausiai Labradoro Retriveris skiriasi nuo kitų veislių savo trumpu, prigludusiu, su gera povilne kailiu, saugančiu jį nuo blogo oro, taip pat trumpa, stora, gerai apaugusia tankiu kailiu „ūdros” uodega. Jo kailis gali būti gelsvas, šokoladinis arba juodas. Labradoro žvilgsnis draugiškas – išreiškiantis charakterį ir gerą būdą, jis paklusnus ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą. Iš pažiūros – ramūs ir santūrūs, prireikus būna aktyvūs, energingi ir labai ištvermingi, beprotiškai mėgsta vandenį. Jie lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimi kompanionai. Labradoro Retriverio charakteris išskirtinis, kaip ir jo „ūdros“ uodega. Idealus charakteris – geras, bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus su žmonėmis ir gyvūnais.

Briard (briaras)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kilmės šalis: Prancūzija. Veislės paskirtis: bandšunis, sargšunis. Dydis: patino aukštis ties gogu - 62*68cm, kalės - 56*64. Kailis: briaro plaukai ilgi, sausi ir banguoti, pavilnė reta. Būna įvairių spalvų, išskirus baltą ir kaštoninę, vienspalvis. Dažniausiai juodi arba gelsvai rudi briarai. Priežiūra: briarą reikia kas savaitę šukuoti šukomis ir šepečiu. Valykite ausis, iškarpykite iš jų plaukus, patrumpinkite plaukus tarpupirščiuose. Budas: nuovokus, sumanus, ištvermingas, valyvas, narsus, budrus, ištikimas, šiek tiek užsispyręs. Neturi humoro jausmo, todėl geriau neerzinti. NETINKAMAS LAIKYTI BŪDOJE! Dresūra: briarą auklėti reikia nuosekliai ir kantriai, meiliai ir griežtai. Šuo laimingiausias namie su jį mylinčiais šeimininkais. Dresūros pasekmės: neteisingai ir šiurkščiai dresuojamas šuo neišmoks nieko. Netinkamai auklėjamas ir dresuojamas briaras tampa baikštus ir net agresyvus. Elgesys su kitais gyvūnais: tinkamai išauklėtas brianas - fantastiškas šeimos šuo! Puikiai sutaria su kambariniais gyvūnėliais. Nepažįstamais nepasitiki. Kitų šunų nelabai mėgsta, bijodamas, kad jį pakeis. Mankšta: briaras turi daug mankštintis. Gali pakakti pasivaikščiojimų po apylinkę, bet plaukimas ir bėgimas šalia dviračio jam labai patinka. Puikiai pasirodo tarnybinių šunelių parodose. Pastabos: visose šalyse, išskyrus Prancūziją, briaras naujovė. Jus ir jūsų šeimą jis pasiaukojamai gins.

Veislė iš arti: Lietuvių skalikas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 metais. Antrasis Lietuvos Statutas mini 11 šunų grupių, iš jų - kelias skalikų veisles. Viduramžiais kiekvienas laikė garbe auginti savo dvare gaują skalikų, o dvarų Lietuvos ir Lenkijos karalystėje buvo gausybė. Pomėgį medžioti su skalikais didkai perėmė iš Prancūzijos, su kuria jie glaudžiai bendravo nuo XVI amžiaus. Iš jų ir įsigijo šv. Huberto šunų. Skalikų atsiveždavo ir iš Vokietijos. Lietuvių ir lenkų skalikų aprašymus aptinkame tik rusų mdžiotojų leidiniuose. Nemažai duomenų galima rasti praėjusiame šimtmetyje išleistoje L.P.Sabanejevo knygoje "Medžiokliniai šunys. Kurtai ir skalikai". Jis cituoja 1875 metų Imperatoriškosios medžioklės draugijos žurnalo (Nr. 12) straipsnį "Apybraižos apie medžioklę Pietvakarių krašte": "Skalikų veislių (…) yra dvi: viena stambi, kita mažesnė. Pirmoji veislė dar vadinama lietuvišku ogaru. Tai dideli, stiprūs šunys, labai tinka medžioti stambius žvėris lygumose. Kalnuose netinka - per stambūs… Mūsų skalikai daugiausia juodi su įrūdžiu". 1876 m. to pačio žurnalo dešimtajame numeryje D.Vilinskis rašo: "Medžioklė su skalikais Pietvakarių krašte labai paplitusi ir skalikų yra daugiau nei paukštinių šunų. Daugelis medžiotojų laiko skalikų poras arba gaujas, todėl mišrūnai sutinkami retai". Jis teigia, kad Pietvakarių krašte auginamos trys skalikų veislės: didžioji, vidutinė ir mažoji. Visų spalva - juoda su įrūdžiu.

