Vokietija

Vokietijos federacinė respublika yra centrinės Europos valstybė, kuri Šiaurėje ribojasi su Baltijos bei Šiaurės jūromis ir Danija; rytuose – su Lenkija ir Čekija; pietuose – su Austrija ir Šveicarija ir vakaruose – su Prancūzija ir Beneliukso šalimis: Olandija, Belgija, Liuksemburgu. Dėl tokios palankios geografinės padėties Vokietija visą laiką buvo Europos įvykių sūkuryje. 74 metus buvusi vieninga šalimi (1871 – 1945), po Antrojo Pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į dvi dalis: Federacinę ir Demokratinę, valdomą SSRS. Tik 1990 metų spalio 3 dieną Vokietija vėl tapo vieninga valstybe su 356 733 kv. km. plotu ir sostine Berlynu.

SVARBIAUSIA INFORMACIJA

Oficialus pavadinimas
Vokietijos Bundesrespublika
(Vokietijos Federacinė Respublika)

Sostinė
Berlynas, nors kai kurie valdžios organai likę buvusioje Vakarų Vokietijos sostinėje Bonoje.

Vėliava
1990 m. Vokietijos bundesrespublikos vėliava patvirtinta buvusios Vakarų Vokietijos vėliava. Spalvos parinktos pagal vokiečių kareivių, kariavusių Napoleono karuose, uniformas. Tokia vėliava Vokietijoje naudojama jau nuo 1848 m. Juoda spalva simbolizuoja paraką, raudona – kraują, o geltona – ugnį.

Himnas
“Deutschlandlied” trečioji versija

ŽEMĖ

Plotas
356 733 kv. km.

Aukščiausias taškas
Zugpitsė (3962 m virš jūros lygio)

Žemiausias taškas
Jūros lygmuo pagal krantą

KLIMATAS

Vidutinė temperatūra
Berlynas
Sausis -1 * C
Liepa 19 * C

Miunchenas
Sausis -2 * C
Liepa 18 * C

Vidutinis kritulių kiekis
Berlyne – 600 mm
Miunchene – 960 mm.

GYVENTOJAI

Gyventojų skaičius
83 536 115 (1998 m. duomenys)

Gyventojų tankis
234 žmonės/kv. km.

Gyventojų urbanizacija
86 % mieste
14 % kaime

Didžiausi miestai

Berlynas 3 454 200
Hamburgas 1 675 200
Miunchenas 1 241 300

Etninės grupės
95 % vokiečių
5 % kitų (turkų, italų, kurdų, graikų, lenkų, ir buv. Jugoslavų)

Kalbos
Oficiali kalba
Vokiečių

Kitos kalbos
Serbų ir kitos.

Religijos
36 % protestantų (daugiausia liuteronų)
35 % Romos katalikų
2 % islamistų
27 % kitų. (įskaitant judaistus ir netikinčius)

EKONOMIKA

Bendrasis vidaus produktas
$ 1,91 trilijono

Svarbiausi ekonomikos produktai:
Žemės ūkis
Kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, vynuogės, obuoliai, naminiai gyvūnai.

Kalnakasyba
Lignitas, natūralus vanduo, nafta, druska, potašas.

Gamyba
Cheminiai produktai, transporto priemonės, beelektrė ir elektrinė mechanika, maisto produktai.

Gyventojų pasiskirstymas
56 % aptarnavimo sfera,
40 % pramonė,
4 % žemės ūkis, miškų ūkis ir žvejyba.

Svarbiausi eksporto produktai:
Mechanika, transporto priemonės, chemikalai, tekstilė, plienas, geležis, drabužiai.

Svarbiausi importo produktai:
Padangos, maisto produktai, drabužiai ir aksesuarai, elektros mechanika.

Svarbiausi prekybos partneriai:
Prancūzija, Olandija, Italija, JAV, Didžioji Britanija, Belgija, Liuksemburgas, Austrija, Šveicarija.

Piniginis vienetas
Vokietijos markė ir Euras

Piniginio vieneto kursas
1,53 markės apytiksliai lygu 1 JAV doleriui.

VALDYMAS

Valdymo forma
Parlamentinė respublika

Valdžios galva
Federalkancleris (renkamas Bundestago, Federalinio prezidento siūlymu)

Valstybės galva
Federalinis prezidentas (renkamas visuotiniais rinkimais, penkeriems metams).

