JGM stovykla
| |

JGM stovykla

Šią vasarą JGM stovykla vyko Tytuvėnų regioniniame parke, Gauštvinio ežero pakrantėje. Šios stovyklos metu turėjome daug teorinių ir praktinių užsiėmimų. Vyko geomorfologijos, augalų geografijos, turizmo pradmenų ir kitos paskaitos. Buvome supažindinti su visuotine padėties nustatymo sistema (GPS), kuri leidžia nustatyti objekto koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Taip pat buvo rengiamos orientacinės varžybos, bado žygis bei stovyklos pabaigą reiškiantis naktinis žygis. Vyko ir vakaronės, kurių metu žaidėme tradicinius Jaunųjų Geografų mokyklos žaidimus: „Laurencija“ ir „Karalius Abrahamas“, sprendėme užduotis, bei kovojome komandose kurdami pristatymus, vaidinimus. Taip kaip ir kiekvienoje mokykloje, neapsieinama be pirmokų krikštynų. Šiais metais jas rengė trečiokai – senjorai, pasitelkę antrokų pagalbą. Visą savaitę miegojome palapinėse, virėme maistą ant laužo. Stovyklos pradžioje buvome supažindinti kaip jį gaminti, todėl nesėkmių išvengėme. Net ir pirmokai puikiai susitvarkė su šia užduotimi. Pamokos, vykusios lauke mūsų negąsdino, nes užsiėmimai dažniau būdavo praktiniai nei teoriniai, labai įdomus, todėl laiko nuobodžiauti neliko. Namų darbų, kaip ir kitose mokyklose, čia netrūksta, tačiau jie nėra nuobodūs, o net atvirkščiai – sudominantys ir plečiantys akiratį.

| |

Sektos

Vilniaus, Kauno ir kitų Lietuvos miestų gatvėse kartais matome būrelius žmonių su muzikos instrumentais, vilkinčius neįprastais oranžiniais ir baltais rūbais. Jie yra Krišnos sąmonės religinės bendruomenės nariai, dar vadinami krišnaitais. Pritardami muzikos instrumentais – mridangomis ir cimbolais – jie gieda “Hare Krišna, Hare Krišna…”, tikėdami, kad tai geriausias būdas apsivalyti nuo daugelio negerovių ir susijungti su aukščiausia būtybe – Dievu bei prašo malonės jam tarnauti.

| |

Antarktida

Antarktida – pats šalčiausias žemynas. Jis yra išsidėstęs pietų pusrutulio poliariniame rate. Visa Antarktida yra apledėjusi. Ledo storis – apie 2000-3000 metrų. O rytinėje dalyje iki 4500 metrų. Tik 2 % žemyno nėra apledėję. Antarktida – penktas pagal dydį žemynas. Jo plotas 14,1 mln.km2. Niekas nėra matęs tikrojo Antarktidos paviršiaus, nes jį dengia storas ledo sluoksnis.Apie 32 % tikrojo paviršiaus yra žemiau jūros lygio. Ištirta, kad tikrajame reljefe yra kalnų, lygumų ir įdubų. Kai kurie kalnai yra labai aukšti-Vinsono kalnų masyvas – 5140 m. Tai pat yra gilių įdubų – -2555 m. Nuo Antarktidos krantų maždaug iki 500 metrų gylio tęsiasi gana lėkštas šelfas. Jame yra įdubų gilesnių kaip 1km. Nuo šelfo krašto dugnas stačiu šlaitu leidžiasi į vandenyno guolį (maždaug 4-5 km. gylio). Vandenyno dugne yra keletas didelių ir gilių duburių (Afrikos – Antarktidos iki 6972m., Australijos – Antarktidos iki 6089m. Belinghouzeno iki 5395m), kuriuos skiria povandeniniai kalnagūbriai.

| |

Anykščių rajonas

Išgarsintas mūsų literatūros klasikų A. Baranausko, J. Biliūno, A. Žukausko-Vienuolio, J. Tumo-Vaižganto, pasidabinęs kalvomis ir šilais, perjuostas melsvu Šventosios kaspinu Anykščių rajonas – viena iš labiausiai lankomų rytų Lietuvos vietų. Lankytojus traukia noras pamatyti šio krašto istorijos-kultūros paminklus, savo akimis pažvelgti į rašytojų gimtines ir vietas, aprašytas jų kūrininiuose, reto grožio gamtovaizdžius. Iš visų pusių Anykščius supa, anot A. Baranausko, “kalnai ant kalnų, ė ant tų kalnų kalnai ir maži kalneliai…”. Miestas įsikūręs giliame šventosios slėnyje, pabiręs abipus Šventosios intako Anykštos žemupio. Šis iš Rubikių ežero atvingiuojantis upokšnis ir davė miestui legendomis apipintą vardą. Viena iš jų byloja, kad senų senovėje upokšnio pakrantėje milžinas rovęs medžius ir užsigavęs nykštį. Iš skausmo jis garsiai šaukęs: “ai, nykštį, ai, nykštį!”. Jo šauksmas net aplinkiniuose kaimuose girdėjosi. Nuo to laiko upelė buvo Ainykšta praminta. O kita legenda, persakyta A. Žukausko-Vienuolio, kalba apie bajoro Nykščio pilį ant Kalitos kalno, kuris iškyla aukštame upelio šlaite ir žvelgia į Anykščių miestą.

