laptop-open-book-assortment_23-2149765701

Seimas ketina padidinti šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams

2006 m. birželio 20 d. pranešimas VIR
(iš plenarinių posėdžių)

RYTINIS POSĖDIS

Seimo narys Rimantas Remeika pateikė Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1076, kuriuo numatoma galiojančiame įstatyme įtvirtintą 20 metų šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams padidinti iki 21 metų. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti nenutrūkstamą profesinių mokyklų moksleivių – karo prievolininkų mokymąsi. Priimta pataisa užtikrintų jauniems žmonėms galimybę nepertraukiamai baigti studijų programą profesinėje mokykloje, įgyjant pirmąją specialybę.

Straipsniai 1 reklama

Nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už – 48, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Preliminari šio projekto svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje.

Vida Genovaitė Nacickaitė
Vyriausioji specialistė

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

| |

Ačiū Dievui – krizė

Prie krizės mus atvedė godumas. Nepykime ant jo. Nei ant savęs. Pasaulis skaudžiai pasiekė dugną, kad atsinaujintų. Krizė mums padovanos stebuklo galimybę. Žengiame į naują realybę. Krizės neateina šiaip sau. Į jas visuomenė ne vienus metus stumia pati save. Galų gale išaušta diena, kai įvyksta sprogimas. Jis supurto sistemą, subraškina jos pamatus. Žmonės puola į paniką, stveriasi už galvų ir nutaisę naivius žvilgsnius klausia – kodėl, po paraliais, tai atsitiko? Nuo pertekliaus grįžti prie taupymo nepatogu. Gimsta pyktis. Prasideda kaltųjų paieškos. Šįkart bene pirmiesiems kliuvo bankams. Tai jie esą finansavo ne verslininkus, bet spekuliantus. Klaida. Antrasis kirtis tenka ekonomikos guru – ekspertams ir analitikams. Kodėl jie mygė žmones kuo daugiau vartoti, užuot raginę kaupti santaupas? Žmonėms buvo gera tikėti, kad jų pragyvenimo lygis, kaip ir atlyginimai, tik augs. Todėl užuot savaitgaliais namiškiams virę cepelinus, jų pusfabrikačius pirkome prekybos centruose. Kreditus ėmėme ne tik nekilnojamajam turtui, bet buitinei technikai, atostogoms, pramogoms ir net vestuvėms. Aklai pasitikėdami ekspertais užmiršome skaičiuoti, realiai vertinti savo galimybes ir ateities perspektyvas. Vartojimas augo kaip ant mielių. Krizę lėmė žmonių godumas. Tuo metu verslas konkuravo nesąžiningai – didieji prarijo smulkiuosius. Vadinasi, idėja, kad rinka visada teisi, pasirodė esanti beprotiška.

Nuo Romeo ir Džiuljetos iki Titaniko
| |

Nuo Romeo ir Džiuljetos iki Titaniko

Aklasis pasimatymas Šv.Valentino dienai renkant poras . Dalyviai rašo anketas apie save ir kokio Valentino ieško. Tada vyksta “suderinamumo programa”, pagal kurią atrandamos antros pusės. Šauniausia pora apdovanojama prizu. Valentino šventimas bare. Siuntinėjate raštelius jums simpatiškam vakaro svečiui, išlikdami anonimiškais. Raštelius perdavinėja padavėjas. Surinkęs daugiausiai meilės raštelių apdovanojamas vakaro Meilės kokteiliu. Meilės dainų karaokė Šv.Valentino dienai. Geriausio atlikėjo konkursas. Poezijos vakaras meilės tematika. Dalyviai deklamuoja savo kūrybos eiles. “Vienišų širdžių” vakaras. Juk ši diena skirta visiems, ne tik poroms. Vieta gali būti tiek restoranas, tiek klubas, tiek pramogų centras. Programoje akcijos- atrakcijos, žaidimai, skirti poroms (tai būtų puiki galimybė susipažinti). Vakaras “Paryžius- meilės miestas”. Visur vyrauja prancūziška atmosfera (kvepalai, dekoracijos- Mulen Ružas, Eifelis, prancūziškas apsirengimo stilius, prancuziška muzika (pvz. Dimitrij from Paris).

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą
|

Naujausiame “Atgimimo” numeryje svarstoma, ar įmanoma Lietuvoje paleisti Seimą

Seimo nario kėdė vertinama labiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – Seimo paleisti praktiškai neįmanoma,- tikina Indrė Kumpikevičiūtė. Skaitytojų dėmesiui – antroji niekur nepublikuotų, autentiškų prisiminimų apie Laikinosios Vyriausybės veiklą „rudųjų“ okupacijos akivaizdoje, dalis. Archyvinę medžiagą komentuoja istorikas Arvydas Anušauskas. Lietuvos įvaizdis užsienio investuotojų akyse smunka dėl to, kad nesugebėjome įsivesti euro, bet labiausiai – dėl mūšių ir griūčių Lietuvos Vyriausybėje. Džina Donauskaitė aiškinasi, ar neįsivedus euro Lietuvai gresia ekonomikos perkaitimas. Mūsų šalies padangę saugo „akli“ – gendantys arba sugedę – radarai, – pasakoja Ieva Baubinaitė. Žiniasklaidos įtaka pervertinama. Politikai į žiniasklaidos pranešimus dažniau reaguoja žodžiais nei veiksmais – atlikusi mokslinį tyrimą išsiaiškino Jurgita Kuzmickaitė. Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentu neseniai tapo Rusijos magnatas Kirsanas Iliumžinovas. Apie rinkimų peripetijas bei lietuvių nesėkmes Turino olimpiadoje Ričardas Čekutis kalbasi su Lietuvos šachmatų čempionu Vidmantu Mališausku.