Valdžios organai:
Bundestagas (Federalinė asamblėja) – 672 nariai.
Bundesratas – 68 delegatai

Visuotiniai rinkimai:
Visuotiniuose rinkimuose gali dalyvauti asmenys turintys 18 metų

Aukščiausias teismas
Federalinis konstitucinis teismas

Kariuomenė
Kariuomenę sudaro armija, jūrų laivynas, oro pajėgos. 18 metų sulaukę vyrai privalo tarnauti 12 mėn.

Politinis suskirstymas:
16 žemių

ŠVIETIMAS

Universitetai:
Heidelbergo universitetas,
Laisvasis Berlyno universitetas,
Gotingeno universitetas,
Tubingeno universitetas.

SVARBIAUSIOS ISTORIJOS DATOS

IX a. pr. Kr.
Vokiečių kariai išlaisvina žemes nuo romėnų vergijos.

486 m. Verduno sutartimi Frankų imperija suskirstoma į tris karalystes. Netrukus Vokietijos karalystė išskaidoma į hercogystes.

962 m. Otas I buvo vainikuotas ?šventuoju Romėnų imperatoriumi.

1075 m. Konfliktas tarp Henrio IV ir popiežiaus Gregorio VII pradėjo eilę civilinių karų dėl ginčijamos valdžios.

1300 m. Kalavijuočių ordinas tapo aukščiausia jėga Šiaurės Vokietijoje.

1517m. Martinas Liuteris pradėjo protestantų reformaciją.

1555 m. Augsburgo taika suskirstė Vokietiją į liuteronų ir katalikų teritorijas.

1648 m. Vestpolijos taika pabaigė 30 metų karą.

1740 m. Fridrikas Didysis tapo Prūsijos karaliumi ir pradėjo Prūsiją daryti galinga šalimi.

1815 m. Vokiečių konfederacija buvo sukurta Vienos kongrese.

1848 m. Revoliucija apėmė visą Vokietiją. Pirmoji vokiečių asamblėja susirinko Frankfurte ir tikėjosi suvienyti šalį.

1871 m. Prūsijos ministras pirmininkas Otas fon Bismarkas įgyvendino savo svajonę ir suvienijo Vokietiją.

1918-1919 m. Vokietija buvo suvaržyta Versalio sistemos. Buvo įkurta Veimaro respublika.

1933 m. A. Hitleris ir naciai pradėjo kilti.

1939 m. Vokietija užpuolė Lenkiją, pradėdama II pasaulinį karą.

1945 m. Sąjungininkų armijos užėmė Vokietiją ir paskirstė į dvi okupacines zonas. Naciai buvo nubausti Niurnbergo procese.

1949 m. Vokietija buvo suskirstyta į Vakarų ir Rytų. Berlynas taip pat buvo paskirstytas į dvi šalis.

1961 m. Rytų vokiečiai pastatė Berlyno sieną.

1989 m. Žlugo komunistų valdžia ir griuvo Berlyno siena.

1990 m. Rytų Vokietija susijungė su Vakarų.

1994 m. Helmutas Kolis buvo i?rinktas kancleriu ketveriems metams.

1998 m. Gerhardas Schroderis tapo kancleriu.

1999 m. Vokietijoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, pradėjo cirkuliuoti Euras.

VALSTYBINĖS ŠVENTĖS:

Sausio 1 d. Nauji Metai
Didysis penktadienis
Velykų pirmadienis
Gegužės 1 d. Gegužės 1-osios šventė
Gegužės 21 d. Dangun žengimo diena
Spalio 3 d. Vokietijos susijungimo diena
Spalio 31 d. Reformacijos diena (tik Brandenburg, Mecklemburg-Vorpommern, Sachsen, Sachsen-Anhalt ir Thüringen žemėse)
Lapkričio 1 d. Visų Šventųjų diena (tik Baden-Wurttemberg, Bayern, Nordrhein-Westfalen, Rheinland-Pfalz, Saarland žemėse)
Gruodžio 25-26 d. Kalėdos

Į XXI amžių Vokietiją ves naujosios kartos lyderis

„Aš noriu čia patekti!”

