Būsena

Meilė yra būsena. Ji yra pastovi ir amžina. Meilė yra sąmonės išraiška – būsena. Meilė yra visur, ji – pasaulio pagrindas, kaip ir visos Kūrinijos. Iš jos gimsta Grožis, kurį matome, Išmintis, kurią įgyjame ir Laisvė, kurioje matome Meilę. Meilė niekada nesibaigia, niekada ir niekur nedingsta, tačiau nevaldomas protas ne akimirkai nebūna be veiklos ir pastoviai kuria chaoso principu. Protas paima ir suasmenina, sukoncentruoja žmogaus mintis į konkretų objektą, jį išskirdamas iš kitų. Pvz.: Jūs mylite gamtą ir visa jos išraišką, bet įvyksta kažkas, kas jus priverčia susikoncentruoti į vieną objektą, ir tuomet jūs pradedate apie jį suktis savaisiais tikslais.

Pasaulis nedalomas

Taip jūs vientisą nedalomą pasaulį padalinate į daugybę dalių, suardote harmoniją, ir tampate prisirišęs prie savo minčių koncentrato, patikusio labiau už kitus objektus. Štai tada Meilė virsta jausmu, jausmas gimdo aistrą, norą turėti, valdyti, tuo būdu vyksta vidinis konfliktas, iš kurio gimsta pavydas, nusivylimas, kerštas, išsiskyrimas, kančia, jeigu objektas nepateisina jūsų vilčių. Meilė nežino, nepažįsta vergovės, ji yra nedali, visą apimanti, viską skandinanti savyje. Meilė yra Tiesa, ji yra ir visada bus, tik protas daro ją asmenišką, o žinių neturėjimas paverčia ją kančia. Mylėti reiškia paleisti, suteikti, atiduoti ir atsiduoti, – reiškia neįpareigoti, viską ištverti ir išlikti. Meilė tai – absoliutus atleidimas, o tai reiškia, kad nėra įsižeidimo. Žmonėms įvairios situacijos iškyla tam, kad jie taptų išmintingesni, išsiaiškintų jas, kad galėtų išeiti iš situacijų su pergale, su atleidimu, kad galėtų įsitvirtinti Meilėje. Jeigu žmogus lieka savo įsižeidime, jis tuo būdu įneša į sąmonę tamsos energijas, kurios verčia žmogų užsidaryti, nutraukti ryšius, nebebendrauti, ir tada jis patiria išsiskyrimo kančią, kuri anksčiau ar vėliau perauga vėl į tikrovės įvykius. Toks žmogus dalina nedalomą pasaulį ir tampa vienišu. Ir tuomet bandymas kartojasi.

Meilė yra būsena. Tik nevaldomas protas paverčia Meilę jausmu, kuris atima jos laisvę, ir ji tampa sukaustyta asmeniškumo grandinėmis.

Seksualumas

Kada žmogus yra pilnatvėje ir tampa pats sau pakankamas (o tai įmanoma atradus savyje dieviškumą ir susijungus su juo, kas suteikia pastovią meilės būseną), tada dalindamasis šia savo padėtimi su kitais, jis patiria naujas jam dar nepažįstamas būsenas. Čia labai svarbu žmonių pasaulėžiūros panašumai ir jų vidinė švara. Du žmonės, sąmoningai jungdami savo dvasines, širdies ir seksualines energijas – patiria naują lygį savo tobulėjime, didesnį dieviškumo suvokimą. Tačiau tai gali vykti tik įvaldžius seksualinės energijos nepraradimą, ir tik tarp pilnai atsidavusių vienas kitam žmonių.

Visiškai atvirkštinis veiksmas vyksta seksualume, išreikštame be meilės. Jis tampa pririšimo prie negatyvios energijos išraiška. Nepaisymas savo kūno tvarkos ir balanso, neišmanymo seksas teikia mažus pasitenkinimus ir dideles asmeninės laimės problemas. Siela, gaudama tik kūnišką seksą, silpsta ir užsidaro, tada lieka tik norai ir egoizmas, kuris veda prie pykčio, pavydo ir santykių nutraukimo. Žmonės pradeda keisti partnerius, ieškodami tariamos meilės, bet randa nusivylimą ir apsisprendžia likti vieniši.