|

Sugiharos atminimas įamžintas Lietuvos pašto ženkle

Lietuvos paštas trečiadienį išleido naują pašto ženklą, kuriuo įamžino per Antrąjį pasaulinį karą žydus gelbėjusio Japonijos diplomato Chiune Sugiharos (Čijunės Sugicharos) atminimą. “Ch.Sugiharos atminimas jungia japonų ir lietuvių tautas kaip humaniško poelgio pavyzdys”, – ta proga pareiškė Lietuvos paštas. Pašto ženklo pavadinimas – “Japonijos konsulas Lietuvoje 1939-1940 m. Chiune Sugihara”. Ant Vengrijoje spausdinto ženklo pavaizduotas tuometinio Japonijos generalinio konsulo Kaune pavaduotojo Ch.Sugicharos veidas, apsuptas žydinčių japoniškos vyšnaičių – sakurų – žiedais. Tarpukariu Kaune – laikinojoje Lietuos sostinėje – Japonijos generalinio konsulo pavaduotoju dirbęs Č.Sugihara 1940 metais išdavė 6 tūkst. tranzitinių vizų nacių persekiojamiems žydams, su kuriomis jie galėjo išvykti į nacių neokupuotus kraštus. 1986 metais miręs Č.Sugihara buvo pramintas “Japonijos Schindleriu” (Šindleriu). Vokiečių pramonininkas Oskaras Schindleris per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo daug žydų, priėmęs juos dirbti į savo įmones.

| |

Štai taip Zaratustra kalbėjo – Frydrichas NYČĖ – Apie garsiuosius išminčius

Tarnavote jūs tautai ir prietarams tautos, visi išminčiai jūs garsieji! – tačiau tiktai ne tiesai! Kaip tik. dėl to ir gerbiami jūs buvot. Todėl ir netikėjimas tas jūsų tiek pakantos sulaukė, kad pokštas buvo jis ir kelias, kuris į tautą tik aplinkui veda. Taip ponas leidžia kai kada saviems vergams truputi laisvės paragauti, o pats jų išdykavimu sau gėris. Tačiau tauta ko taip neapkenčia, tarytum šunys vilko? Tai – laisvės dvasios ir žmogaus, kurs trauko pančius ir kurs garbinti nelinkęs nieko ir giriose gyvena. Krapštyt laukan ji iš lindynės – tai tautai visuomet tik “teisingumą” reiškė: prieš toki žmonės ir dabar šunis pikčiausius savo tebesiundo. “Nes juk tiesa gyvuoja, jei tik tauta gyvuoja! Ir vargas tiems, kas ieško!” – taip nuo senų laikų juk buvo. Įtikti savo tautai jūs norėjot, giedodami jai ditirambus: “tiesos siekiu” tai pavadinot, išminčiai jūs garsieji!

Reklamos rengimas ir projektavimas
| | |

Reklamos rengimas ir projektavimas

Nuo seniausių laikų žmonėms reikėjo įvairiausių dalykų. Norint juos įsigyti, tekdavo mainytis su kaimynais, vėliau pirkti ir pardavinėti. Kol žmonės buvo neraštingi, pirkėjus viliodavo šaukliai, rėkaudami apie šeimininkų prekes gatvių kampuose. Apie 1440 metus, išradus spausdintinį šriftą, atsirado daugiau raštingų žmonių, ir reklama tapo masine produkcija. Pirmoji spausdinta reklama buvo afišos, reklaminiai lapeliai, skelbimai laikraščiuose. Šių “komercinių” pranešimų pagrindinis tikslas buvo informacija, o ne įtikinimas.Žodis reklama (advertisement) atsirado apie 1655 metus. Jį naudojo Biblija ir jis reiškė perspėjimą ar pranešimą. Knygų leidėjai šiuo terminu pavadindavo daugumą pranešimų apie būsimus leidinius, o 1660 metais šį žodį parduotuvių savininkai pripažino kaip komercinės informacijos pavadinimą. Vėliau atsirado žurnalai, kinas, radijas, televizija. Visi jie tarnavo ir tarnauja reklamai. Šiandien reklama rengiama kompiuteriu, atsirado nauja reklamos forma – reklama pasauliniame Interneto tinkle, turinti masiškiausią auditoriją ir neturinti valstybinių sienų. JAV firmos, besireklamuojančios bei prekiaujančios Internete, per pastaruosius du metus padvigubino šitokios savo prekybos apimtis. Reklama tapo paslaptinga meno, matematinių skaičiavimų ir marketingo dalimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *