Nuosėdinė karbonatinė uoliena, susidariusi daugiausia jūrose iš Kalcito – CaCO3
Dažnai turi molio, aleurito, smėlio, dolomito priemaišų. Lietuvoje klinties daugiausia ordoviko silūro ir permo sistemose, nestorų tarpsluoksnių yra devono, triaso, juros, kreidos ir paleogeno sistemose. Ji sudaro apie 10 % visų Lietuvos nuosėdinių uolienų. Ordoviko ir silūro sistemų klinčių sluoksnių bendras storis 150 m. Daugiausia yra organinės klintys: biomorfinės (iš gerai išlikusių pečiakojų, stomatoporų, vandens augalų liekanų) ir detritinės.(iš pečiakojų, ostrakodų, trilobitų ir kitų gyvūnų kiautelių nuolaužų. Šių sistemų klastogeninė klintis pagal nuolaužų dydį skirstoma į konglomeratą, glaveritą ir smiltainį.

Klintis 10-30 metrų storio klodais slūgso permo sistemos sluoksniuose Akmenės rajone. Eksploatuojami Karpėnų ir Menčių telkiniai. Klintis yra svarbiausia cemento ir statybinių kalkių, klintmilčių (rūgščioms dirvoms kalkinti) žaliava. Taip pat naudojama silikatinių plytų, stiklo, popieriaus, cukraus pramonėje.

Views All Time
Views All Time
3908
Views Today
Views Today
1
0 0