Tiltas tarp harmoningo ir chaotiško sekso neegzistuoja. Nėra nieko bendro tarp šių dviejų seksualumo išraiškų. Harmoningas seksas, arba mylėjimasis – tai Meilės išraiška, o chaotiškas seksas – tai tiesiog trintis, savęs švaistymas. Mylėjimasis kaip ir joga automatiškai, natūraliai atmeta visus nereikalingus dvasiniam tobulėjimui veiksmus ir ryšius. Nors čia atsiveria neribotos galimybės ir pasitenkinimai, tačiau jie tampa antriniais dalykais, nes čia veikia dvasinės sferos, kurios, suteikdamos palaimą partneriams, veda į pastovų savęs suvokimą ir vis didesnę laisvę.

Šiuolaikinis ilgalaikis pasaulio požiūris neturi nieko bendro su šia išmintį nešančia filosofija ir praktika. Kuo ypatinga laisvės meilė? Šis kelias yra lengvas. Tai ne formalumas, ne dogma, ne bažnyčia. Laisvė nemoko atsisakyti nei žemiškų, nei dangiškų džiaugsmų. Čia nereikalaujama atsisakyti tokių norų, kaip siekimas kūno formos grožio, garso tobulumo, kvapo, skonio, mylėjimosi, kaip kad draudžia daugelis religinių mokyklų. Laisvė kaip tik pataria ugdytis tobulą skonį, vesti sveiką gyvenimo būdą ir siekti vis didesnio džiaugsmo tiek žemiškoje, tiek dieviškoje meilėje vardan pačios meilės. Laisvam žmogui nėra ribos tarp dangaus ir žemės džiaugsmų ir malonumų, kurių jis neskirsto į nuodėmingus ir ne, nes jis yra (ar bent stengiasi būti) pastoviame kontakte su Kūrėju. Laisvės išmintis teigia, kad jeigu mes, žmonės, esame disharmonijoje su šia planetos energija, tai neturime laisvės, laimės ir džiaugsmo. Pasitelkus esamų įvairių senovės raštų, aprašančių seksualinės energijos įvaldymą, informaciją, galima tik praktikuojant patirti ir suvokti, kad žmonės nėra gyvuliai, kuriems seksas – tik dauginimosi priemonė. Būtent dvasinio išsilavinimo lygis sekse gali paveikti tiek vyrų, tiek moterų evoliuciją, ir tuo pačiu gamtos pusiausvyrą. Bet kokie moksliniai tyrimai ar žmonių filosofavimai, nepraktikuojant laisvės principų, yra beverčiai, nes jų rezultatai priklauso nuo juos pateikiančio žmogaus požiūrio ir energijos lygio.

Laisvės principai: laisvas tas, kas gali; gali tas, kas moka; moka tas, kas gali valdyti nevaldant…

Sekso sodininkas

Išmintingas sodininkas, mylėdamas gamtą, norėdamas klestinčio sodo, domisi, sužino ir išmoksta, kaip to pasiekti. Sodindamas sodą jau žino, kokios mėnulio fazės kuriems augalams reikia, kokio laiko, kokios žemės, kokio vandens laistymui pasisemti. Ir jis turi derlių – nuostabų sodą, vaisių, gėlių, uogų. Nežinantis ką ir kada, kaip ir kur sodinti, atlieka daug beverčio darbo ir turi aibes nuostolių. Jis nebegali bei nebenori būti sodininku, tačiau kitų išaugintais vaisiais mielai mėgaujasi. Mylėjimasis – meilės, artumo, švelnumo išraiškos būdas, daugumoje žmonių tai – sodininko analogija. Jeigu jau taip svarbu, kaip pasodinti augalo sėklą, tad kaip svarbu turėtų būti kūdikio pradėjimas. Tik asmeninis sąmonės lygis pradėjimo metu apsprendžia, koks žmogus užgims. Prigimtis gali būti moduliuojama, bet tam reikalingos žinios ir išmintis.