Maskvos sarginis

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ši veislinė grupė išvesta „Raudonosios žvagždės“ veislyne, kryžminant senbernarus su Kaukazo aviganiais.Pirmoji šios veislės šunų karta buvo artimesnė Kaukazo aviganių tipui- jie buvo stambesni už sembernarą, ryškios gynybinės reakcijos.Vėliau, kergiami su senbernarais, vėl priartėjo prie pastarojo išvaizdos. Maskvos sarginis stambus, grubaus konstitucijos tipo šuo.Patinų aukštis ties ketera – 68 – 75 cm, patelių – 66 – 70 cm.Stipraus, pusiausvyro, ramaus aukštosios nervinės veiklos tipo, vyrauja aktyvi gynybinė reakcija. Maskvos sarginiai naudojami apsaugos tarnyboje. Kaulai ir raumenys stambūs. Oda prigludusi, elastinga, gali būti nedidelės raukšlės ties gerkle.Plaukas ilgas, tankus, tankus ir poplaukis, ir dekoratyviniai plaukai, kurie ant kaklo sudaro karčiukus.Kojų užpakalinėje dalyje auga ilgi puošnūs plaukai. Maskvos sarginiai būna dėmėti (balti su rausvomis ir tamsiomis dėmėmis), palši su tamsiu pavidalu apvadu. Galva plati, masyvi, ryškiai pereinanti iš aktos į snukį. Ausys nedidelės, nukarusios, aukščiau akių linijos. Akys nedidelės, apvalios, plačios, tamsios. Dantys stambūs, balti, sukandimas žirklių principo. Ketera ryški. Nugara plati, tiesi, raumeninga. Juosmuo trumpas, platus, truputį iškilus. Strėnos plačios, muskulingos, beveik horizontalios. Uodega sunki, ilga, iki kulnų sąnarių. Krūtinė plati, gili, ilga, su truputį iškiliais šokkauliais, platėjančiais į pilvo pusę. Pilvas įtrauktas.

Mažasis šnauceris

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Grynaveisliai mažieji šnauceriai pradėti veisti pradėjusio amžiaus pabaigoje. Dabartinis mažasis šnauceris – kresno sudėjimo, kvadrato formos, pailga masyvia galva, būdinga šnauceriams. Mažasis šnauceris labai temperamentingas, nuovokus, lengvai dresiruojamas, draugiškas su savais ir nepasitikintis svetimaisiais. Todėl jis ne tik puikus kambarinis šunelis, bet ir geras sargas. Mažasis šnauceris šiurkščiaplaukis, vidutinio ūgio, tvirtas, raumeningas. Patinų aukštis ties ketera pageidautinas pagal standartą – 42 – 50 cm, patelių - apie 42 cm. Galva paprastai atitinka šunelio svorį. Perėjimas iš kaktos į snukį dėl didelių antakių atrodo ryškus. Tiesi nosies nugarėlė lygiagreti kaktos linijai. Nosies veidrodėlis juodas. Lūpos prigludusios prie kaktos linijai. Dantys tvirti, normalaus dydžio, sveiki, balti, sukandimas žirklių principo. Ausys aukštai, simetriškai apkerpamos. Akys ovalo formos, tamsios, tiesios. Apatiniai vokai prigludę, sausi. Kaklas vidutinio ilgio, proporcingas svoriui, elegantiškas. Krūtinė normalaus pločio, truputį žemiau alkūnių. Pilvas pereinamai įtrauktas. Visas liemens ilgis maždaug lygus aukščiui ties ketera. Trumpa ir stipri nugara bei juosmuo nesudaro absoliučiai tiesios linijos, o nuolaidžiai pereina į truputį palinkusias strėnas. Priekinių kojų įstrižai pasuktos mentės ir petikaulis sudaro ryškius kampus. Užpakalinių kojų šlaunys įstrižos, raumenys gerai išvystyti. Labai ryškus kulno sąnariai. Letenos apvalios formos, suspaustais pirštais.

Seime vyks tarptautinė konferencija "Informatika mokykloje: raida ir perspektyvos"

pagal
little-girls-doing-online-school-together_23-2149041097
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lapkričio 7–11 d. Seimo rūmuose vyks tarptautinė konferencija informatikos, informacinių technologijų mokymo bendrojo lavinimo mokyklose klausimais. Konferencija skirta informatikos mokymo Lietuvos mokyklose 20-mečiui paminėti. Konferencijoje dalyvaus per 150 žymiausių informacinių technologijų mokslininkų, dirbančių švietimo srityje ir atvykusių iš 39 šalių. Vieną renginio dieną atvyks per 250 Lietuvos pedagogų, besidominčių technologijomis (lapkričio 10 d. vyks Lietuvos pedagogams skirti renginiai). Plenarinius pranešimus skaitys mokslininkai Juraj Hromkovic (Šveicarija), Ivan Kalas (Slovakija), Bernard Cornu (Prancūzija), Bruria Haberman (Izraelis), Peter Hubwieser (Vokietija), Aleksis Semeniovas (Rusija), Fred Martin (JAV), Ken Kahn (Dž. Britanija), David Cavallo (JAV). Kitų mokslininkų pranešimai bus skaitomi lygiagrečiai vykstančiose sekcijose. Konferencijoje vyks 6 seminarai, kuriuos ves specialistai iš įvairių šalių. Konferencijoje veiks knygų ir elektroninių leidinių paroda, kuri atspindės informatikos mokymo Lietuvos mokyklose 20 metų kelią. Taip pat bus eksponuojamos įvairų šalių informacinių technologijų mokomosios knygos.

Kas gali paneigti, kad - teisininkai ruošiami principu, kad už pinigus galėtų ir velnią išteisinti ?

pagal
businessman-reading-contract-closeup_1098-14742
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lyga yra įsitikinusi, kad apklausos rezultatai atitinka realią situaciją, ypatingai LR Administraciniuose Teismuose. Jos nuomone šie "Teismai" tėra priemonė, skirta pateisinti korupcinius Valstybės institucijų ar valdininkų sprendimus, ką ji gerai pajuto ,,savo kailiu". Buitinių vartotojų sąjunga visiškai pritaria Lygos nuomonei. Jos nuomone situacija yra dar rimtesnė, kadangi kaip galima spręsti iš jaunų teisininkų, dirbančių valdžios įstaigose, elgesio ir teisės "mokslininkų" pasisakymų žiniasklaidos priemonėse, susidaro vaizdas, kad teisininkams LR Konstitucijos nuostatos –"valdžios įstaigos tarnauja žmonėms", "valstybė gina vartotojo interesus" ar tai nežinomos ar nesuvokiamos ar tiesiog neprieinamos? Kyla mintis, kad teisininkai gali būti specialiai ruošiami tam, kad galėtų, kaip dainuoja rusų šansonas Vili Tokarevas – "и тут я нанял пару адвокатов, они за денги могут черта оправдать ". Lietuviškai tai būtų– tam, kad už pinigus galėtų ir velnią išteisinti.

JGM stovykla

pagal
JGM stovykla
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šią vasarą JGM stovykla vyko Tytuvėnų regioniniame parke, Gauštvinio ežero pakrantėje. Šios stovyklos metu turėjome daug teorinių ir praktinių užsiėmimų. Vyko geomorfologijos, augalų geografijos, turizmo pradmenų ir kitos paskaitos. Buvome supažindinti su visuotine padėties nustatymo sistema (GPS), kuri leidžia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Taip pat buvo rengiamos orientacinės varžybos, bado žygis bei stovyklos pabaigą reiškiantis naktinis žygis. Vyko ir vakaronės, kurių metu žaidėme tradicinius Jaunųjų Geografų mokyklos žaidimus: „Laurencija“ ir „Karalius Abrahamas“, sprendėme užduotis, bei kovojome komandose kurdami pristatymus, vaidinimus. Taip kaip ir kiekvienoje mokykloje, neapsieinama be pirmokų krikštynų. Šiais metais jas rengė trečiokai – senjorai, pasitelkę antrokų pagalbą. Visą savaitę miegojome palapinėse, virėme maistą ant laužo. Stovyklos pradžioje buvome supažindinti kaip jį gaminti, todėl nesėkmių išvengėme. Net ir pirmokai puikiai susitvarkė su šia užduotimi. Pamokos, vykusios lauke mūsų negąsdino, nes užsiėmimai dažniau būdavo praktiniai nei teoriniai, labai įdomus, todėl laiko nuobodžiauti neliko. Namų darbų, kaip ir kitose mokyklose, čia netrūksta, tačiau jie nėra nuobodūs, o net atvirkščiai – sudominantys ir plečiantys akiratį.

Optinis reiškinys atmosferoje – miražas.

pagal
Optinis reiškinys atmosferoje – miražas.
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Miražas – tai optinis reiškinys atmosferoje, kurio dėka galima matyti mus supančių daiktų ir objektų menamą atvaizdą. Galima pabrėžti, kad įprastomis sąlygomis šių atvaizdų neįmanoma pamatyti. Dėl miražo tikrų objektų menami atvaizdų padėtis nesutampa su realia, kartais atvaizdai būna iškreipti ir įgyja fantastiškų formų. Dažniausiai įprastą miražą tenka stebėti dažnam Lietuvos piliečiui. Ypatingai daug miražų galima pamatyti, kai aplinkos temperatūra pakyla itin aukštai, vasaros metu. Todėl miražą galima aptikti netoli vandens telkinių. Taigi paprastai atmosferoje atsirandantys miražai yra skirstomi į tris grupes: apatiniai, viršutiniai bei „Fata-Morgano“ miražai. Lietuvoje dažniausiai pasitaiko apatinių miražų – jų atsiranda tose vietose, kur prie žemės paviršiaus esančio oro temperatūra didėjant aukščiui mažėja. Dažniausiai tokį miražą galime pamatyti ant asfaltuoto kelio. Kadangi kelio danga yra visiškai juoda, ji absoliučiai sugeria saulės spindulius ir įkaista. Kartu įkaista ir oras, esantis prie pat kelio dangos paviršiaus. Šilto oro tankis mažesnis negu šaltojo, todėl šiltas oras kyla į viršų. Taip nedideliame aukštyje nuo kelio dangos susidaro šilto-šalto oro riba. Optikoje šviesos spindulys, pereidamas per tokia ribą, lūžta, nes šiltas oras – optiškai retesnė aplinka, o šaltasis – tankesnė. Kai realus objektas yra gana dideliame aukštyje, lūžęs spindulys priartėja prie žemės paviršiaus.