Istorijose apie politikus Gerhardas Schroderis minimas kaip ambicinga asmenybė. Neseniai buvo prisiminta sena istorija. Devintojo dešimtmečio pabaigoje tuomet dar jaunas parlamentaras G.Schroderis, iki vėlumos linksminęsis su draugais ir šiek tiek įkaušęs, pripuolė prie kanclerio rezidencijos tvoros ir įsikibęs ėmė rėkti: „Aš noriu čia patekti!”

1998 metais šiam norui buvo lemta išsipildyti.

Naujosios kartos politikas

G.Schroderis – pirmasis naujos kartos atstovas, atėjęs vadovauti didžiausiai Europos valstybei. Kartos, kurios pilnametystė sutapo su kairiųjų pažiūrų studentų judėjimu aštuntajame dešimtmetyje.

Švytinti šypsena, madingas garsų nukandimas bei žavi jauna žmona tik sustiprina G.Schroderio, kaip naujosios kartos politiko, įvaizdį. Naujasis kancleris žada šaliai pokyčius po 16 metų trukusio krikščionių demokratų ir Helmuto Kohlio valdymo.

H.Kohlis padėjo vokiečiams galutinai atsigauti po Antrojo pasaulinio karo. Jis suvienijo Rytų ir Vakarų Vokietijas bei padarė savo šalį svarbiausia Europos politikos arenos veikėja.

54 metų G.Schroderis paveldi šalį,

kuriai jau beveik pavyko išsigydyti praeities žaizdas. Jis ir jo bendraamžiai linkę spręsti šių dienų problemas, o ne pasyviai džiaugtis praeities laurais. XXI amžių Vokietija norėtų pasiekti atsikračiusi skausmingiausių vidaus gyvenimo problemų.
Dėmesys vidaus problemoms

G.Schroderis per savo rinkimų kampaniją ypatingą dėmesį skyrė vidaus politikai. Užsienio politikos patirties trūkumas, anot paties būsimojo kanclerio, jam nekelia didelio rūpesčio.

„Didžiausi darbai mūsų laukia šalies viduje, nes būtent tai lemia žmonių gerovę ir jų tikėjimą Vokietijos ateitimi”, – teigia G.Schroderis.
Jis pažadėjo atšaukti H.Kohlio vyriausybės vykdytas reformas, pagal kurias buvo mažinamos valstybinės pensijos ir pašalpos ligos atveju, kurios supaprastino mažų įmonių darbuotojų atleidimą iš darbo.

Be to, būsimasis kancleris nori priversti darbdavius mokėti socialinius mokesčius už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo dieną. Šiuo metu darbdaviai tokių mokesčių mokėti neprivalo.

Naujasis kancleris žada taisyti ir kitas H.Kohlio valdymo neteisybes. Jis sieks sukurti daugiau darbo vietų, geresnę sveikatos apsaugą bei daugiau vietų mokyklose, „kad nereikėtų jų rinktis pagal mamytės ar tėvelio piniginės storį”. Be to, G.Schroderis dės visas pastangas, kad Vokietija, kurios įnašas į Europos Sąjungą šiuo metu yra didžiausias, mokėtų „teisingesnę”, tai yra mažesnę, dalį iš savo biudžeto.

Įspūdinga biografija

Gerhardas Fritzas Kurtas Schroderis gimė baigiantis karui, 1944 metų balandžio 7 dieną. Nuo pat jaunų dienų jis ir jo bendraamžiai išmoko aklai nepasitikėti autoritetais. Jie primygtinai domėjosi, koks buvo jų tėvų vaidmuo nacistinėje Vokietijoje.

G.Schroderio, kaip ir daugelio žmonių, kurie savo gyvenimą kūrė patys, karjera kupina drastiškų pokyčių. Vadovaudamas Socialdemokratų partijos (SDP) jaunimo grupei, jis garsėjo kaip radikalių kairiųjų pažiūrų atstovas.

„Taip, a? – marksistas”, – bene dažniausiai cituojama G.Schroderio aštuntojo dešimtmečio frazė.
Šiandien jis – Vokietijos automobilių gamybos giganto, firmos „Volkswagen”, stebėtojų tarybos narys. Jo šių dienų pažiūros labiausiai atitinka SDP dešiniojo sparno politikų pozicijas.