| |

Apgyvendinimo sistemos

Ekonominiai gamybiniai socialiniai, kultūriniai ryšiai jungia gyvenvietes į sistemą. Išskiriamos sistemos: 1.Monocentrinė – teritorijos apgyvendinimas tolygus, vienas centras 2.Policentrinė 3.Mišrioji 4.Žiedinė. Monocentrinė sistema susidariusi tankiai apgyvendintose teritorijose, kur maždaug vienodos ekonominės, bei gamtinės sąlygos. Sistema apjungia įvairių funkcijų gyvenvietes. Pramonė ir sistemos valdymas sukauptos viename centre. Didelis miestas yra kultūros aptarnavimo centras. Ryšiai tarp gyvenviečių nuoseklūs. Trukumai: centrai netolygiai išdėstyti, nevienodas aptarnavimas.

| |

Austrija

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija (į kurią Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija (į kurią Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija, Vengrija, Slovakija, P-Slovėnija, Italija, Šveicarija, Lichtenšteinu.

| |

Vokietija

Vokietijos federacinė respublika yra centrinės Europos valstybė, kuri Šiaurėje ribojasi su Baltijos bei Šiaurės jūromis ir Danija; rytuose – su Lenkija ir Čekija; pietuose – su Austrija ir Šveicarija ir vakaruose – su Prancūzija ir Beneliukso šalimis: Olandija, Belgija, Liuksemburgu. Dėl tokios palankios geografinės padėties Vokietija visą laiką buvo Europos įvykių sūkuryje. 74 metus buvusi vieninga šalimi (1871 – 1945), po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į dvi dalis: Federacinę ir Demokratinę, valdomą SSRS. Tik 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija vėl tapo vieninga valstybe su 356 733 kv. km. plotu ir sostine Berlynu.

| |

Žemės planetos kilmė ir raida

Pagrindiniai šios teorijos teiginiai pagrįsti tuo, kad visa Saulės sistema – Žemė, kitos planetos ir Saulė – susidarė vienu metu ir vieningai. Tai nėra unikalu ir nepaprasta, panašūs procesai Visatoje vyksta ir dabar. Pradinė medžiaga, iš kurios susidarė Saulės sistema, buvo ūkas – didžiulis besisukantis disko formos debesis, sudarytas iš šaltų dujų ir dulkių. Šitai masei tankėjant, išsiskyrė tankesni centrai, kurie ilgainiui virto Saule ir planetomis. Žemės skersmuo, kuris dabar yra 13400 km, tada buvo keleto milijonų kilometrų, todėl dalelės buvo nutolusios viena nuo kitos. Ilgainiui jos, veikiamos Saulės jėgos, artėjo viena prie kitos, vis dažniau susidurdamos ir netekdamos energijos. Stambiausios dalelės kaip kruša “krito” sutankėjusio centro kryptimi ir dėl gravitacinio traukimosi išsiskyrė tiek šilumos, kad masė staigiai tankėjo ir virto kietu kūnu.

| |

Mineralų, uolienų ir naudingųjų iškasenų ekspozicija

Geologijos institute nuo 1972 metų veikia geologijos muziejus.Vilniuje esančią geologijos muziejaus mineralų ir uolienų ekspozicijos didžiąją dalį sudaro daug metų Jekaterinburge gyvenusio ir dirbusio A. Žukelio (1899-1997) kolekcija, kurią jis 1965 m. padovanojo Lietuvai. Šiuo metu muziejuje saugomos 85 kolekcijos, bendras eksponatų iš įvairiausių pasaulio vietų skaičius – pusketvirto tūkstančio. Daugiausia mineralų atvežta iš Uralo, Vidurinės Azijos, Užbaikalės, Kaukazo, Kolos. Yra spalvingų mineralų iš Birmos, Šri Lankos, Afganistano, Mozambiko, Australijos, Grenlandijos. Ekspozicijoje puikuojasi Uralo ir Brazilijos smaragdai, ametistai, kalnų krištolas, rubinai, piropai, Australijos opalai, almandinai, Irano turkiai, Pietų Afrikos krokidolitai.

| |

Opoka

Nuosėdinė silicitinė uoliena. Lietuvoje paplitusi kreidos ir paleogeno sistemose. Šviesiai pilka, pilka, gelsvai žalsva, poringa. Opokos rasta Šilutės rajone ir Pietų Lietuvoje. Geriausiai yra išžvalgytas Stoniškių telkinys (Šilutės raj.) Nuo 1989 m. kurį laiką jis buvo eksploatuojamas. Opoka gali būti naudojama kaip statybinis akmuo , mineralinis priedas cemento gamybai. Tam tikroms jo rūšims kur ji sudaro apie 10-15 % cemento masės.