Sostinės mokyklų atnaujinimui ketinama pasitelkti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą

pagal
Sostinės mokyklų atnaujinimui ketinama pasitelkti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus miesto taryba vakar pradėjo svarstyti galimybę sostinės mokyklų remontą ir priežiūrą perleisti privačiam sektoriui. Viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas leistų sutelkti privačių investuotojų ir miesto pastangas ir paspartintų šių įstaigų atnaujinimą. Vadovaujantis konsultantų rengiama galimybių studija, pirmajame etape ketinama atnaujinti ir prižiūrėti 15 Vilniaus miesto švietimo įstaigų. Šiam projektui pritarė visų projekte dalyvausiančių mokyklų mokytojų kolektyvai ir tėvų komitetai. Galimybių studijoje pagrindžiama projekto ekonominė ir socialinė nauda, pateikiama paslaugų specifikacija, vertinimo kriterijai. Išanalizavus finansines galimybes tampa akivaizdu, kad nei ribotos miesto biudžeto ar paskolų lėšos, nei nuolat mažėjantis Valstybės investicijų programų finansavimas, nei nenoriai skiriama ES parama nesudarys sąlygų išspręsti visų sostinės švietimo įstaigų atnaujinimo klausimų. Tuo tarpu dauguma šių įstaigų nebuvo kapitališkai remontuotos nuo pat jų pastatymo, ir šiuo metu joms beveik visoms reikalingas remontas.

Lietuva rizikuoja tapti nepatrauklia Europos studentams

pagal
medium-shot-girl-posing-with-graduation-background_23-2150319879
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įspėja, kad neatsakingi taisėtvarkos pareigūnų veiksmai, žmogaus garbės ir orumo neigimas Lietuvą užsienio studentams pristato kaip nesaugią ir nepatrauklią valstybę. Susirūpinimą kelią praeitos savaitės įvykis, kurio metu nuo policijos pareigūno nukentėjo pagal Erasmus programą į Lietuvą studijuoti atvykęs Suomijos pilietis Jarmo Skon. Slaptą operaciją vykdę Vilniaus policijos pareigūnai Vilniaus Žalgirio gatvės stotelėje sustabdė taksi automobilį, kuriuo su draugais važiavo Jarmo Skon. Civiliais rūbais apsirengę ir pareigūnais neprisistatę vyriškiai grubiai išvilko narkotikų prekeiviais palaikytus jaunuolius iš automobilio. Sulaikymo metu buvo smurtaujama. Supratę klaidą, policijos pareigūnai atsiprašė ir pasišalino. Sužalojimus patyręs studentas apie įvykį pranešė policijai. Medicininės apžiūros metu konstatuotas lengvas kūnos sužalojimas. Sukrėtimus patyręs Jarmo Skon kreipėsi į aukštosios mokyklos vadovybę dėl studijų Lietuvoje nutraukimo ir nelaikęs paskutinio egzamino skubiai grįžo į Suomiją. Išvykdamas studentas pažadėjo Lietuvoje išgyventą istoriją papasakoti Suomijos žiniasklaidos priemonėms. Policijos komisariate liko studento parašytas skundas dėl, jo nuomone, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Ginti Suomijos piliečio teisių jau ėmėsi ir Suomijos ambasada Lietuvoje.

Seimas ketina padidinti šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams

pagal
laptop-open-book-assortment_23-2149765701
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Seimo narys Rimantas Remeika pateikė Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1076, kuriuo numatoma galiojančiame įstatyme įtvirtintą 20 metų šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams padidinti iki 21 metų. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti nenutrūkstamą profesinių mokyklų moksleivių – karo prievolininkų mokymąsi. Priimta pataisa užtikrintų jauniems žmonėms galimybę nepertraukiamai baigti studijų programą profesinėje mokykloje, įgyjant pirmąją specialybę. Nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už - 48, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Preliminari šio projekto svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje.

Secured By miniOrange