Sunki pokario vaikystė

Krik?čionys demokratai mėgino sukelti nepasitikėjimą G.Schroderiu, pasinaudodami tuo, jog jis yra tris kartus išsiskyręs ir prieš metus vedęs 20 metų už save jaunesnę žurnalistę Doris Kopf. Tačiau vokiečiams tai nepasirodė didelis politiko trūkumas.

Nepaisant trijų iširusių santuokų, valytojos sūnus, kilęs iš šalies protestantiškosios šiaurės, G.Schroderis jau seniai yra vienas populiariausių Vokietijos politikų.

Improvizuotose kalbose mitingų metu jis ne kartą prisimindavo savo sunkią vaikystę. Anksti likusi našlė, motina sunkiais pokario metais viena išaugino jį ir keturis brolius bei seseris. Jis niekada nematė savo tėvo, kuris kovojo Hitlerio armijoje ir žuvo Rumunijoje, praėjus vos kelioms dienoms po G.Schroderio gimimo.

Guosdamas motiną, G.Schroderis, dar vaikas, pažadėjo vieną dieną atvažiuoti pas ją „Mercedes” automobiliu. 1990 metais jis, kaip ir buvo žadėjęs, prie kuklaus motinos buto sustabdė savo tarnybinį sidabro spalvos „Mercedes”. Motina tą dieną šventė 80-ąjį gimtadienį.

Pergalę lėmė vienybė

G.Schroderis stengiasi išlaikyti ir stiprinti savo, kaip verslą remiančio nuosaikių pažiūrų politiko, įvaizdį.

Beje, šis charizmatinis lyderis net nėra partijos vadovas, todėl ilgai nebuvo aišku, ar jis galės tapti Socialdemokratų partijos kandidatu į kanclerio postą. Tačiau jam pavyko patraukti partijos narius savo pusėn.

Visi kartu jie vieningai vykdė iš esmės be trūkumų organizuotą rinkimų kampaniją su šūkiu: „H.Kohlis turi pasitraukti”.
Energingasis Žemutinės Saksonijos premjeras G.Schroderis nugalėjo H.Kohlį netikėtai didele persvara. Jo kandidatūrą parėmė beveik 6 procentais daugiau rinkėjų.

„Mūsų pergalę lėmė gera rinkimų kampanija ir vieningumas, kurio trūko krikščionių demokratų gretose. Tai – pagrindinė priežastis, dėl kurios mes juos nugalėjome”, – taip pirmuosius rinkimų rezultatus komentavo jų laimėtojas.

Neaiški politiko pozicija

Pagrindinis G.Schroderio oponentų kaltinimas – jo neaiški pozicija įvairiausiais klausimais. „Įspūdingas stilius ir turinio stoka”, – taip dažnai apibūdinamas būsimasis kancleris. H.Kohlis ne kartą pabrėžė, kad išgauti iš G.Schroderio konkretų atsakymą į klausimą yra tas pats „kaip prikalti košę prie sienos”.

Žiniasklaida būsimąjį Vokietijos vadovą jau senokai lygina su naujosios kartos lyderiais JAV prezidentu Billu Clintonu ir Britanijos premjeru Tony Blairu.
Atviras naujoms idėjoms

G.Schroderio kritikai greitai prikabino jam oportunisto ir populisto, bet kuria kaina besiveržiančio į valdžią, etiketę. Į tai jis atkerta, kad paprasčiausiai yra atviras naujoms idėjoms. Be to, Vokietijos problemoms spręsti jis linkęs pasitelkti ne vien politikos ekspertus.
Jo vyriausybėje ekonomikos ministro vieta siūloma iškalbingam milijoninį pelną gaunančios kompiuterių firmos vadovui, o kultūros ministru galbūt taps šiuo metu Niujorke gyvenantis leidybos specialistas.

Nedarbo problemoms spręsti G.Schroderis žada į bendrą forumą pasitelkti profesinių sąjungų, verslo, valdžios ir netgi liuteronų bei Katalikų bažnyčių atstovus. Visų bendromis pastangomis bus stengiamasi sukurti kuo daugiau darbo vietų.

Paruošė: Simonas Bartkus