Mylimųjų santykiai be mylėjimosi dažniausiai rodo nesveiką gyvenimo būdą, disharmoniją. Mylėjimasis be meilės, tai tik sausas seksas, biologinė funkcija, kuri neatneša nieko, išskyrus įvairių energijų praradimą. Seksas be meilės tai ta pati masturbacija, tik pagražinta, atnešanti pasitenkinimą, telpantį mažoje ką tik prilytoje balutėje. Seksas meilėje reiškia visišką atsidavimą mylimam, jis neša sveikatą, ekstazę, kuri netelpa į jokius žodinius apibūdinimus. Žmogus, nepatyręs harmonizuojančios meilės lytinio akto, nesuvokia pasitenkinimo skalės. Ir jo menkas džiaugsmas teprilygsta šaukštui putros, nė neįtariant esamų karališkų restoranų meniu. Pasaulietiškas seksas atima energiją, o mylėjimasis ją teikia. Praradimo ir įgijimo malonumai labai skirtingi. Deja retas žino apie įgijimo energijos malonumus. Labai aiški energijos praradimo patirtis yra nuo vartojamų narkotikų poveikio. Jie patenka į kūną ir išsiurbia iš organų, smegenų, liaukų, kaulų čiulpų gyvybinę energiją. Tai lyg į ugnį įpiltas benzinas – dega stipriai, teikia malonumą, bet greitai užgęsta, nes baigiasi degalai (ląstelės nebeturi ką atiduoti). Panašiai veikia ir kiti stimuliatoriai. Įvairios pramogos, teikiančios mums išorinį malonumą, taip pat atima energiją. Multimilijardinis biznis yra žmonių jausmų patenkinimo bankas, siurbiantis jų energiją ir pinigus. Jis bankrutuotų, jeigu žmonės pradėtų praktikuoti energijos įgijimo malonumus, kuriems visiškai nereikalingi išoriniai dirgikliai. Laisvės mokytojai turi tikslą patarti vyrams ir moterims, naudojant praktinius metodus, elgtis su lytine energija taip, kad visiškai suvokti didžiulę gyvenimo dovaną – laisvę meilėje. Seksas žmogų gali išlaisvinti tik vienu atveju: tik siekiant tobulėjimo meilėje. Jis turi tapti seksualinės energijos perdirbimu kaip natūralus kūrybos procesas. Kiekvienas išmintingas žmogus turi kontroliuoti kūniškąsias funkcijas, kad beprasmiškai neprarasti energijos ir neįstrigti menkuose malonumuose. Seksas be meilės išderina fizinį, mentalinį ir dvasinį kūnus, stabdo bet kokį progresą, laipsniškai silpnina imuninę sistemą, didina apetitą, suvalgomo maisto kiekį, nes prarandama daug energijos.

Įprastas lytinis aktas baigiasi sėklos išsiliejimu, kurį organizmas stengiasi tuoj pat papildyti iš liaukų, o šios – iš kraujo. Būtinus elementus kraujas paima iš kiekvieno organo, net iš smegenų. Dažnas spermos netekimas išeikvoja vertingiausias organizmo medžiagas, skatina senėjimą ir su juo susijusius procesus. Bent kartą patirtas malonumas, įgyjant energijos, panaikina bet kokį norą grįžti prie senų potyrių. Tik įvaldytas seksas (išsaugant ir įgyjant energiją) gali kurti teigiamus poliusus, nes jame nėra nusivylimų, žmonės pajėgūs mylėtis kiek nori, kada nori, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tokiu būdu santykiai tarp žmonių tampa laisvi, nuoširdūs, ilgalaikiai. Toliau mes kalbėsime tik apie įvaldytą seksą – išsaugant energiją. Ilgalaikis, energetiškai jaučiamas seksas mažina norą valgyti, miegoti. Taigi tai dar ir puiki priemonė prieš nutukimą. Reikia visada prisiminti, kad viskas, taip pat ir malonumas, priklauso nuo sąmonės laisvės lygio. Kuo daugiau ribų, tuo daugiau sunkumų ir problemų, ir tuo mažiau malonumų, kurie dar ir … trumpalaikiai. Žmonės, įžiūrintys ką nors šlykštaus sekse, yra pilni agresijos ir nerealizuotos karmos, vadinasi turi nepilnavertiškumo kompleksų. Tai įmanoma panaikinti tik tuomet, kai žmogų aplankys Meilė, kuri nugalės jo egoizmą. Būti išmanančiam seksualinės energijos valdymą reiškia būti laisvam nuo bet kokių sutrikimų šioje srityje, ir mėgaujantis kilti tobulėjime.

Views All Time
Views All Time
10584
Views Today
Views Today
1
0 0